aA
Kandidatas prezidento rinkimuose, buvęs SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda pirmadienį Vilniuje, Socialinių mokslų kolegijoje pristatė savo programines gaires.
© DELFI / Andrius Ufartas

Per pristatymą G. Nausėda sakė, kad jo prezindentinė kampanija yra pagrįsta trimis pagrindiniais principais: pagarba, saugumu ir gerove. Jis pristatė savo viziją, ką reikėtų taisyti Lietuvoje.

„Šiandien visuomenės dezintegracijos reiškinys pažengęs tiek toli, kad kelia realią grėsmę Lietuvos valstybės tęstinumui. Pirmiausia jį lemia socialinio solidarumo stoka, kuomet dalis piliečių naudojasi visomis ekonominėmis ir socialinėmis privilegijomis, o didžioji visuomenės dalis jaučiasi ne tik nustumta nuo gerovės stalo, bet ir apskritai ignoruojama“, – sakė G. Nausėda.

Jis mano, kad Lietuvą reikėtų sustiprinti ekonominiu, socialiniu, kultūriniu ir švietimo aspektais.

„Tikrai nepadaryta viskas, kartais pasislepiama už pigių argumentų, kad viešojo sektoriaus tarnautojai ir negali daugiau tikėtis, nes viską reguliuoja rinka. Toks požiūris yra ydingas dėl to, kad mes traktuojame rinką tik kaip Lietuvos rinką. Tačiau tuo pat metu veikia globali rinka, štai kodėl dalis mokytojų išvyksta skinti braškes į Angliją, medikai išvažiuoja į Vakarų ligonines dirbti“, – sakė G. Nausėda.

Kalbėdamas apie emigrantus, G. Nausėda kritikavo politikus, sakančius, kad jie išdavė Lietuvą. Anot jo, tai valstybė išdavė juos.

„Pensijų sistemos tobulinimas: kol kas mūsų reformos vyksta taip, kad malūnas sukasi be vandens. Ką mes iki šiol mėginame padaryti su pensijų sistema, iš esmės nelabai ką keičia. Mums reikia pasiekti, kad pensijai būtų skirti ne 4-6 proc. bent 8-9 proc. atlyginimų atidėjimai. (…) Kad žmonės galėtų užsitikrinti bent jau orią senatvę“, – sakė ekonomistas.

Anot jo, Lietuvai reikalinga vidurinioji klasė – mūsų valstybei reikia daugiau savininkų. Šiandien turime paradoksalią situaciją, kai daug žmonių nori dirbti savarankiškai, tačiau dėl mokestinės naštos ir dėl smulkmeniško smulkiojo verslo reglamentavo, kartais jie tiesiog nuleidžia rankas ir nieko nebedaro.

„Daugybė emigravusių Lietuvos žmonių svajoja sugrįžti į tėvynę, tačiau ne kaip samdomieji darbuotojai už 3–4 kartus mažesnę algą, o kaip savarankiški žmonės, norintys kurti gerovę sau patiems ir aplinkiniams. Tik retais atvejais jie ryžtasi tai daryti egzistuojant dabartinei mokesčių ir smulkiojo verslo reguliavimo bei kontrolės sistemai. Lietuvoje atsirastų daugiau savininkų ir plačiau taikant darbuotojų skatinimo bendrovės akcijomis bei dalyvavimo pelne sistemas“, – sakė G. Nausėda.

Kalbėdamas apie švietimą, G. Nausėda teigė, kad neįmanoma išsaugoti mažyčių mokyklų, tačiau nereikėtų ir kurti „monstrų“ su tūkstančiais mokinių. Pasak jo, reikėtų orientuotis į 500-600 mokinių mokyklas. Rajonuose mokyklose galėtų būti ir mažesnės, tačiau reikėtų jungti šiuo metu ten išskaidytas mokyklas.

Kalbant apie užsienio politiką, G. Nausėda akcentavo, kad jeigu taptų prezidentu, stengtųsi stiprinti Lietuvos santykius su Lenkija. Anot jo, būtent į šią šalį jis vyktų pirmiausiai.

„Su kaimynine šalimi turime daug svarbių sąlyčio taškų, sprendžiant strateginius klausimus Europos Sąjungos lygiu, įgyvendiname bendrus energetinius projektus, turime bendrą socialinį kultūrinį turtą – lenkų tautines bendruomenes Lietuvoje ir lietuvių – Lenkijoje. Būtent tokią naują mąstymo paradigmą norėčiau įnešti į mūsų užsienio ir vidaus politiką. Todėl pirmojo vizito vykčiau į Lenkiją“, – teigė G. Nausėda.

