aA
Prezidentas Gitanas Nausėda Rukloje pirmą kartą oficialiai lankydamas Lietuvos ir čia tarnaujantis NATO sąjungininkų karius dėvėjo karinę uniformą. Tokią uniformą turėjo galimybę užsidėti bet kuris šalies vadovas, bet G. Nausėda su pilna karine uniforma yra pirmasis viešai pasirodęs prezidentas.
Gitanas Nausėda
© DELFI / Domantas Pipas

Šalies vadovo nuomone uniformos dėvėjimas nenusižengia civilinės karinių pajėgų kontrolės principui.

„Aš noriu būti visa savo esybe kartu su mūsų kariais. Jeigu atvažiuočiau čia pasidabinęs lakuotais batais arba kostiumu, ir bandyčiau gauti informaciją, būdamas visiškai už kariuomenės ribų, turbūt vargu ar tai darytų gerą įspūdį. Aš noriu būti ir morališkai, ir visomis kitomis prasmėmis integrali mūsų kariuomenės dalis, nes aš esu nepamirškime vyriausias mūsų ginkluotųjų pajėgų vadas“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

Tą galėjo daryti visi prezidentai

Kariuomenės vado atstovas spaudai mjr. Tomas Balkus paaiškino, kad prezidentui uniforma išduodama kaip ir visiems kariams, kadangi jis yra vyriausias ginkluotųjų pajėgų vadas.

„Jis gavo uniformą naujo tipo, kuri kariuomenėje šiuo metu yra įvedinėjama. Ji yra šiek tiek šviesesnė. Jis uniformą pasimatavo, ir jam buvo išduota kaip kiekvienam kariui pasirašant uniformos gavimo aktą, ir jis ją turi“, – sakė G. Nausėda.

Pasak kariuomenės vado atstovo, tokią uniformą galėjo gauti ir dėvėti ir kadencijas jau baigę prezidentai.

„Kariuomenė turi pareigą aprūpinti vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų vadą uniforma, ir tą pareigą įvykdė. Specialiai uniforma siūnama nebuvo, yra daug uniformų dydžių tinkančių įvairaus sudėjimo kariams“, – sakė G. Nausėda.

Svarbiausios žinios – iš VGT

Šis prezidento vizitas Rukloje buvo daugiau pažintinio pobūdžio. Svarbiausios žinios, kurias jis atsivežė yra susijusios su pirmadienį vykusia Valstybės gynimo taryba (VGT).

„Man svarbiausia, kad VGT priėmė svarbius sprendimus, kurie lems mūsų kariuomenės pajėgų plėtrą artimiausiais metais. Galiu pasidžiaugti tuo, kad vyrauja bendras supratimas, kad išorinių grėsmių akivaizdoje mes turime elgtis labai atsakingai, skirti atitinkamą dėmesį savo krašto apsaugai, ir dėl to mes tikrai pasieksime 2 proc. BVP karinių išlaidų lygį šiais metais, ir laikysimės numatyto plano, didinti šitas išlaidas artimiausiais metais“, – patikino G. Nausėda.

Prezidentas akcentavo partijų pasiekto nacionalinio susitarimo didinti gynybos finansavimą svarbą.

„Būtų daugiau negu keista, jeigu mes pradėtume nevykdyti savo nacionalinio susitarimo,kurį beveik visos partijos pasirašė. Jeigu taip atsitiktų, tai visiškai diskredituotų nacionalinio susitarimo prasmę, ir natūraliai kiltų visuomenės nepasitikėjimas, kam apskritai tie nacionaliniai susitarimai reikalingi, jeigu mes jų nesilaikome“, – sakė G. Nausėda.

Jis taip pat nesureikšmino aplinkybės, kad norint įgyvendinti įsipareigojimus reikės skolintis.

„Kai kas kalba apie tuos milijonus, kuriuos mums gali tekti pasiskolinti. Supraskime vieną dalyką, šitie milijonai yra labai maži palyginti su tais ištekliais, kuriuos NATO partneriai yra pasirengę mums suteikti, jeigu iškiltų tokia būtinybė. Jeigu mes savęs neginsime, niekas kitas mūsų negins“, – sakė G. Nausėda.

Siūlo skolintis gynybai

Šis vizitas į Ruklą vyksta kitą dieną po pirmojo G. Nausėdos vadovauto Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio. VGT siūlo valstybei skolintis apie 30 mln. eurų, kad šalis šiemet užtikrintų įsipareigojimus skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, rašė BNS.

„VGT nutarė siūlyti, kad 2019 metais būtų užtikrinti 2 proc. gynybai, tam reikėtų pasinaudoti Biudžeto įstatyme numatoma galimybe papildyti 2019 metų asignavimus gynybai pasiskolinant“, – žurnalistams po VGT posėdžio pirmadienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Vytautas Žukas.

Šių metų gynybos biudžete numatyta 948 mln. eurų. Praėjusių metų pabaigoje skaičiuota, kad tai sudarys 2,01 proc. BVP. Pagal praeitą savaitę atnaujintas ekonomikos augimo prognozes, šios sumos neužtektų pasiekti 2 procentų.
Oficialūs NATO duomenys rodo, kad Lietuva 2 proc. rodiklio nepasiekė ir praėjusiais metais. Dauguma politinių partijų yra pasirašiusios susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP.

