Į ES pamažu skverbiasi nuolaidžiavimo Rusijai politika
Paklaustas, ko reikia, kad karo eiga pakryptų Ukrainos pusėn, šalies vadovas teigė, jog būtina išsaugoti vakarų vienybę. O nuovargio nuo karo ženklų ir noro greičiau susitarti dėl taikos vakaruose pasitaiko, kalbėjo G. Nausėda.
„Vienybė nėra tai, kas išrašyta akmenyje ir nekinta. Matome tam tikrų nuovargio nuo karo ženklų Vakarų Europoje. Matome ir tam tikro noro, kad karas greičiau pasibaigtų. Tokį norą turime visi, tačiau klausimas – kokiomis sąlygomis tas karas pasibaigtų.
Ar Rusijos diktuojamomis sąlygomis, ar gerbiant Ukrainos teritorinį vientisumą, jos interesus. Akivaizdu, kad šiandien abi pusės yra pernelyg toli viena nuo kitos. Ir, matyt, Rusijai reikia dar tam tikrų įrodymų iš Ukrainos pusės karo lauke, kad ji pagaliau galutinai suprastų, kad karą pralaimėjo. Ir kad visos jos vizijos ir pretenzijos yra absoliučiai niekuo nepagrįstos ir grįžtų prie to derybų stalo“, – kalbėjo šalies vadovas G. Nausėda.
Jis dar kiek vėliau tikslino, jog tarp to, kaip Ukraina ir kaip Rusija įsivaizduoja taiką yra milžiniškas skirtumas.
Prezidentas G. Nausėda dar kartą pakartojo, jog vienybė turi būti išsaugota, o iššūkių jai kyla.
„Tikrai dedame daug pastangų, kad tie nuolaidžiavimo elementai – nesvarbu, ar kalbėtume apie sankcijų politiką, ar kitus reikalus, kad jie nepradėtų skverbtis į ES politiką“, – pabrėžė jis.
Perklaustas, ar jo teiginiai reiškia, kad tokia nuolaidžiavimo politika jau skverbiasi, G. Nausėda tikino, jog meluoti apie tai negali – tokių požymių mato.
„Aš negaliu apie tai meluoti, nes vis tiek Lietuvos žmonės klauso – matau tokių požymių, matau tokių pastangų. Ir tokiais atvejais aš visada sakau kolegoms tose kitose ES šalyse – supraskime, mielieji, kiek šiandien kenčia Ukraina ir kiek ji yra pavargusi nuo šito karo. Tai mūsų nuovargis, mūsų sunkumai yra juokingi, palyginti su tuo, ką kenčia Ukrainos tauta“, – kalbėjo šalies vadovas.
G. Nausėda jog tam tikrą nuolaidžiavimo politiką siūlančios šalys remiasi kilniais argumentais – ragina nutraukti žudynes, bombardavimus.
„Bet klausimas – kokia to kaina? Juk niekas Lietuvoje nesuprastų, jeigu kažkas išorėje pradėtų prekiauti Lietuvos teritorija. (…) Jeigu kažkas šitaip klausimą keltų, sakytume, kad jie išprotėję. Šiuo atveju tikrai negalime kalbėti, negalime net imtis tokios teisės diktuoti, kad Ukraina turi daryti kažkokias teritorines ar kitokias nuolaidas agresoriui, vardan taikos ir to, kad karas baigtųsi“, – laidoje „Delfi interviu“ sakė šalies vadovas G. Nausėda.
Ginkluotės sandėliai pustuščiai?
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bene kasdien prašo ginklų atremti priešo atakas. Šalies vadovas G. Nausėda pabrėžė, jog vakarai tikrai norės ir toliau Kyjivui tiekti ginklus. Bet čia koją kiša karinės industrijos iššūkiai – ginklų atsargos yra sumažėjusios.
„Vakarai tikrai norės tiekti ginklų, Lietuva, būdama vakarų dalimi, taip pat norės tiekti ginklų. Tačiau turime pripažinti, kad ginklų atsargos yra sumažėjusios. Ir šiandien karinė industrija susiduria su tam tikru pasiūlos ir paklausos neatitikimu.
