„Pastaruoju metu niekas negali neigti, kad Rusijos oficialioji istorinė atminties politika ženkliai keičiasi. Ji įgyja vis agresyvesnių formų, mėgina tvirtinti savo istorinę tiesą kitų šalių atžvilgiu ir sąskaita. Tai tikrai nėra priimtina, nes tai akivaizdžiai prasilenkia su istorine teisybe bei faktais. Tai tokių pavydžių, jeigu jų būtų vienas kitas, gal ir būtų galima nurašyti kažkokiems atsitiktinumams, tačiau aš matau, kad tai tendencingos pastangos, kaip istoriniai straipsniai, Konstitucijos keitimas, Dūmos sprendimai kvestionuoti Ribentropo-Molotovo pakto pasmerkimą. Visi tai jau tampa sistemiška ir nebegali nekelti nerimo aplinkinėms valstybėms, nes yra keliami klausimai ir dėl jų teritorinio integralumo, savanoriško įstojimo į Sovietų Sąjungą, kas yra visiškai nutolę nuo istorinės teisybės. Ypač žinant mūsų tautai skausmingus faktus, kurie įvyko iš karto po mūsų okupacijos, tai tokie teiginiai neišlaiko nė menkiausios kritikos “, – prieš EVT posėdį teigė Lietuvos vadovas.

G. Nausėdos teigimu, pagrindinis tikslas yra siekti, kad mūsų balsas būtų išgirstas.

„Siekti paramos tų valstybių, kurios tiesiogiai nukentėjusios nuo sovietinės okupacijos. Bei grąžinti šį klausimą į svarbią dienotvarkės vietą, kur jis ir priklauso“, – teigė jis.

G. Nausėda penktadienį dalyvauja Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje, Briuselyje. Tai pirmasis Europos Sąjungos lyderių fizinis susitikimas po pandemijos proveržio.

Sesija skirta deryboms dėl Daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo fondo, suformuoto, siekiant greito valstybių narių ekonominio ir socialinio atsigavimo po COVID-19 viruso sukeltos krizės.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (87)