Valstybės gynimo taryba taip pat sutarė „nuosekliai tęsti pajėgumų plėtrą“ įsigyjant apie 200 šarvuotų visureigių, nuo Mi-8 tipo paieškai naudojamų sraigtasparnių pereiti prie vakarietiškų daugiafunkcių sraigtasparnių – jų ketinama įsigyti šešis.
Taip pat svarstoma pirkti du minų paieškos laivus. Taryba taip pat pritarė, kad Lietuva tęstų dalyvavimą visose 11-oje karinių operacijų ir misijų 2020-2021 metais.

J. V. Žuko teigimu, su JAV bus toliau konsultuojamasi, kaip Lietuva prisidės prie misijos „Įgimtas ryžtas“. Ši operacija nukreipta prieš „Islamo valstybės“ grupuotę Irake ir Sirijoje.
Lietuvos kariai prisideda prie misijos Irake, tačiau Lietuva taip pat yra sulaukusi JAV prašymo atsiųsti karių į Siriją.

„Dėl konkretaus Lietuvos dalyvavimo indėlio šioje operacijoje bus glaudžiai konsultuojamasi su JAV ir kitais minėtų tarptautinių operacijų ir misijų sąjungininkais. Galutinius sprendimus dėl Lietuvos dalyvavimo priims Seimas“, – sakė J. Žukas.
VGT pirmadienį nesvarstė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymo metais ankstinti šauktinių amžių kviečiant į kariuomenę 18-23 metų jaunuolius, tačiau, anot J. V. Žuko, tai yra „visiškai protingas pasiūlymas“. R. Karoblis: kitąmet gynybai – 1 mlrd. eurų.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad kitų metų biudžetas „nominaliai, pagal visus planus, yra šiek tiek daugiau nei milijardas eurų“.

Įgyvendinant iki 2030-ųjų sudarytą kariuomenės įsigijimų planą, sutartį dėl 200 šarvuotų visureigių įsigijimo iš JAV ketinama sudaryti dar šiemet, galbūt iki spalio pabaigos. Anksčiau Lietuva nurodė, kad pirkimui ketina skirti 142 mln. eurų.
Anot R. Karoblio, šiuo metu taip pat renkama informacija, kas galėtų pasiūlyti Lietuvos pageidaujamus sraigtasparnius – ieškant jų, bus vertinama ne tik kaina, bet ir kiek karių jie gali gabenti, kiek kainuos pilotų, inžinierių apmokymas.

Ministras pabrėžė, kad šiuo metu ministerija vykdo konkursą siekiant įsigyti paieškos ir gelbėjimo laivą – laimėtojas turėtų paaiškėti rudenį, visos procedūros būti baigtos iki 2022-ųjų. Tęsiant minų paieškos darbus Baltijos jūroje, ketinama atnaujinti jūrinę karinę techniką, 2022-2024 metais iš sąjungininkų įsigyjant nenaujus, bet modernesnius minininkus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(15 žmonių įvertino)
3.7333

Top naujienos

Šimašius – apie savo klaidas, Vilniaus ateitį ir politinius skandalus: Lietuva yra politinio konflikto įkaitė perdavė linkėjimą Seimui

Vertindamas šalies vidaus politikos aktualijas, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius...

Nemaloni staigmena: išsipirko stovėjimo vietą, tačiau šalia išdygo neįgaliojo ženklas (56)

2 tūkst. Eur – tiek vilnietė Sigita sakė mokėjusi už vieną automobilių aikštelės vietą,...

Ekspertas apie griežtą bausmę: tai ženklas visiems rusams – juos paaukos nė nemirktelėję (263)

Net ketverių metų draudimas rungtyniauti po savo šalies vėliava ir organizuoti svarbiausias sporto...

Druskininkų reabilitacijos centro darbuotojai papasakojo, kas vyksta už klientų akių: taip yra visoje Lietuvoje (250)

„Paslaugos ir rūpestis, kurį gavau, buvo išskirtiniai; Nuostabi vieta atsigauti po operacijos;...

Vilniaus Kalėdų eglė ir toliau skina laurus: gražiausių eglučių sąraše aplenkė visas Europos sostines (42)

Pagrindiniuose Europos miestuose jau laukiama švenčių . Juose jau stovi kalėdiniai medžiai,...

Ypatingą vardą dukrai suteikusi „Misis Lietuva“ dėl jo kovojo net teisme: negali numoti ranka, kai tai liečia tavo vaiką

Dar visai neseniai žiniasklaidoje skambėjo žinia apie tai, kaip teisme dėl savo dukters Leylos...

Plastikos chirurgas rėžė: dabar nusisiurbti riebalus – pigiau nei įsigyti naują telefoną (38)

Pastaruoju metu visuomenė sparčiai seka sveiko kūno, tinkamos gyvensenos ir mitybos tendencijomis,...

Vitalijaus Cololo laidotuvėse buvusio Artūro Orlausko neapleidžia viena mintis (100)

Pastaruoju metu humoro pasaulį sukrėtė ne viena mirtis. Neseniai palaidotas Vitalijus Cololo ,...

Ušackas prisimena darbą su Grybauskaite: vadybine prasme tai labai nemokšiška ir netinkama (520)

Maždaug pusmetį šalies vadovės poste praleidusi Dalia Grybauskaitė , 2010 metų sausį...

Žiema sode: laikas ruoštis pavasariui (7)

Kai už lango baigiasi tamsusis gruodis, širdį šildo prisiminimai apie žydintį sodą.