aA
Beveik 100 dienų darbo laikotarpį pasiekęs prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo esąs ir planuojąs likti aktyvus vidaus politikoje ir plačiau paaiškino, ką jam reiškia gerovės valstybės sąvoka.

„Gerovės valstybės klausimas skamba jau visų lūpose. (...) Visos politinės partijos tai supranta, tik kai kurios skirtingai įsivaizduoja“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas per spaudos konferenciją teigė pasigendąs solidarumo jausmo visuomenėje ir akcentavo senjorų situaciją.

„Atkreipčiau dėmesį į vieną tikrai labai svarbią visuomenės grupę – tai yra mūsų senjorai. Man tikrai labai rūpi, kaip gyvena mūsų senjorai, nes skurdo lygis, o ir absoliučios pajamos yra tiesiog... man, tiesą sakant, kartais gėda dėl to, kokias garantijas, socialines garantijas Lietuvos valstybė, beveik pasiekusi savo trisdešimtąjį gimtadienį, suteikia savo žmonėms, kurie dalyvavo Sąjūdžio veikloje, kūrė valstybę (...). Todėl valstybė privalo atiduoti jiems pagarbą, šiuo atveju – finansine prasme, dar iki tol, kol jie galbūt kažkada atguls amžinojo poilsio“, – sakė G. Nausėda.

Automobilių mokestį siūlo sieti ne tik su tarša

Prezidentas G. Nausėda antradienį paragino automobilių mokestį sieti ne vien su tarša, bet ir su automobilio galia ar verte.

„Po truputį taršą apmokestinti reikia (...), bet, kita vertus, turime galvoti ir apie tai, kad prabanga taip pat galėtų būti apmokestinama“, – spaudos konferencijoje sakė prezidentas.

Pasak G. Nausėdos, mokesčio siejimas vien su tarša nėra socialiai jautrus ir „didina apmokestinimą tų visuomenės grupių, kurios stokoja lėšų“.

„Mes siūlėme derinti taršos apmokestinimą su galia, darbiniu tūriu arba automobilio verte, kas būtų jau labiau panašu į prabangos arba didesnės vertės apmokestinimą“, – sakė šalies vadovas.

„Dabar gali atsitikti taip, kad viena ranka mes ketiname siūlyti socialinės politikos priemonių, kurios leis padidinti vargingai gyvenančių žmonių pajamas, kita ranka iš jų atimsime tai, ką davėme. Nematau čia logikos“, – kalbėjo G. Nausėda.

Aplinkos ministerija siūlo priimti vienkartinį automobilių taršos mokestį ir jį tiesiogiai susieti su išmetamojo anglies dvideginio kiekiu. Mokesčių dydis galėtų siekti nuo keliasdešimties eurų iki 1400 eurų. Dyzelinu varomi automobiliai būtų apmokestinami kelis kartus daugiau nei transporto priemonės su benzinu.

Ministerija siūlo, kad mokestį reikėtų mokėti kiekvieną kartą atlikus registraciją. Planuojama, kad mokestis įsigalios jau kitų metų pradžioje. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad į biudžetą būtų surenkama 29 mln. eurų per metus.

Jeigu įstatymas bus priimtas, dabartiniai taršių automobilių valdytojai neturės mokėti taršos mokesčio. Jį turės mokėti tie, kurie taršių transporto priemonių valdytojais bus tapę nuo 2020 metų.

Nausėda: dėl NT mokesčio reikėtų plačiau paaiškinti visuomenei

Prezidentas G. Nausėda teigia, kad svarbu sistemingai plėsti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo bazę, tačiau būtina paaiškinti visuomenei, kurią jos dalį ir kokiu mastu palies pokyčiai.