Jis taip pat akcentavo, kad Lietuvos tautinės mažumos yra mūsų šalies turtas, o ne problema. Todėl jis pritartų pavardžių rašymui originalo kalba, tačiau antrajame paso puslapyje.

Anot jo, Lietuvos strateginis kursas privalo išlikti tvirtas ir nuoseklus – dar gilesnė euroatlantinė integracija ir glaudūs santykiai tiek su Europos Sąjunga, tiek su JAV.

„Iš principo nesutinkame su teiginiu „jeigu daugiau Amerikos, mažiau Europos“ arba „jeigu daugiau Europos, mažiau Amerikos“. Mūsų tikslas – daugiau Europos ir daugiau Amerikos“, – mano G. Nausėda.

Bandytų politinius oponentus sodinti prie bendro stalo

Kalbėdamas apie tai, kaip jam sektųsi dirbti su dabartiniais valdančiaisiais ir ar jam pavyktų prie vieno derybų stalo pasodinti tiek konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį, tiek valstiečių lyderį Ramūną Karbauskį, G. Nausėda teigė manantis, kad jis tai gali padaryti – didelis jo privalumas yra tas, kad jis yra nepartinis kandidatas.

„Tokios diskusijos, tokio dialogo galimybės būtų kur kas sudėtingesnės, jeigu Lietuvos prezidentu taptų partijų deleguotas žmogus. (...) Aš einu kaip nepartinis kandidatas ir tikiuosi, kad šitoks statusas leistų susodinti už stalo labai plataus spektro Lietuvos politines partijas, apimančias tiek dešinę, tiek kairę. (...) Mes daugiau dalykų galėtume spręsti nacionaliniu susitarimu, ne tik dėl gynybos (...). Šiandien aš matau, kad problemų kyla dėl to, kad partijos traktuoja prezidento instituciją kaip nelabai tinkamą arbitro vaidmeniui. Nežinau, kiek ši pozicija yra pagrįsta, bet, deja, rezultatas yra toks, kad susėsti už derybų stalo niekaip nepavyksta“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis teigė susitinkantis tiek su partijų atstovais, tiek su nepartiniais, tačiau visuomenėje reikšmingais žmonėmis, ir mano, kad kalbėtis su jais būtų sunkiau, jeigu jis būtų nusprendęs dalyvauti pirminiuose konservatorių rinkimuose ir būtų buvęs nominuotas jos.

„Turbūt nuoskaudų yra nemažai ir tai yra dar vienas priežastis, kodėl Lietuvos žmonėms nusibodo tas nuolatinis politikų siaurakaktiškas konfliktas, kuomet nematoma, kuo tai galėtų pasitarnauti visuomenei ir tiesiog pradedama nusivilti politika“, – apie derybas su G. Landsbergiu ir R. Karbauskiu kalbėjo G. Nausėda.

Sukritikavo vaučerių sistemą

Jis taip pat kritikavo Vyriausybės siūlomą vadinamųjų vaučerių sistemą.

„Iš tikrųjų, manau, tai yra kelias atgal. Pirmiausia dėl tos priežasties, kad žmonės, verslas yra daug išmanesni, negu valstybės pareigūnai. Labai atsiprašau, kad turiu tai konstatuoti, bet jie yra labiau suinteresuoti arba naudotis tokios sistemos ydomis, arba naudotis tokios sistemos biurokratiškumu. Todėl įvedinėdami tokias keistas priemones mes kainų kilimo tikrai nesustabdysime. Manau, kad geriausias instrumentas kainų kilimui sustabdyti yra konkurencija, taip pat ir iš smulkiojo verslo pusės (...)

Paskutinį kartą, kai apsilankiau Kelmėje, man sako taip, čia kaip ir teisinga, bet kas vyksta realiai - vieno iš prekybos centrų atsidarymas pačioje geriausioje Kelmės vietoje. Ir tada supranti, kad vienas dalykas yra deklaracija, kitas dalykas yra gyvenimas. Turbūt rinkėjai turi vieną kartą pasakyti: užteks muilinti akis“, – sakė ekonomistas.

