Šalies vadovas teigė, kad Seimas visuomenei parodė, jog ji yra būtent ta institucija, kuria pasitikėti neverta.

„Man be emocijų sunku apie šį klausimą kalbėti – vakarykštis fiasko parlamente, kitaip jo ir nepavadinsi. Nesugebama susitarti dėl to, kas buvo medikams pažadėta, – padidinti atlyginimus tiems, kurie dirba karštuose taškuose ir kurie dirba rizikingomis, fiziškai sunkiomis sąlygomis. (…) Tai žinote, kartais susidaro įspūdis, jog tarp žmonių paplitęs įsitikinimas, kad politika yra bjaurus reikalas, kad parlamentas yra tokia institucija, kuria pasitikėti neverta. Vakar buvo padaryta būtent taip, kad tokia nuomonė ir toliau įsitvirtintų žmonių sąmonėje“, – kritikos Seimo nariams negailėjo prezidentas.

Jis teigė, kad tai yra „politikavimas pačia blogiausia to žodžio prasme“.

„Ir man visiškai neįdomu, kas dėl vakarykščio fiasko kaltas. Ar dešinieji, ar kairieji, ar viduriniai, ar apatiniai. Kalti visi, nes sprendimas nėra priimtas“, – teigė prezidentas.

„Jeigu medikai nedirbtų darbo ir patys parlamentarai pakliūtų pas juos su koronaviruso diagnoze, o medikai atsisakytų juos gydyti... Tai politikai vakar padarė kažką panašaus. Jie nevykdė savo darbo. Medikus įpareigoja Hipokrato priesaika, parlamentarus irgi įpareigoja priesaika, bet jie jos nesilaiko.

Tikiuosi, kad užteks sveiko proto ir sąžinės jausmo, kad šiandien tas sprendimas būtų priimtas ir mes nustotume pykdyti visuomenę; tai yra visai nereikalinga ir kenksminga visomis to žodžio prasmėmis“, – teigė G. Nausėda.

Delfi primena, kad antradienį Seime įstrigo siūlymas ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems medikams mokėti nuo 50 iki 100 proc. didesnius atlyginimus karantino laikotarpiu.

Ilgą laiką Lietuvoje buvo chaosas

Prezidentas žurnalistams pasakojo, kad trečiadienio rytą lankėsi Ekstremaliųjų situacijų operacijų štabe.

„Toks štabas atsirado ne be mūsų iniciatyvos, tikrai daugelio valstybių patirtis rodo, kad štabai, kurie veikia 24/7 principu, yra labai reikalingi“, – teigė šalies vadovas.

Paprašytas įvertinti, kaip Lietuvai sekasi kovoti su šiuo virusu, G. Nausėda teigė, kad dabar jau kiekvienas užsiima darbu, kurį geriausiai išmano.

„Ilgą laiką Lietuvoje buvo šioks toks chaosas, sutrikimas, medikai griebėsi tų darbų, kurie atrodė, jiems svarbūs, užleisdami kitus darbus, arba neturėjo pakankamai kompetencijos tam. Šiandien galima konstatuoti bent tiek, kad kiekvienas užsiima darbu, kurį geriausiai išmano. Norėjome, kad čia dalyvautų ir kariuomenės atstovai su savo strateginiais planais, logistikos išmanymu ir tam tikra geležine tvarka pasitarnautų sklandžiam tokios grupės darbui“, – aiškino jis.

Gitanas Nausėda

Kiekvieną rytą Ekstremalių situacijų operacijų štabe dalyvauja ir savivaldybių atstovas.

„Taigi dalyvauja atstovas visuose posėdžius, tikėtina, kad išvengsime tokių sprendimų, kurių yra neįmanoma įgyvendinti, ir kyla nereikalingų įtampų dėl to“, – sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas įvardijo ir šiuo metu pagrindines problemas.