„Šiuo metu esame savotiškoje pusiaukelėje tarp selektyvaus nekilnojamojo turto apmokestinimo ir visuotinio nekilnojamojo turto apmokestinimo. Manau, toliau atsargiai reikia tai daryti mažinant neapmokestinamojo turto kartelę, tačiau čia aš matau tam tikrą visuomenės gąsdinimą“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad dabartinis Finansų ministerijos siūlymas neapmokestinamą ribą gyventojui mažinti nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst. eurų, paveiks tik dalį NT savininkų.

„Net ir pati fiskalinė išraiška to mokestinio pasiūlymo yra 8 mln. eurų, tai rodo, kad vis dėlto apmokestinimas lies tik labai nedidelę žmonių dalį, ir tos mokesčių sąskaitos, būtent šiuo atveju, turbūt pasieks tuos, kurie turi didesnės vertės nekilnojamąjį turtą, t. y., pagal savo socialinę kryptį, šis mokestis veikia ne prieš socialinį solidarumą, o socialinio solidarumo link“, – sakė G. Nausėda.

Ministerija skaičiuoja, kad iš NT mokesčio valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų, o savivaldybių biudžetai – apie 1,2 mln. eurų per metus. Pasak jos, įgyvendinus iniciatyvą mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Šiuo metu NT mokestį moka apie 3,5 tūkst. gyventojų.

Naujus mokesčius vertins kartu su kitomis iniciatyvomis

Prezidentas G. Nausėda teigia, kad valdančiųjų siūlomus naujus bankų aktyvų ir prekybos tinklų mokesčius vertins kartu su kitomis mokesčių iniciatyvomis, įskaitant ir Prezidentūros pasiūlymą penktadaliu sumažinti akcizo lengvatą žemdirbių dyzelinui.

„Aš norėčiau matyti bendrą kontekstą su kitomis mokesčių iniciatyvomis, konkrečiai – su mūsų iniciatyva dėl (žemdirbių – BNS) dyzelino. Būtų, manau, ne visiškai priimtina ir, ko gero, netgi kenksminga, jeigu ir toliau nedrįstume sumažinti lengvatos vienam iš sektorių, kuris ir taip negali skųstis lengvatų stoka, o kartu papildomai apmokestintume kitus du sektorius, kurie šiandien jokiomis ypatingomis privilegijomis ir lengvatomis nesinaudoja“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Nausėda.

Jis pripažino, kad bankų aktyvų ir prekybos tinklų apmokestinimas yra aktuali problema, tačiau, kaip sakė, nenorintis kalbėti apie atskirus mokesčius „išpešant juos iš bendro konteksto“.

„Ir dabar pasigirsta kartais ganėtinai pagrįstos kritikos, kad mes kalbame apie atskirus mokesčių pasiūlymus nelabai susiedami juos su tuo, ką ketiname padaryti socialinės politikos srityje. Galbūt kartais šie klausimai specialiai yra atskiriami: čia – mokesčių, o čia – pensijų, vaiko pinigų ir kitos iniciatyvos. Tai yra neteisinga, nes tada sugriūva visa logika ir nebesimato, dėl ko tos mokesčių iniciatyvos yra teikiamos“, – aiškino G. Nausėda.

„Jos yra teikiamos ne tam, kad mazochistiškai norima apmokestinti dar daugiau, o tam, kad būtų daugiau perskirstoma BVP per nacionalinį biudžetą ir mes turėtume tam tikrų finansinių prielaidų gerovės valstybei įgyvendinti“, – pridūrė jis.

Prezidentas pabrėžė, kad siūlymas mažinti akcizo lengvatą žemdirbių dyzelinui nėra puolimas prieš jų visuomenę.

„Mes tiesiog prašome atskirų visuomenės grupių prisijungti prie bendrų tikslų, nestovėti nuošalyje. Mes tikrai girdime ir žemdirbių balsą, mano patarėjai jau ne kartą susitiko su įvairių žemdirbių asociacijų atstovais, ieško kompromiso, ir mes tikrai atsižvelgėme į jų reikalavimus. Pirminis pasiūlymas yra pakoreguotas – 50 proc. žymėto dyzelino lengvatos sumažinimo pasiūlymas virto 20 proc. sumažinimu“, – tvirtino G. Nausėda.

„Mus įgalino ir paskatino tai padaryti Vyriausybės sprendimas dalį šitos problemos spręsti per kvotų reguliavimo klausimą. Galima sakyti, kad šiuo atveju atsižvelgta į visų pusių interesus. Tikimės žemdirbių supratimo“, – pridūrė jis.

Prezidentūra akcizą žemdirbių dyzelinui siūlo didinti nuo 56 iki 146 eurų už 1 tūkst. litrų – tai leistų į valstybės biudžetą 2020 metas papildomai gauti 17 mln. eurų pajamų. Papildomos biudžeto pajamos apskaičiuotos į jas neįtraukus Finansų ministerijos siūlomo akcizo dyzelinui įtakos didėjimui.

Ministerija dyzelinio standartinį akcizą siūlo didinti 25 eurais iki 372 eurų, o žemdirbių dyzelino – taip pat 25 eurais iki 81 euro už 1 tūkst. litrų. Tai leistų biudžeto pajamas padidinti atitinkamai 24 mln. ir 6,5 mln. eurų.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Zbignevas Jedinskis siūlo apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų vertės bankų, unijų bei kitų paskolų teikimo bendrovių turtą. Jis siūlo šį turtą apmokestinti 0,03 proc. mėnesio tarifu ir tikisi, kad valstybės biudžetas per metus galėtų gauti apie 60 mln. eurų pajamų.

Valdančiųjų „valstiečių“ atstovai nuo 2020 metų taip pat siūlo priimti naują prekybos mokestį. 1 proc. mokestis būtų mokamas nuo didesnės kaip 2 mln. eurų mėnesio apyvartos (be PVM), tai biudžeto pajamas per metus turėtų padidinti apie 31,9 mln. eurų.

Liks aktyvus vidaus politikoje

Prezidentas G. Nausėda teigia, kad niekam nekyla abejonių, jog jis aktyviai dalyvauja vidaus politikoje, ir pažada – aktyvus liks iki pat kadencijos pabaigos.

„Jeigu kam nors buvo abejonių, ar prezidentas bus aktyvus vidaus politikoje, tai šiandien turbūt tos abejonės atkrenta – prezidentas bus aktyvus vidaus politikoje, jis jau yra aktyvus“, – antradienį surengtoje konferencijoje, skirtoje aptarti beveik šimtą dienų trukusį vadovavimą šaliai, sakė G. Nausėda.

Jo teigimu, Prezidentūros teikiami įstatymų projektai ir iniciatyvos matomos tiek parlamente, tiek Vyriausybėje.

„Mūsų pateikti įstatymų projektai eina tiek į Seimą tiesiogiai, tiek kai kurie iš jų, tokie kaip sprendimas dėl šalpos pensijų didinimo, dėl mažų pensijų priemokų, yra įtraukti į Vyriausybės biudžeto planą“, – kalbėjo G. Nausėda, paminėjęs ir kitus savo siūlymus, – dyzelino akcizo dydžio korekcijas bei viešųjų pirkimų proceso skaidrinimą.

„Prezidentas yra aktyvus ir liks aktyvus iki savo kadencijos pabaigos. Tą aš galiu garantuoti“, – dar kartą pabrėžė G. Nausėda.

Kalba apie pokyčius viešųjų pirkimų srityje

Šalies prezidentas sako, kad jo teikiamos įstatymo pataisos dėl viešųjų pirkimų bus susijusios su institucijos galių išplėtimu, viešųjų pirkimų centralizavimu, taip siekiant sumažinti pirkimams skiriamas išlaidas.

