Pasak šalies vadovo, nors ne visos partijos pasirašė susitarimą, jis gavęs patikinimą, kad didesnę dalį BVP perskirstant socialinėms reikmėms, didesniam gynybos finansavimui pritartų ir nepasirašiusieji.
„Manau, kad tai (įsipareigojimas dėl 2,5 proc.) yra teisingas sprendimas, sunkiai įgyvendinamas, jei nesieksime, kad BVP perskirstymas per biudžetą būtų didesnis“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė prezidentas.
Susitarimo nepasirašiusios Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas teigė, kad jų pozicija dėl 2,5 proc. siekio nesikeičia – socialdemokratų bazinė linija yra tarptautiniai įsipareigojimai, o partijos skepticizmą minkštinti galėtų gynybos srities bei grėsmių nacionaliniam saugumui suvokimo plėtra.
„Yra partijų, kurios turi galimybę neblogai pasirodyti artimiausiuose Seimo rinkimuose ir kurios ganėtinai skeptiškos šio tikslo atžvilgiu, tačiau konsultuodamasis su jų lyderiais aš gavau patikinimą, kad jos nebūtų taip kategoriškai nusiteikusios krašto apsaugai skiriamų lėšų santykiniam didinimui, jei mes tuo pat mes sugebėtumėme pasiekti, kad ir socialinei apsaugai skiriamų lėšų dalis, palyginti su bendruoju vidaus produktu, didėtų“, – apie partijų susitarimą sakė šalies vadovas.
„Ar tai yra įmanoma padaryti? Tai yra sunku, bet įmanoma“, – pridūrė G. Nausėda.
G. Palucko teigimu, Socialdemokratų partija remia 2 proc. BVP gynybai įsipareigojimą NATO, yra atvira kalbėtis ir apie didesnius skaičius, bet diskusija turi keistis iš esmės.
„Mes nesame nacionalinio susitarimo dalis dėl 2,5 proc. gynybai skyrimo, mes remiame įsipareigojimus, kurie tarptautiniai NATO, 2 proc., ir tai mūsų bazinė linija. Mes galime diskutuoti apie išlaidų gynybai didinimą, mūsų skepticizmą galima minkštinti tik plečiant gynybos sąvoką“, – BNS sakė G. Paluckas.
Pasak jo, socialdemokratai siūlo svarstyti, ar į gynybos sritį neturėtų būti įtrauktos jaunimo, sveikos gyvensenos skatinimo projektai, taip pat mokslo srities finansavimas, o grėsmės nacionaliniam saugumui suprantamos plačiau, įtraukiant ir socialinės atskirties klausimus.
„Kitaip tariant, turėtume sėsti nuo pat pradžių ir diskutuoti, kai plačiai suprantame gynybos išlaidų sąvoką ir koks bus progresas, pažanga sprendžiant kitas nacionalinio saugumo grėsmes“, – pažymėjo G. Paluckas.
Parlamentinės partijos, išskyrus socialdemokratus, yra sutarusios iki 2030 metų gynybai skirti ne mažiau kaip 2,5 proc. BVP. Lietuva gynybai šiuo metu skiria apie 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Prezidentas G. Nausėda gegužę yra patikinęs NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, kad nepaisant koronaviruso sukeltos ekonominės krizės Lietuva gynybai ir toliau skirs 2 proc. bendrojo vidaus produkto ir tęs dalyvavimą operacijose Irake ir Afganistane. Vyriausybės atstovai pripažįsta, kad smunkant šalies BVP absoliučiais skaičiais gynybos finansavimas gali sumažėti.