Nausėda: ne visos valstybės pasiruošusios atsijungti nuo rusiškų išteklių

„Su agresoriumi turi būti elgiamasi kaip su agresoriumi. O su tokiu brutaliu agresoriumi turi būti taip pat elgiamasi atitinkamai. Taigi, sankcijos turi būti griežtinamos ir dėl to sutarėme“, – vaizdo komentare teigė Lietuvos vadovas.

„Taip, reikia pripažinti, kad dalis valstybių dar nėra pasirengusios pačiu artimiausiu metu atsijungti nuo rusiškų energetinių išteklių kranelių“, – pridūrė jis.

Jis tai sakė penktadienio naktį po Europos Vadovų Tarybos posėdžio Briuselyje.

Pasak prezidento, Europos lyderiai diskutavo apie tai, ką galima padaryti tiek dėl anglies, tiek naftos importo.

„Galima tik pasidžiaugti, kad Lietuva čia nemažai padariusi ir galėtų būti sektinu pavyzdžiu kitoms valstybėms“, – kalbėjo šalies vadovas.

Jis siūlo į 5-ąjį ES sankcijų paketą įtraukti išplėstines sankcijas Rusijos energetikos ir transporto sektoriui, blokuoti į sankcijų sąrašą dar nepatekusius Rusijos ir Baltarusijos bankus, o Bendrijos uostuose nepriimti Rusijos laivų.

Pasak G. Nausėdos, sankcijų svarbą pabrėžė ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis, kreipęsis ketvirtadienį į ES lyderius.

„Prezidentas Zelenskis apeliavo į mūsų vienybę, apeliavo iš Ukrianos pusės. Tas faktas, kad mes palaikome ir palaikome visa širdimi, jo pageidavimas yra toks, kad tai atsispindėtų mūsų sprendimuose, kad tie sprendimai būtų ryžtingi ir padėtų Ukrainai ne rytoj, ne poryt, o šiandien“, – teigė G. Nausėda.

„Pirmiausia, tai yra karinė pagalba (...) Jis taip pat kalbėjo apie sankcijas, apie tai, kad sankcijos Rusijos būtinos vien dėl to, kad mūsų įsigijami ištekliai tampa resursu finansuoti karą, o tai yra nepriimtina, dėl to žūva žmonės“, – pridūrė jis.

Jungtinių Tautų duomenimis, per vieną karo mėnesį Ukrainą paliko daugiau nei 3,6 milijono pabėgėlių, karas nusinešė daugiau nei 970 civilių gyvybių.

Tuo metu Rusija sulaukė gausybės tarptautinių sankcijų smūgio, suluošinusio jos ekonomiką.