„Iniciatyvos susijusios su pačios Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) nepriklausomumu, galių išplėtimu, nes ne paslaptis, kad ir ankstesni vadovai rezignavo dėl to, kad turėjo daug gražių ketinimų, tačiau atsimušė į biurokratinę rutiną ir negalėjo visų savo idėjų įgyvendinti. Taip pat (iniciatyvos – ELTA) dėl viešųjų pirkimų centralizavimo, dėl pirkimų iš vieno šaltinio apribojimų ir labai aiškių sąlygų nustatymo“, – žurnalistams antradienį sakė G. Nausėda.

Pasak jo, kai kurie specialistai teigia, kad viešųjų pirkimų išlaidas galima sumažinti iki 20 proc.

„Perskaičiavus į eurus, tai yra suma, nuo kurios šiaušiasi plaukai, – 1 mlrd. eurų. Mes kalbame apie 60–80 mln. eurų ir sukeliame tiek daug aistrų Seime dėl vienokių ar kitokių mokestinių pasiūlymų, o čia 1 mlrd. eurų, už kuriuos galima padaryti labai daug“, – tikino prezidentas.

G. Nausėda taip pat pridūrė, kad vienas iš darbų – surasti naują VPT vadovą.

ELTA primena, kad VPT direktorė Diana Vilytė rugsėjo viduryje sakė iš pareigų besitraukianti savo noru, nesulaukusi prezidento raginimų. Tuo metu Registrų centras yra patvirtinęs, kad D. Vilytė yra laimėjusi atranką į vieną iš vadovaujamų pozicijų įmonėje.

Nausėda Palionio elgesį siūlo vertinti principingai

Prezidentas sako, kad premjeras Saulius Skvernelis turėtų principingai įvertinti „socialdarbiečių“ deleguoto žemės ūkio ministro Andriaus Palionio bandymus ministerijoje įdarbinti su partija susijusius asmenis.

„Tikiuosi, kad Vyriausybės vadovas, kaip tiesioginis ministro vadovas, tikrai įvertins, ir manau, ministras turėtų padaryti tam tikras išvadas apie savo pirmąsias veiklos savaites“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė šalies vadovas.

Paklaustas, kokių konkrečiai veiksmų A. Palionio atžvilgiu iš premjero tikisi, prezidentas kalbėjo apie būtinybę nubraižyti tam tikras raudonas linijas ir pridūrė, kad Vyriausybės vadovas tai jau yra padaręs.

Pasak G. Nausėdos, A. Palionis savo veiksmais patvirtina anksčiau išsakytus nuogąstavimus, kad ministerijoje gali būti siekiama įdarbinti „savus“.

„Manau, ministras daro klaidą ta prasme, jog kažko panašaus iš jo daugelis tikėjosi, ir turbūt visa savo veikla jis turėjo pademonstruoti, kad tikrai negali būti tuo apkaltintas, kad jam metami štai tokie šešėliai. Bet kol kas susidaro įspūdis, kad jis kaip tik patvirtina tuos galimus nuogąstavimus“, – kalbėjo prezidentas.

Ministras A. Palionis sulaukė kritikos po to, kai buvo pranešta, jog jis į savo komandą bandė įdarbinti kito „sociadarbiečių“ frakcijos Seime nario Petro Čimbaro sūnų Modestą Čimbarą.

Tapęs ministru A. Palionis savo patarėja įdarbino Šilutės rajono tarybos nario, „socdarbiečio“ Arūno Pupšio, 24 metų dukrą Giedrę Pupšytę.

Teigiamai vertina tyrimą dėl Rozovos

G. Nausėda sako teigiamai vertinantis parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir užsimena, kad jis gali apimti ir platesnius susijusius klausimus.

„Tai yra kol kas daugiau nacionalinių grėsmių Lietuvai užkardymas, šia prasme kol kas komisijos darbą vertinu pozityviai“, – žurnalistams antradienį sakė prezidentas.

„Iš principo vertinu tokią komisiją pozityviai, nes, skirtingai nuo anksčiau formuotų komisijų įvairiems klausimams tirti, šita komisija tikrai labai prasminga ir jai lemta išsiaiškinti svarbius dalykus, galbūt ir patraukti siūlo galą bei vynioti siūlų kamuolį, kurį vyniodami galime sužinoti daugiau, todėl privalome tai išsiaiškinti“, – pridūrė G. Nausėda.

