aA
Prezidentas Gitanas Nausėda Rukloje pirmą kartą oficialiai lankydamas Lietuvos ir čia tarnaujantis NATO sąjungininkų karius dėvėjo karinę uniformą. Tokią uniformą turėjo galimybę užsidėti bet kuris šalies vadovas, bet G. Nausėda su pilna karine uniforma yra pirmasis viešai pasirodęs prezidentas.
Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
© DELFI / Domantas Pipas

Šalies vadovo nuomone uniformos dėvėjimas nenusižengia civilinės karinių pajėgų kontrolės principui.

„Aš noriu būti visa savo esybe kartu su mūsų kariais. Jeigu atvažiuočiau čia pasidabinęs lakuotais batais arba kostiumu, ir bandyčiau gauti informaciją, būdamas visiškai už kariuomenės ribų, turbūt vargu ar tai darytų gerą įspūdį. Aš noriu būti ir morališkai, ir visomis kitomis prasmėmis integrali mūsų kariuomenės dalis, nes aš esu nepamirškime vyriausias mūsų ginkluotųjų pajėgų vadas“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

Tą galėjo daryti visi prezidentai

Kariuomenės vado atstovas spaudai mjr. Tomas Balkus paaiškino, kad prezidentui uniforma išduodama kaip ir visiems kariams, kadangi jis yra vyriausias ginkluotųjų pajėgų vadas.

„Jis gavo uniformą naujo tipo, kuri kariuomenėje šiuo metu yra įvedinėjama. Ji yra šiek tiek šviesesnė. Jis uniformą pasimatavo, ir jam buvo išduota kaip kiekvienam kariui pasirašant uniformos gavimo aktą, ir jis ją turi“, – sakė G. Nausėda.

Pasak kariuomenės vado atstovo, tokią uniformą galėjo gauti ir dėvėti ir kadencijas jau baigę prezidentai.

„Kariuomenė turi pareigą aprūpinti vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų vadą uniforma, ir tą pareigą įvykdė. Specialiai uniforma siūnama nebuvo, yra daug uniformų dydžių tinkančių įvairaus sudėjimo kariams“, – sakė G. Nausėda.

Svarbiausios žinios – iš VGT

Šis prezidento vizitas Rukloje buvo daugiau pažintinio pobūdžio. Svarbiausios žinios, kurias jis atsivežė yra susijusios su pirmadienį vykusia Valstybės gynimo taryba (VGT).

„Man svarbiausia, kad VGT priėmė svarbius sprendimus, kurie lems mūsų kariuomenės pajėgų plėtrą artimiausiais metais. Galiu pasidžiaugti tuo, kad vyrauja bendras supratimas, kad išorinių grėsmių akivaizdoje mes turime elgtis labai atsakingai, skirti atitinkamą dėmesį savo krašto apsaugai, ir dėl to mes tikrai pasieksime 2 proc. BVP karinių išlaidų lygį šiais metais, ir laikysimės numatyto plano, didinti šitas išlaidas artimiausiais metais“, – patikino G. Nausėda.

Prezidentas akcentavo partijų pasiekto nacionalinio susitarimo didinti gynybos finansavimą svarbą.

„Būtų daugiau negu keista, jeigu mes pradėtume nevykdyti savo nacionalinio susitarimo,kurį beveik visos partijos pasirašė. Jeigu taip atsitiktų, tai visiškai diskredituotų nacionalinio susitarimo prasmę, ir natūraliai kiltų visuomenės nepasitikėjimas, kam apskritai tie nacionaliniai susitarimai reikalingi, jeigu mes jų nesilaikome“, – sakė G. Nausėda.

Jis taip pat nesureikšmino aplinkybės, kad norint įgyvendinti įsipareigojimus reikės skolintis.

„Kai kas kalba apie tuos milijonus, kuriuos mums gali tekti pasiskolinti. Supraskime vieną dalyką, šitie milijonai yra labai maži palyginti su tais ištekliais, kuriuos NATO partneriai yra pasirengę mums suteikti, jeigu iškiltų tokia būtinybė. Jeigu mes savęs neginsime, niekas kitas mūsų negins“, – sakė G. Nausėda.

Siūlo skolintis gynybai

Šis vizitas į Ruklą vyksta kitą dieną po pirmojo G. Nausėdos vadovauto Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio. VGT siūlo valstybei skolintis apie 30 mln. eurų, kad šalis šiemet užtikrintų įsipareigojimus skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, rašė BNS.

„VGT nutarė siūlyti, kad 2019 metais būtų užtikrinti 2 proc. gynybai, tam reikėtų pasinaudoti Biudžeto įstatyme numatoma galimybe papildyti 2019 metų asignavimus gynybai pasiskolinant“, – žurnalistams po VGT posėdžio pirmadienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Vytautas Žukas.

Šių metų gynybos biudžete numatyta 948 mln. eurų. Praėjusių metų pabaigoje skaičiuota, kad tai sudarys 2,01 proc. BVP. Pagal praeitą savaitę atnaujintas ekonomikos augimo prognozes, šios sumos neužtektų pasiekti 2 procentų.
Oficialūs NATO duomenys rodo, kad Lietuva 2 proc. rodiklio nepasiekė ir praėjusiais metais. Dauguma politinių partijų yra pasirašiusios susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP.

