Šalies vadovas paaiškino, kodėl atmetė dvi paskirtosios ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės ir valdančiosios koalicijos pasiūlytas kandidatūras į ministrus.
Reikia svarstyti ir komendanto valandos įvedimą
– Koronaviruso situacija dramatiškai blogėja, kasdien užsikrečiančių asmenų nemažėja. Kyla klausimas – ar kas žino, kaip kovoti su koronavirusu Lietuvoje, kokių priemonių reikia imtis tuoj pat?
– Dviračio išrasti nereikia. Naujosios Zelandijos, kitų valstybių, kurios puikiai tvarkosi su koronavirusu patirtis byloja, kad reikia kliautis pirmiausia ekspertų rekomendacijomis. Tai buvo pagrindinė idėja, kodėl mes pasistengėme sukurti Sveikatos ekspertų tarybą. Problema yra gal tik ta, kad politikams ne visada užtenka laiko ir valios priimti tuos sprendimus, kurie yra paremti grynai ekspertų rekomendacijomis. Štai, matydami dramatiškai šios situacijos blogėjimą, nepaisant karantino sugriežtinimo, mes praktiškai net nelaukdami pirmadienio, sekmadienį organizuosime sveikatos ekspertų tarybos posėdį, dedikuota papildomų priemonių apsvarstymui ir rekomendacijų pateikimui. (…) Svarbiausia, kad ekspertų balsas nebalsuotų tyruose, kol kas aš turiu pripažinti, kad, deja, tai nėra toks labai sklandus procesas. Bet kuo toliau mes įsitikinsime, kad tai yra tikslinga daryti, kuo greičiau mes suprasime, kad tai būtina, tuo greičiau pasieksime gerų rezultatų.
– Dabartiniai valdantieji ir kiek anksčiau buvo kalbėję apie nepaprastosios padėties paskelbimą, kuri leistų imtis tikrai labai griežtų priemonių, pavyzdžiui, komendanto valanda. Ar tokie dalykai jau bus svarstomi?
– Manau, kad reikia svarstyti ir apie šituos dalykus. Nes situacija yra tikrai prasta. Ypatingai nerimą kelia tas faktas, kad nepaisant karantino sugriežtinimo ir pakankamai griežtų priemonių, kurias panaudojome praeityje, rezultatas nėra geresnis, statistika blogėja. Tai mes kažkur nepataikome. Tai dabar, kai statistikos požiūriu atsekti židinius yra gana sudėtinga, tikrai ne taip jau ir paprasta taikyti tokias labai orientuotas tikslines priemones. Bet tam mes ir mėginame atsiklausti ekspertų. Mes kalbame ne apie prognozes, vakcinas, o apie tai, ką daryti veiksmų požiūriu, kad rezultatai yra geresni.
Ministrų tikrinimo procedūra
Delfi primena, kad Laisvės partijos kandidatas į susisiekimo ministrus Kasparas Adomaitis ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) kandidatė į žemės ūkio ministres Dalia Miniataitė Prezidentūros filtro nepraėjo. Bus ieškoma naujų kandidatų, susitikimus su jais šalies vadovas tikisi surengti dar pirmadienį, o antradienį patvirtinti Vyriausybės sudėtį dekretu.
– Prieš keletą valandų paskelbėte, kad iš 14 I. Šimonytės pasiūlytų kandidatų į ministrus atmetate dvi kandidatūras. Jau ryškėja ir Vyriausybės kontūrai. Kaip įvardintumėte, kokia tai bus Vyriausybė?
– Tai bus tikrai jauna Vyriausybė, žmonės, kurie visai neseniai atėjo į politiką arba politikoje dar nėra labai ilgai. Nors kai kurie būdami jauni yra jau gana patyrę, kaip Simonas Gentvilas. Ambicinga, pagal siekius, ambicijas, tikrai pakankamai įdomi Vyriausybė. Nemažai daliai kandidatų trūksta patirties, bet tai yra tarpusavyje koreliuojantys dalykai. (…) Bet kuriuo atveju manau, kad sprendimas pasiektas, neturėsime nereikalingos pertraukos, perturbacijų, per kurias prarasime laiką. Netrukus, tikiuosi, sudėsime visus taškus ant į ir tie paskutiniai kandidatai, kurie dar tik apsilankys, mes juos įvertinsime, ir tikiuosi, dar pagerins šitos Vyriausybės kokybę.