Seimas yra pavedęs komitetui atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos tų ryšių grėsmės nacionaliniam saugumui.

Iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais kilo, kai paaiškėjo, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą apie parlamentarę. Joje rekomenduota neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Parlamentarė I. Rozova laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.

Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.
Seimo Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui taip pat pavesta įvertinti politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmus.

Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas V. Pranckietis, kiti informaciją gavę Seimo nariai.

Bus tiriama, ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I. Rozovos komandiruočių, buvo „priimti laiku ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui“.

Taip pat komitetas turės aiškintis, ar gauta įslaptinta VSD informacija naudota tinkamai, ar ja „nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui“.

Prezidentūra pasirengusi pagelbėti patarimais dėl švietimo

Šimto dienų vadovavimo proga surengtoje spaudos konferencijoje prezidentas Gitanas Nausėda neįvardijo, kada galėtų būti pasirašytas partijų susitarimas dėl švietimo klausimų, tačiau pabrėžė, kad nacionaliniai susitarimai Lietuvoje paprastai gimsta sunkiai, šis – ne išimtis. Šalies vadovas pakartojo, kad Prezidentūra yra pasirengusi ištiesti pagalbos ranką partijoms, jei to reikės.

„Šiuo metu gimsta nacionalinio susitarimo dėl švietimo iniciatyva, kurioje Prezidentūrai teks pasakyti savo svarų žodį, nes matau, kad šito susitarimo tolesnio brandinimo etapu kyla tam tikrų problemų ir galbūt partijų tam tikro nesusikalbėjimo. Mes esame ne kartą tai sakę ir galiu dar kartą pakartoti, kad, jeigu procesas užstrigs, Prezidentūra yra pasirengusi suteikti savo, kaip moderatoriaus, paslaugas, jog šitas svarbus visai šaliai dokumentas būtų parengtas iki galo ir patvirtintas“, – pabrėžė prezidentas G. Nausėda.

Jauniškio darbu patenkintas

Prezidentas G. Nausėda teigia, kad yra patenkintas Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Dariaus Jauniškio darbu. Kita vertus, prezidentas nepatvirtino, ar skirs D. Jauniškį ir antrajai kadencijai.

„Dėl VSD vadovo – aš esu patenkintas juo darbu, mes turime glaudų kontaktą, efektyviai bendradarbiaujame, aš esu operatyviai informuojamas apie situaciją, bet pasakyti, kad šiandien ponas Jauniškis turi užsigarantavęs antrąją kadenciją, aš tikrai negalėčiau, nes tada jį demotyvuočiau likusiems mėnesiams“, – sakė G. Nausėda.

VSD direktorių penkerių metų kadencijai Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas. D. Jauniškis VSD vadovo pareigas pradėjo eiti 2015 m. balandžio 14 dieną. VSD vadovas yra ir Valstybės gynimo tarybos narys.

Į Turniškes kelsis kitąmet po rezidencijos remonto

Prezidentas kitąmet ketina keltis į rezidenciją sostinės Turniškių rajone po to, kai bus atlikti jos atnaujinimo darbai.

Pasak šalies vadovo, remontas bus atliekamas per artimiausius kelis mėnesius.

„Kol kas Turniškių rezidencijos pobūdis neleidžia kviesti svečių, rengti susitikimų su diplomatais, juo labiau – pakviesti užsienio valstybių vadovų. Tai yra gana keista, nes, sakykime, Lenkijos prezidentas kviečia ir mane asmeniškai, ir kitus valstybių vadovus apsilankyti jo rezidencijose. Ir tai normali praktika“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Nausėda.

Paskutiniai rezidencijos atnaujinimo darbai buvo atlikti 1993–1995 metais, pastatas, anot prezidento, „alsuoja tuo buvusiu laiku, istorija ten tarsi sustingo“.