Valstybės gynimo taryba taip pat sutarė „nuosekliai tęsti pajėgumų plėtrą“ įsigyjant apie 200 šarvuotų visureigių, nuo Mi-8 tipo paieškai naudojamų sraigtasparnių pereiti prie vakarietiškų daugiafunkcių sraigtasparnių – jų ketinama įsigyti šešis.
Taip pat svarstoma pirkti du minų paieškos laivus. Taryba taip pat pritarė, kad Lietuva tęstų dalyvavimą visose 11-oje karinių operacijų ir misijų 2020-2021 metais.

J. V. Žuko teigimu, su JAV bus toliau konsultuojamasi, kaip Lietuva prisidės prie misijos „Įgimtas ryžtas“. Ši operacija nukreipta prieš „Islamo valstybės“ grupuotę Irake ir Sirijoje.
Lietuvos kariai prisideda prie misijos Irake, tačiau Lietuva taip pat yra sulaukusi JAV prašymo atsiųsti karių į Siriją.

„Dėl konkretaus Lietuvos dalyvavimo indėlio šioje operacijoje bus glaudžiai konsultuojamasi su JAV ir kitais minėtų tarptautinių operacijų ir misijų sąjungininkais. Galutinius sprendimus dėl Lietuvos dalyvavimo priims Seimas“, – sakė J. Žukas.
VGT pirmadienį nesvarstė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymo metais ankstinti šauktinių amžių kviečiant į kariuomenę 18-23 metų jaunuolius, tačiau, anot J. V. Žuko, tai yra „visiškai protingas pasiūlymas“. R. Karoblis: kitąmet gynybai – 1 mlrd. eurų.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad kitų metų biudžetas „nominaliai, pagal visus planus, yra šiek tiek daugiau nei milijardas eurų“.

Įgyvendinant iki 2030-ųjų sudarytą kariuomenės įsigijimų planą, sutartį dėl 200 šarvuotų visureigių įsigijimo iš JAV ketinama sudaryti dar šiemet, galbūt iki spalio pabaigos. Anksčiau Lietuva nurodė, kad pirkimui ketina skirti 142 mln. eurų.
Anot R. Karoblio, šiuo metu taip pat renkama informacija, kas galėtų pasiūlyti Lietuvos pageidaujamus sraigtasparnius – ieškant jų, bus vertinama ne tik kaina, bet ir kiek karių jie gali gabenti, kiek kainuos pilotų, inžinierių apmokymas.

Ministras pabrėžė, kad šiuo metu ministerija vykdo konkursą siekiant įsigyti paieškos ir gelbėjimo laivą – laimėtojas turėtų paaiškėti rudenį, visos procedūros būti baigtos iki 2022-ųjų. Tęsiant minų paieškos darbus Baltijos jūroje, ketinama atnaujinti jūrinę karinę techniką, 2022-2024 metais iš sąjungininkų įsigyjant nenaujus, bet modernesnius minininkus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(15 žmonių įvertino)
3.7333

Top naujienos

Kur, kaip ir už kiek galima privačiai išsitirti dėl COVID-19? (257)

Užsiregistruoti koronaviruso tyrimams į mobiliuosius punktus ir po to sulaukti atsakymo gali...

Lietuvė jau septynerius metus su šeima gyvena Ruandoje: papasakojo, kaip čia auginami vaikai ir kodėl ši šalis tapo jos namais (99)

Sutikite, kad susidūrimas su lietuviu Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje ar netgi tokioje tolimoje...

Orai: spaus vis stipresnis šaltukas (5)

Gruodžio 1-os dieną mūsų šalies orus pradės lemti nuo Rusijos į vakarus tįstantis...

Žmonės patraukė gyventi į naujai statomus kaimus, tačiau galima ir labai skaudžiai suklysti ką būtina įvertinti bėgant iš miesto (188)

Gerėjant pragyvenimo lygiui žmonės iš miestų patraukė gyventi į priemiesčius ir netgi netoli...

Kasiulevičius palaiko mokytojų prašymą: tikslingiausia būtų bent 6 savaitėms pereiti tik į nuotolinį mokymą (447)

Šeimos gydytojas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius...

Mirė grupės „Naujieji lietuviai“ narys Linas Rugienius (72)

Pirmadienio vakarą socialiniuose tinkluose pasipylė užuojautos kupinos žinutės, kuriose...

Siūlo Seime kurti „auksinio balso frakciją“: pretenduotų ir į postus (76)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausantis parlamentaras...

Eugenija Grižibauskienė | D+ nariams

Jonavoje gimstančios medžiagos žavi ne tik vietinius: hercogienės vilkėta suknelė padės metus baigti be nuostolių

Dešimtį kilometrų besidriekiantys lino audiniai – tokius įspūdingus kiekius baltos lino...

Laisvės frakcija dėl Valkiūno žodžių kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (255)

Reaguodama į Seimo nario Valdemaro Valkiūno žeminančius žodžius, išsakytus iš Seimo tribūnos,...

|Maža didelių žinių kaina