Pasak jo, reikėtų susikoncentruoti į tuos dalykus, kurie yra svarbūs. Būtina leisti žmonėms užsitikrinti pragyvenimo šaltinį sau ir savo artimiesiems, rasti sau veiklos ir darbo vietą, netapti našta socialiniams fondams naudojantis socialinėmis išmokomis. Tai, anot G. Nausėdos, yra dvigubas laimėjimas, kuomet žmogus ne tik susikuria pajamų šaltinį, bet ir nustoja prašyti pinigų iš valstybės. Ir šitas aspektas, anot jo, yra kur kas svarbesnis nei ta kova su kainomis.

„Kainų didėjimų stabdymą reikia spręsti kompleksiškai ir ne tik įtraukiant smulkųjį verslą, bet ir sudarant palankesnes sąlygas ateiti į Lietuvą naujiems prekybos tinklams. Bet to mes tikrai nepadarysime tuo pat metu gąsdindami prekybos tinklus tuo, kad kišimės į jų sutartis su tiekėjais, tuo, kad įvedinėsime sunkiai suprantamus vaučerių sistemas. Jie sakys: šitoje šalyje verslo sąlygos nėra palankios atėjimui. Tai kam jūs kviečiatės į tokią šalį, kurioje verslo investicijų sąlygos yra ne gerinamos, o prastinamos?“, – sakė G. Nausėda.

Reitingų lyderis

Kaip parodė bendrovės „Vilmorus“ spalio pradžioje atlikta apklausa, paprašyti įvardinti geriausią pretendentą į prezidentus gyventojai dažniausiai rinkosi ekonomistą G. Nausėdą – 23 procentai (22,3 proc. rugsėjį). Į antrą reitingų lentelės vietą iškopė konservatorių kandidatė I. Šimonytė (18 proc.). Trečioje vietoje atsidūrė apie savo sprendimą kandidatuoti ar ne dar nepaskelbęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis

DELFI primena, kad Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis kvietė G. Nausėdą dalyvauti šios partijos pirminiuose rinkimuose, tačiau šis atsisakė. Kiek anksčiau jis yra sakęs, kad į rinkimus eis kaip nepartinis kandidatas, tačiau partijų paramos atmesti nežada.

Šalies vadovo rinkimai vyks kitų metų gegužės 12 dieną, antrasis turas numatytas gegužės 26 dieną.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tarp mulais vadinamų narkotikų kurjerių – ne vienas lietuvis: po tokių „atostogų“ kai kurie namo ir nebegrįžta (50)

Mulai – taip vadinami sutikusieji dirbti narkotikų kurjeriais. Dalis jų dienas leidžia Pietų ar...

Miunchene – Krampuso viršus: kaip „Žalgirio“ vyrus sprukti privertė vokiškas siaubūnas pažymiai žaidėjams (31)

Kauno „Žalgirio“ vyrai antrą sezoną iš eilės iš Vokietijos savo gerbėjams lauktuvių...

Bilis pagerino Lietuvos rekordą ir pateko į finalą

Simonas Bilis pagerino Lietuvos rekordą ir pateko į Kinijoje vykstančio pasaulio plaukimo...

Kas parodo, ar visureigis geras – svarbios 8 savybės (22)

Rinkimai „Lietuvos metų automobilis 2019“ jau baigėsi – geriausiojo titulą iškovojo „...

Kalėdiniai atradimai: šis paprastas liežuvio receptas nuneš stalą, bet ne piniginę (7)

Nežinau, kaip jūs, bet esu kuklių tradicijų palaikytoja ir stengiuosi stačia galva nenerti į...

Stebi Rusijos samdinių veiksmus: „Vagner“ nuo kitų skiriasi kardinaliai (312)

Spalio mėn. pradžioje Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) paskelbė naują sąrašą Rusijos ir kitų...

Marie Kondo – moteris suradusi tvarkingų namų stebuklą (3)

Pirmą kartą apie Marie Kondo išgirdau viename tvarkos seminare, kuris man kraupiai nepatiko....

JAV šokiravo demaskuotas „Google“ duomenų rinkimo tinklas: jie žino per daug (88)

Antradienį, įpusėjus Kongreso posėdžiui „ Google “ klausimais, Atstovų rūmų narys Tedas...

Užkalnis: kvepiu geru gyvenimu ir oro uostais (133)

Ermenegildo Zegna Uomo. Būna kvepalai, kurie taip tampriai susiję su kokia nors vieta arba sistema,...

2019 m. horoskopas gimusiems po Svarstyklių ženklu: netikėtumų ir permainų metai

Kupini įvykių ir netikėtumų, permainingi metai. Kai kuriomis jų dienomis gyvenimas gali priminti...