„Viskas fiziškai tvarkinga, išsaugota, visi prezidentai, kurie iki manęs ten gyveno, tikrai labai saugojo inventorių, bet, sutikite, kad tai – dar ne viskas. Mes planuojame tam tikrą remontą, manau, tai pavyks atlikti per artimiausius mėnesius“, – kalbėjo šalies vadovas.

Šiuo metu G. Nausėda su šeima gyvena savo name Pavilnyje.

Mato tik vieną savo klaidą

G. Nausėda, vertindamas savo šimtą dienų valstybės vadovo poste, teigia, kad padarė tik vieną klaidą – blogai organizavo svečių kvietimą į savo inauguracijos iškilmes liepos mėnesį. G. Nausėda pabrėžė, kad daugiau savo klaidų kol kas nemato, bet, jei pastebės, iš karto jas visas praneš.

„Kol kas matau vieną klaidą – nesklandžiai organizavome svečių kvietimą į inauguracijos iškilmes vakare. Tą klaidą prisiimu mūsų komandai ir sau asmeniškai. Buvo šiokių tokių nesklandumų. Daugiau savo veikloje klaidų kol kas nematau. Aišku, jūs turbūt padarysite istorinę aliuziją, kad kai kas iki manęs jau yra kalbėjęs, jog klaidų nedaro. Jeigu tik jausiu, kad padariau grubią klaidą, kurią turiu paskelbti Lietuvos visuomenei, kaip ir apie savo sveikatos problemas, nedelsdamas jums pranešiu“, – žurnalistams teigė G. Nausėda.

Nausėda: laukiu valstybės apdovanojimų tarybos nuomonės dėl apdovanojimo Kaczynskiui

Prezidento nuomone, Vyriausybė nieko blogo nepadarė inicijuodama vieną iš aukščiausių Lietuvos valstybės apdovanojimų – Vytauto Didžiojo ordino Didžiojo kryžiaus apdovanojimą Lenkijos valdančiųjų konservatorių lyderiui Jaroslawui Kaczynskiui. Nors galutinį sprendimą dėl apdovanojimo priima pats šalies vadovas, bet G. Nausėda sako, kad jis laukia valstybės apdovanojimų tarybos išvadų bei patarimo.

„Vyriausybė gali teikti tokias iniciatyvas ir Vyriausybė tai padarė. Nematau jokio pagrindo ją už tai smerkti. Ar šiandien sprendimas bus priimtas, yra apdovanojimų teikimų komisija, ir būtų labai nesąžininga, nepadoru jos atžvilgiu dabar atsakyti – taip arba ne. Jie pasijustų tartum dirbtų nenaudingą darbą – kažką svarsto, o prezidentas jau žino, ką padarys. Taip kad aš noriu išklausyti komisijos nuomonę ir į ją ketinu atsižvelgti, tada bus priimtas sprendimas“, – teigė G. Nausėda.

ELTA primena, kad premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė praeitą savaitę patvirtino skirti vieną iš aukščiausių Lietuvos valstybės apdovanojimų – Vytauto Didžiojo ordino Didžiojo kryžiaus apdovanojimą Lenkijos valdančiųjų konservatorių lyderiui J. Kaczynskiui.

S. Skvernelis apdovanojimą siūlo skirti už „ypatingus nuopelnus plėtojant Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinius santykius bei aktyvią veiklą ir ilgaamžės draugystės tarp abiejų tautų stiprinimą, taip pat – už ilgametę paramą Lietuvos ir viso Baltijos regionui integruojantis į Vakarų struktūras karinio ir energetinio saugumo srityse“.

Su naujos partijos veikėjais matėsi seniai

Prezidentas G. Nausėda patvirtino pažįstantis naują partiją su R. J. Dagiu steigiantį filosofą M. Kubilių, tačiau teigė matęsis su juo seniai.