– Jūs sakote, kad nemažai daliai kandidatų trūksta patirties, ką iš jau patvirtintų kandidatų įvardintume kaip tuos, kuriems patirties trūksta.
– Žinote, ministro pozicijoje turbūt daugelį kandidatų, kuriuos mes dabar jau galima sakyti patvirtinimo, ministrais dar nėra dirbę. Ir net du partijų vadovai bus ministrais. Taip pat ir (kandidatas į, aut. p.) krašto apsaugos ministrus Arvydas Anušauskas dirba jau labai seniai Seime Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Bet krašto apsaugos ministro pozicijoje ar kito ministro vietoje dar nedirbo. Turime suprasti, kad ministro pareigos, darbo tempas ir turinys skiriasi nuo Seimo komiteto nario, komiteto pirmininko darbo. Ir taip, bus tam tikras iššūkis, bet aš žvelgiu į priekį optimistiškai ir tikiuosi, kad kandidatai susitvarkys su šiais iššūkiais.
– Įtampą išlaikėte iki paskutinių minučių. Kita savaitė jau yra paskutinė, kai reikia pateikti tą sąrašą. Bet galiausiai nusprendėte atmesti du kandidatus iš pateikto sąrašo, nors buvote užsiminęs apie daugiau pavardžių, viešoje erdvėje taip pat sklandė daugiau pavardžių. Kas nulėmė D. Miniataitės kandidatūros atmetimą, nes tarsi jai kompetencijos tikrai netrūksta.
– Čia ir yra tas įdomumas, kad žmogus jau gana seniai ir praktiškai nuo savo veiklos pradžios yra susijusi su žemės ūkiu. Bet ko aš pasigedau susitikimo su ja metu, tai krypties – kuria linkme turėtų judėti mūsų žemės ūkis per ateinančius ketverius metus. Visi suprantame, kad bendros deklaracijos yra gerai – žemės ūkis turi būti konkurencingesnis, reikia stiprinti vidutinio dydžio ūkius, reikia spręsti ir socialines problemas kaime, kaip elgtis mažųjų ūkių atžvilgiu. (…) Tai yra pakankamai sudėtingi klausimai, o jeigu pridedi dar ir žaliosios Lietuvos programą, tai visa tai reikalauja iš kandidato labai aiškios vizijos, kuriame linkme turi judėti Lietuva, to nebuvo
– Bet ar jūs esate tikras, kad bus teikiamas geresnis kandidatas? Nes pirmame sąraše apskritai trūko kandidato į žemės ūkio ministerijos vadovus pavardės, nebuvo lengva jį rasti.
– Kartais paradoksas slypi tame, kad žmogus, turintis tam tikrą distanciją, žinoma, nebūdama visiškai iš kitos galaktikos tematikos požiūriu. Bet turėdamas tam tikrą distanciją jam gal net ir lengviau suvokti, kas yra tie prioritetai. Nes žmogus, kuris ilgą laiką nuolat verda, ir vietinėje rutinoje, jis kartais ir nebegali pakilti į tą paukščio skrydį ir pasižiūrėti, kuria linkme judame ir kur yra Lietuvos žemės ūkio perspektyva. Tai D. Miniataitė susitiko ir su žurnalistais, vakar išstojo. Matau, kad ta problema egzistuoja, tai tapo jai kliūtimi sukurti tą pasitikėjimą, kuris yra būtinas tiek premjerės, tiek prezidento atžvilgiu.
– Jūs atmetėte taip pat ir Laisvės partijos kandidato Kasparo Adomaičio pavardę ir kritiką buvote išsakęs ir anksčiau, po susitikimo su kandidatu. Užsiminėte, kad jau yra žinoma, kas galėtų jį pakeisti. Kas tas žmogus būtų?
– Tai tikrai nėra atsitiktinis žmogus, tai nėra iš susisiekimo sektoriaus orbitos žmogus, bet esantis pakankamai netoli, turintis vadybinės organizacinės patirties. Bet daugiau sakyti, deja, negaliu, tai yra paties žmogaus pageidavimas. Ir to prašė ir pati Aušrinė Armonaitė, kai ji vakar man šią kandidatūrą pristatė. Manau, kad intriga nebus labai ilga, vėliausiai pirmadienį mes žinosime, ar šis žmogus pretenduos tapti susisiekimo ministru.