Kitaip tariant, tie sandėliai, jeigu mes taip galime pavadinti atsargas, esame juos tikrai gana smarkiai panaudoję, atsargos yra smarkiai išsekusios ir atsiremia į dugną, kurį mes vadiname nacionalinio saugumo interesais. Todėl reikia dalyvauti pirkimuose, pirkti Ukrainos labui.
Tačiau tuose pirkimuose – mes turime pinigus, bet kitoje pusėje nėra prekių, arba tos prekės yra pagaminamos nepakankamu intensyvumu“, – apie problemas kalbėjo šalies vadovas G. Nausėda.
Jis teigė, jog būtent tai ir bus didžiausias iššūkis artimiausiais metais.
Prezidentas G. Nausėda dar pabrėžė, jog demokratijos negali visų pajėgumų skirti tik karinės galios auginimui, neatliepiant žmonių nuomonės.
„Ir čia, matyt, susiduriame su tam tikru neatitikimu tarp demokratijų ir autokratijų – nes demokratinėse valstybėse valstybės gerbia žmonių nuomonę ir yra pasirengusios įsiklausyti į jų lūkesčius. Tuo tarpu autokratinės valstybės gali visiškai nustoti gerbti žmonių interesus, ignoruoti jų poreikius ir paskirti visus valstybės išteklius, visą potencialą karinei pramonei maksimizuoti.
Tą šiandien daro Rusija, suprasdama, kad karą pralaimi. Ji jau visiškai atvirai ignoruoja Rusijos visuomenės poreikius, deda paskutines pastangas, paskutinius resursus tam, kad galėtų šį karą tęsti“, – kalbėjo šalies vadovas G. Nausėda.
Prezidentas G. Nausėda, kalbėdamas apie Rusijos ateitį, teigė, jog jos perspektyva yra labai liūdna.
„Ir tai, beje, bus nepriklausomai nuo karo scenarijaus. Aš esu įsitikinęs, kad karas Rusijai bus nesėkmingas, bet kuriuo atveju, Rusijos visuomenė, ekonomika patiria milžinišką spaudimą. Taip, galbūt išoriškai dar atrodo, kad viskas netrūkinėja per siūles. Bet aš manau, kad tai yra labai netolimo laiko klausimas, kai tiesiog Rusijos ekonomika ir socialinis gyvenimas tiesiog akyse sugrius“, – įžvalgomis laidoje „Delfi interviu“ dalijosi šalies vadovas G. Nausėda.
Jėgos žaidimas tarp Minsko ir Maskvos
Pirmadienį Minske lankėsi pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Lietuvos prezidento G. Nausėdos nuomone, Kremlius deda visas pastangas, kad Baltarusija tiesiogiai įsitrauktų į šį karą.
„Ir manau, kad daro didžiulį spaudimą Aliaksandrui Lukašenkai. Iki šiol mes matėme, kad A. Lukašenka manevruoja ir stengiasi vienais aspektais tarsi demonstruoti, kad jis padeda, kitais – matydamas, kaip reaguoja visuomenė, jis stengiasi nepasiduoti ir nepadaryti paskutinės nuolaidos ir tiesiogiai įsitraukti į karą su Ukraina.
Kadangi tai reikštų jo ir moralinį, ir politinį ir kitokį bankrotą“, – apie sudėtingą A. Lukašenkos situaciją kalbėjo šalies vadovas.
Visgi, G. Nausėda svarstė, jog politinis bankrotas A. Lukašenką ištiko jau anksčiau.
„Bet jis bent mėgina sudaryti tokią regimybę, kad jis vis dar yra kažkiek nepriklausomas nuo V. Putino valios. Šiuo metu vyksta būtent toks jėgos žaidimas, kurio pasekmes mes matysime netrukus“, – laidoje „Delfi interviu“ sakė prezidentas G. Nausėda.