„Su Mindaugu Kubiliumi esame pažįstame nuo 2012–2013 metų, kai jis labai susidomėjo mano straipsniu apie lietuvių tapatybę, ir mes atradome daug bendrų dalykų pirmiausia tapatybiniais klausimais. M. Kubilius dalyvavo mano rinkimų kampanijoje. Šiuo metu Prezidentūros darbe aktyviai nedalyvauja. Tiesą sakant, paskutinį kartą jį mačiau gana seniai“, – sakė G. Nausėda.

Jis teigė tik labai epizodiškai pažįstamas su R. J. Dagiu.

„Net nežinau, kada paskutinį kartą jį mačiau. Galbūt per inauguraciją sutikau Seimo rūmuose ir pasisveikinau“, – sakė G. Nausėda.

Paklaustas apie tai, kad, portalo 15min.lt žiniomis, šie asmenys keletą kartų yra lankęsi Prezidentūroje ir po jo inauguracijos, G. Nausėda sakė su jais asmeniškai nesusitikęs, bet nemato nieko blogo, jei jie čia ir buvo apsilankę.

„Nežinau, bet vakar lankėsi ir Širvintų ketvirtosios klasės mokiniai. Gerbtinų žmonių pas mus ateina nemažai. Galbūt mano kolegos galėtų pasakyti, pas ką jie lankėsi, pas mane jie nesilankė. Nemanau, kad tai yra tie asmenys, kurie neturėtų būti Prezidentūroje“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas surengė spaudos konferenciją, nesulaukęs šimtadienio, praėjus 95 dienoms nuo darbo pražios, nes planuoja išvykti į Europos vadovų tarybą (EVT) ir į Japonijos imperatoriaus inauguracijos iškilmes, kur, pasak valstybės vadovo, bus svarbūs ir ekonomikos diplomatijos klausimai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(89 žmonės įvertino)
3.9775

Top naujienos

Valdančiuosius palikęs Žemaitaitis: man gaila Karbauskio (193)

Praėjusią savaitę Seimas slaptu balsavimu nusprendė, kad „Tvarkos ir teisingumo“ partijos...

Siūlo naujus mokesčius, bet atsisako milijonų: kitąmet iš valstybės įmonių bus mažiau pinigų (63)

Pastaraisiais metais valstybės valdomos įmonės vis labiau prisidėdavo prie valstybės biudžeto....

Kova Seime tęsiasi: Širinskienė dėl Pranckiečio kreipėsi į etikos sargus (60)

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė kreipėsi į Seimo etikos ir...

Berlyne per paskaitą nužudytas buvusio Vokietijos prezidento sūnus papildyta (16)

Berlyne paskaitos metu nužudytas 59-erių metų amžiaus Fritzas fon Weizsackeris – buvusio...

Rusijai sunkiai sekasi įgyvendinti didžiąją Putino svajonę (350)

Rusijos prezidento Vladimiro Putino vadinamieji nacionaliniai projektai – išlaidų planai,...

Prieš ar po pusryčių valytis dantis: ekspertai dažniausiai turi vieną atsakymą (45)

Klausimas, kasdien neduodantis ramybės: kada valytis dantis – prieš pusryčius ar po jų? Į jį...

Kalėdoms besiruošianti Klaipėda priėmė drastišką sprendimą: bus nelabai gera staigmena

Ilgus metus šventiniu laikotarpiu Klaipėda dabino dvi egles, tačiau šiais metais Atgimimo...

Kaip be vargo išsirinkti tinkamą kosmetiką: svarbūs keli esminiai dalykai

Šiandien kosmetikos priemonių pasiūla tokia didelė, tokia plati ir įvairiapusė, kad labai...

„Žalgirio“ bokštai – apie keistas dvejones, Šaro sprendimą ir ne laiku Milaknio pataikytą baudą (9)

Kauno „Žalgirio“ arenoje nuaidėjus finalinei sirenai pora „Panathinaikos“ gerbėjų...