–Tarp jums neįtikusių pavardžių buvo minima ir Arūno Dulkio pavardė, ir viešojoje erdvėje buvo daug svarstymų, kad šią kandidatūrą atmesite. Šiandien spaudos konferencijoje pasakėte, kad galiausiai jį skiriate, nes premjerė prisiėmė atsakomybę. Jeigu premjerė nebūtų prisiėmusi atsakomybės, tai būtumėte neskyręs?
– Aš už tai, kad žmogus įrodytų, kad jis tinkamas šioms pareigoms. Neabejojau, kad ponas Dulkys turi neabejotinos patirties Valstybės kontrolėje, nors mes, sakykime, antrąją kadenciją šias pareigas galėtų perimti ir kitas kandidatas, kuris tikrai neblogai tvarkosi, tai Mindaugas Macijauskas. Tai jei A. Dulkys yra tikrai motyvuotas imtis šito nelengvo darbo ir labai atsakingo darbo, kuriame negalima daryti klaidų. Ir optimistiškai vertina tą faktą, kad sveikatos apsaugos sistemoje anksčiau jis nedirbo, bet tai jam nesutrukdys ir premjerė asmeniškai pasižadėjo globoti šitą kandidatą ypatingai pirmais jo darbo mėnesiais. Prisiima atsakomybę ir greitų sprendimų priėmimą, jei scenarijus pakryptų ne taip palankiai, įvertinus visas šitas aplinkybes nematau pagrindo prieštarauti.
– Kuo skiriasi atsakomybės prisiėmimas už A. Dulkį nuo kitų kandidatų?
– Jūsų pastaba teisinga, sakykime taip. Jos dėmesys šiam sektoriui turbūt ir natūraliai bus didesnis, ypatingai žvelgiant į koronaviruso statistiką. Bet pokalbio su premjere metu mes tikrai nemažai kalbėjome apie šitą kandidatą, išsakiau savo nuogąstavimus ir rizikas. Ir premjerė pažadėjo į jas atkreipti dėmesį ir pakankamai atidžiai stebėti A. Dulkio veiklą pirmais mėnesiais. Galime stebėti visus 14, bet premjero pareigybėse yra daug visokių atsakomybių ir kiekvieną ministrą vienodai atidžiai stebėti yra tikrai sudėtinga.
– Kalbate apie rizikas, tai be tų paminėtų yra kažkokios kitos?
– Rizikos yra labai aiškiai suprantamos. Sveikatos apsaugos ministerijoje reikia ne tik ketverių metų darbų planų, bet ypatingai reikia plano artimiausioms savaitėms. Net ne mėnesiais, o savaitėms, nes tai yra kritinės Lietuvai savaitės. Tai žmogus jau turėjo apgalvoti, ką jis atsineša su savimi, apgalvoti komandą ir iš karto pradėti dirbti. O nesakyti, kad dar reikia jam geriau susipažinti, įvertinti, susitikti, nebėra tam laiko. Tuo ši pozicija ir yra išskirtinė. Šitoje vietoje jam reikės pagalbos iš specialistų pusės, jis sako ją turintis. (…) Jeigu visi kartu padėsime, kad mūsų sveikatos apsaugos ministrui sektųsi, o aš labai suinteresuotas, kad jam sektųsi. (…) Tai tikiuosi, kad viskas bus gerai, linkiu jam to.
– O jūs matėte geresnį kandidatą į sveikatos apsaugos ministrus?
– Galvoju, kad tam pirmam laikotarpiui, operatyviniam krizės valdymui tikrai būtų pravertęs žmogaus, kuris šioje sistemoje dirba jau ilgą laiką, žinios. (…) Tai turėtų būti žmogus, kuris labai gerai žino, kaip veikia sveikatos apsaugos sistema, kokios ministerijai pavaldžios įstaigos. (…) Šitoje vietoje manau, kad jam būtų buvę paprasčiau ir lengviau. Bet noriu suteikti šansą žmogui, kuris nori pabandyti ir įrodyti savo galimybes taip pat. nenoriu, kad žmonės būtų atmetami a priori, nes nepaisant kažkokių keistų pareiškimų, kad turiu A. Dulkiui asmeniškumų. (…) Tuo savo sprendimu noriu pabrėžti, kad nėra jokių asmeniškumų nėra.
– Bet jo nepaskyrėte antrai kadencijai.
– Tai buvo ne dėl to, kad A. Dulkys buvo kažkuo blogas. Tiesiog galvojau, kad kitas kandidatas yra tinkamesnis. Šiandien dar ir ankstoka teigti, jam tik pradėjus kadenciją. Bet matau, kad jam sekasi tikrai neblogai.
– Kada apsisprendėte dėl A. Dulkio kandidatūros?
– Praktiškai galutiniai taškai ant į buvo sudėti šiandien, tikrai taip.
– Kas buvo paskutinis taškas, lėmęs tą sprendimą?
– Lėmė tai, kad šiandien aš nematau, bent jau nebuvo pateikta, alternatyvių kandidatų, kad aš galėčiau galbūt sakyti, jog šis kandidatas gali veikti sėkmingiau. Susiklostė tokia situacija ir aš dar prieš Seimo rinkimus sakiau, kad būtų labai gerai, jei atskiros partijos į rinkimus eitų su konkrečiais kandidatais į ministerijas. Deja, kai kurios partijos tai padarė, kai kurios iš dalies, kai kurios – nepadarė. (…)
– Spaudos konferencijoje penktadienį sakėte, kad jei A. Dulkiui nesiseks dirbti, su juo bus atsisveikinta. Ar jūs gavote I. Šimonytės užtikrinimą, jog ji atsižvelgs, jei pasakysite, kad A. Dulkys jau turėtų pasitraukti? Ar neišeis čia panaši situaciją į Jaroslavo Narkevičius.
– Tikėkimės, kad politinė kultūra bus aukštesnio lygio. (…) Ponia Ingrida šiandien daug kartų minėjo, kad bus kitaip, sprendimai bus ir ji yra tuo suinteresuota. Nesvarbu ar esi premjeras, ar prezidentas ar šiaip valstybės aparate dirbantis žmogus, jei ministrui nesiseka, dirba ne taip, kaip buvo tikėtasi, tai ne tik prezidento iniciatyva tai turi būti, bet ir paties premjero. Sveikatos apsaugos ministerijoje klaidos šiuo metu yra tiesiog neatleistinos.
– Dar vienas ministras dėl kurio esate išsakęs abejones, pastebėjęs jo reputacines problemas yra kandidatas į energetikos ministrus Dainius Kreivys. Jūs ir šiandien spaudos konferencijoje apie tai kalbėjote, galiausiai nusprendėte patvirtinti, kodėl?
– Ponas Kreivys susitikimo metu, tiek ir po susitikimo labai nuoširdžiai, labai rimtai reagavo į tas rizikas, kurias mes pateikėme, tai jam nebuvo naujiena. Mes prisimename ir jo atsistatydinimo istoriją. Nors mano nuostata tokia – jei žmogus kažkada suklydo, jis turi turėti antrą šansą. Tai taikau ne tik D. Kreiviui, tą taikau ir Gintarei Skaistei. Ir kitiems kandidatams į ministrus, kurie taip pat turėjo nuodėmių praeityje. (…) Pono Kreivio situacija yra skirtinga ta prasme, kad jis vis dar yra verslo struktūrose. Ir jose būdamas, nesvarbu, kiek jis aktyviai įsitraukęs į verslo valdymą, jis turi tam tikrus interesus. Asmeninių ir viešų interesų derinimas jam bus problema, nebūtinai todėl, kad štai tuojau pat pažeis, o ta prasme, kad jis bus kai kuriais atvejais priversti save eliminuoti iš sprendimų priėmimų, nes jam privalu tai daryti. (…) Įvertinus, kad tai nebus pakankamai dažnai ir ponas Kreivys parašė net po susitikimo laišką, kuriame pasiūlė kelius, kaip galėtų išvengti šio konflikto, pasinaudodamas atitikties specialisto nuolatinėmis konsultacijomis. (…) Kadangi matau, kad žmogus yra labai stipriai suinteresuotas, kad tokios problemos nepasikartotų ir pats neraginamas siūlo problemos sprendimo būdus, tai įvertinau teigiamai.
– Premjerė Ingrida Šimonytė pasakė, kad iš esmės visi kandidatai sulaukė abejonių, priekaištų, tik ne Gabrielius Landsbergis.
– Pirmiausia mes pakalbėkime apie tas abejones. Manau, kad visiems bus galima pateikti tam tikrų priekaištų, abejonių. (…) Mes nevertinome kandidato asmeninių savybių, daugiau rizikas ir galbūt problemas, kurios išryškėjo mūsų pokalbio metu. Bet nereikia iš karto iš to daryti išvados, kad kandidatas nurašytas. (…) O dėl G. Landsbergio, atsitiko taip, kad jis pasirodė paskutinis, jau dienos pabaigoje, buvo daugiau pristatytos temos apie kurias mes kalbėjomės ir nebeliko laiko arba vietos tam asmeniniam vertinimui. Jį pažįstame gerai, niekas negalėtų nuneigti, kad Gabrielius didelę laiko dalį savo karjeros buvo susijęs su užsienio politikos klausimais, (…) sukaupė naudingos patirties ir mūsų susitikimo metu išaiškėjo, kad mes neturime kažkokių esminių nesutarimų užsieni politikos krypties ar net taktikos klausimais.
Nematau jokio pagrindo prieštarauti šiai kandidatūrai, labai panašiai atsitiko ir su kitu kandidatu – į krašto apsaugos ministrus teikiamu Arvydu Anušausku. Jam gal koją kiša tik šiek tiek geresnės galinčios būti anglų kalbos žinios. Tačiau pats kandidatas yra tvirtai pasiryžęs jas gerinti.
– Jūsų pasirinktas kandidatų atrankos būdas, kai pirmiausia su kandidatais susitinka jūsų patarėjai ir tik tada jūs, sukėlė dvejonių, klausimų, net teigimų, jog tai prieštarauja Konstitucijai. Kodėl toks formatas buvo pasirinktas?
– Ar tikrai mano patarėjai yra tokie baisūs žmonės, kad susitikimas su jais yra paniekinimas kandidatui? (…) Viskas priklauso nuo to, kokia forma yra vykdomas šis pašnekesys.
– O viceministrus ar siūlė jūsų patarėjai kandidatams?
– Tai yra didele dalimi išgalvotas dalykas, nes jokių primygtinių viceministrų siūlymų nebuvo. Bet taip, mes domėjomės, kokia yra kiekvieno kandidato komanda.
– O rekomendacijas teikėte?
– Neteikėme, tik pokalbyje su vienu kandidatu mes pabandėme prisiminti, kadangi jis tuo metu nelabai galėjo kalbėti apie savo komandą, kokie yra viceministrai anksčiau buvusios ministerijos vadovybėje. (…) Tokie pokalbiai tikrai buvo, esu įsitikins, kad ši inovacija pasiteisino. Ji leido mano pokalbį su kandidatu geriau parengti, iš karto kalbėti apie pačius svarbiausius klausimus. Šita dvipakopė sistema, kuri vykdoma mandagiai, siekiant to paties tikslo – kad kandidatas būtų atrinktas pats geriausias, tai kam jis kenkia?
Kitos pavardės patvirtintos
Finansų ministerijos vadovo postą siūloma patikėti Gintarei Skaistei, Krašto apsaugos – Arvydui Anušauskui, Vidaus reikalų – Agnei Bilotaitei, Sveikatos apsaugos – Arūnui Dulkiui, Užsienio reikalų – Gabrieliui Landsbergiui, Socialinės apsaugos ir darbo – Monikai Navickienei, Švietimo mokslo ir sporto – Jurgitai Šiugždinienei, Energetikos – Dainiui Kreiviui, Ekonomikos ir inovacijų – Aušrinei Armonaitei, Teisingumo – Evelinai Dobrovolskai, Aplinkos apsaugos – Simonui Gentvilui, o Kultūros – Simonui Kairui.
Šios kandidatūros Prezidentūros patikros procesą praėjo. Visgi, kritikos sulaukė A. Dulkys ir D. Kreivys. A. Dulkys tvirtinamas I. Šimonytei prisiėmus asmeninę atsakomybę dėl kandidato, o D. Kreivys dėl viešų ir privačių interesų raštiškai pasižadėjo šalies vadovui.