„Pagrindinės problemos – testavimo ir kitų medikų apsaugos priemonių atvykimas į konkrečias gydymo įstaigas, šiuo metu dar opesnė problema – laboratorijų užkimšimas. Pirmos problemos neįmanoma išspręsti neišsprendus antrosios. Mes galime testuoti, kiek norime, tačiau kas iš to, jeigu tie testavimo rezultatai „kabės“ savaitėmis ir mes tų rezultatų nežinosime. Todėl labai svarbu ne tik užtikrinti logistiką tarp mažiau ir daugiau apkrautų laboratorijų, bet ir pasistengti įtraukti naujus laboratorijų pajėgumus“, – žurnalistams trečiadienio rytą sakė prezidentas.

Jo žiniomis, bendrovė „Thermo Fisher“ naktį išbandė įrenginį, kuris galėtų testuoti apie tūkstantį ėminių per parą.

„Tai yra šis bei tas, atsižvelgiant į tai, kad vis dėlto laboratorijų „kamštis“ prieš kurį laiką buvo daugiau kaip du tūkstančiai, naujausiomis žiniomis sumažėjo iki 1,8 tūkst. Vadinasi, šitą klausimą mes pamažu gebėsime išspręsti“, – sakė G. Nausėda.

Padaryta buvo ne viskas

Paklaustas, kaip vertina kovos su koronavirusu pastangas ligoninėse, G. Nausėda pripažino, kad ne viskas buvo padaryta.

„Žinoma, kad ne viskas, bet turbūt šiandien tokios pasaulio šalies nerastume, kur buvo padaryta viskas ir kur idealiai tvarkomasi. (…) Daug kas daryta prabėgomis, pakniopstomis, sprendžiant problemas joms iškylant. Galima iš dalies tai suprasti, nes su tokio pobūdžio krizėmis nesame susidūrę. Bet, žvelgdamas į tendencijas, manau, kad mes tikrai nemirgėsime pasaulio žiniasklaidos puslapiuose kaip ta šalis, kuri nesugebėjo susitvarkyti su koronaviruso protrūkiu, o laiku apčiuopė grėsmę ir riziką“, – sakė prezidentas.

„Šiandien mes matome, kad problemos yra sprendžiamos, tiekimas jau tvarkomas“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas pranešė, kad kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl būtinų apsaugos priemonių ir reagentų įsigijimo.

„Tokiame drumstame vandenyje kai kas gali mėginti gaudyti žuvis. Todėl visi pirkimai, kurie buvo padaryti, turi būti skaidrūs, matomi ir visi – vieni vietoje. Tarnybos vadovė įpareigota surinkti visą šią informaciją. Taip, mes gyvename krizinėmis sąlygomis, bet tai nereiškia, kad galime daryti absoliučiai viską“, – aiškino G. Nausėda.

Šalies vadovas pabrėžė, kad ypatingos skubos tvarka Seime priiminėjami įstatymo projektai turės atitikti tiek Konstituciją, tiek žmogaus teises.

„Vakar buvo nepriimti kai kurie įstatymai, kurie veikiausiai būtų sulaukę mano veto. Dabar kaip niekada svarbu nedaryti grėsmės mūsų Konstitucijos pamatams“, – sakė G. Nausėda.

Paprašytas įvardyti, apie kuriuos konkrečius pasiūlymus kalba, prezidentas teigė, kad tai būtų Civilinės saugos įstatymas ir Baudžiamojo kodekso pakeitimai.

Seimas antradienį nepriėmė Civilinės saugos įstatymų pataisų, kuriomis siūlyta Vyriausybei suteikti teisę valstybės lygio ekstremalios situacijos metu reguliuoti būtinųjų prekių ir paslaugų kainas.

Taip pat pritrūko balsų priimti Vyriausybės siūlytas Baudžiamojo kodekso pataisas.

Pataisos numatė, kad saviizoliacijos nesilaikymas, kai asmuo buvo gydytojų įspėtas, nebebūtų traktuojamas kaip baudžiamasis nusižengimas, tai būtų laikoma nusikaltimu, už kurį teismas galėtų skirti laisvės atėmimo bausmę iki vienų metų.

Siūlyta, kad dar griežtesnės Baudžiamojo kodekso sankcijos būtų taikomos, jei dėl tokių veiksmų išplistų susirgimas ar kiltų ligos protrūkis. Tokiu atveju bausmė nebebūtų traktuojama kaip nesunkus nusikaltimas, todėl teismas galėtų skirti laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų.