aA
Prezidentas Gitanas Nausėda kelia tikslą naujai Vyriausybei darbą pradėti jau su koronaviruso pandemijos valdymo planu. Laiko porinkiminei euforijai tiesiog nėra, pabrėžė prezidentas Gitanas Nausėda.

„Netrukus mūsų laukia atsakingas darbas – suformuoti Vyriausybę, kuri būtų tvari, turėtų stiprią politinę atramą, ir pajėgtų vykdyti realias, o ne popierines reformas. Visuomenės, o ne siaurų interesų grupių gynimas, ryžto siekti pokyčių svarbiausiose srityse, nesumeluotas dėmesys žmogui, kompetencija, sąžiningumas – pagrindiniai kriterijai, kuriuos kelsiu būsimos Vyriausybės nariams

Koronaviruso plitimas Europoje ir Lietuvoje tampa vis sunkiau valdomas. Tad mūsų visų laukia nauji dideli išbandymai. Visuomenė ir verslas, o tai reiškia visa Lietuva turi išgyventi anksčiau neprognozuotų iššūkių metą. Todėl šiandien yra ypač svarnus sklandus valdžios perdavimas ir perėmimas. Laiko porinkiminei eurforijai tiesiog nėra. Nauja Vyriausybė turi turėti aiškų pandemijos valdymo planą ir komandą, pasiruošusią ją vykdyti. Reikės vykdyti darbus, kurie nepalauks, ir aš, kaip valstybės vadovas, prie to pasižadu prisidėti visomis išgalėmis", - per spaudos konferenciją trečiadienį sakė G. Nausėda.

Nausėda: laiko porinkiminei euforijai tiesiog nėra

Kartu prezidentas kreipėsi į naujuosius valdančiuosius, ragindamas pateisinti rinkėjų suteiktą pasitikėjimą.

„Laiko porinkiminei euforijai tiesiog nėra“, – Prezidentūroje vykusioje spaudos konferencijoje sakė šalies vadovas.

Jo teigimu, valdžia turi atstovauti visuomenės, o ne siaurų interesų grupių poreikiams.

„Lietuvos žmonės į jus sudėjo savo viltis ir pasitikėjimą, norą, kad būtų sprendžiamos visuomenę slegiančios problemos. Tik nuo jūsų priklauso, ar šis pasitikėjimas bus pateisintas“, – teigė G. Nausėda.

„Laiko porinkiminei euforijai tiesiog nėra. Nauja Vyriausybė privalo iš karto turėti labai aiškų pandemijos valdymo planą ir komandą, pasiruošusią jį vykdyti“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė prezidentas.

„Koronaviruso plitimas Europoje ir Lietuvoje tampa vis sunkiau valdomas, tad mūsų visų laukia nauji dideli išbandymai. Visuomenė ir verslas, o tai reiškia – visa Lietuva, turi išgyventi anksčiau neprognozuotų iššūkių metą. Todėl šiandien yra ypač svarbus sklandus valdžios perdavimas ir perėmimas“, – pridūrė jis.

Pristatė atnaujintą gerovės valstybės viziją

Šalies vadovas per spaudos konferenciją pristatė atnaujintą gerovės valstybės viziją.

Pasak G. Nausėdos, Lietuvoje reikia vykdyti aktyvią užsienio politiką, užtikrinti energetinę nepriklausomybę, užtikrinti krašto apsaugos tvarų finansavimą. Tokiais žodžiais jis paragino naują valdžią aktyviai veikti minėtose srityse.

Kalbėdamas apie teisingos Lietuvos viziją, šalies vadovas taip pat teigė, kad šalyje turi būti mažinama socialinė atskirtis.

„Teisingumas kuria pasitikėjimą, nes be teisingumo nėra pasitikinčių piliečių, o be jų nėra stiprios ir teisingos valstybės“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva neturi koncentruotis vien į išmokas socialiai jautrioms visuomenės grupėms. G. Nausėda prioritetu išskyrė ir švietimo srities pokyčius.

Sieks, kad krašto apsaugos finansavimas nuosekliai didėtų iki 2,5 proc.

Pirmas dalykas, kurį išskyrė šalies vadovas,yra tai, kad „Lietuva turi būti stipri, nes tik stabilioje ir saugioje aplinkoje gali atsiskleisti visų jos žmonių gebėjimai“.

„Mes, Lietuvos žmonės, esame savo valstybės šeimininkai. Atitinkamai turime ir elgtis. Mūsų bendra pareiga yra saugoti sunkiai iškovotą valstybingumą ir ginti šalį nuo iškylančių grėsmių. Privalome puoselėti savo Tėvynę, ir stiprinti ją kasdieniais veiksmais“, - kalbėjo G. Nausėda.

Pasak prezidento, turime daryti viską, kad būtų užtikrinta sklandi nuolatinė valstybės institucijų veikla ir tarpusavio bendradarbiavimas.

„Turime ir toliau siekti energetinės nepriklausomybės, stiprinti infrastruktūrą, kurti papildomas jungtis su Vakarų Europa. Turime vykdyti aktyvią užsienio politiką, nukreiptą į euroatlantinę integraciją ir taikos išsaugojimą, bei demokratinių vertybių sklaidą kaimyninėse šalyse“, - teigė G. Nausėda.

Pasak šalies vadovo, nerami geopolitinė aplinka mums yra geriausia paskaita laikytis partijų susitarimo dėl šalies gynybos.

„Sieksiu, kad krašto apsaugos finansavimas nuosekliai didėtų iki 2,5 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP), nes tikiu, kad savo šalies saugumu, pirmiausia, turime rūpintis mes patys“, - pažymėjo G. Nausėda.

Skyrė akcentą kultūros svarbai

Pasak prezidento, stipri visuomenė ir brandi valstybė nuolat apmąsto ir kuria save.

„Turime investuoti į kultūrą, nes tai yra tautos savitumo, savivertės, ekonominės pažangos ir socialinės gerovės garantas. Semdamasi įkvėpimo iš praeities, atspindėdama istoriją ir įprasmindama paveldą, kultūra išreiškia šalies gyvybingumą. Kartu ji telkia pilietinę bendriją, skatina visuomenės kaitą, tiesia bendrystės tiltus tarp kartų – ir taip aktyviai kuria Lietuvos ateitį.
“, – kalbėjo G. Nausėda.

Ragino ieškoti sprendimų, kaip išplėsti socialines paslaugas

Taip pat, pasak prezidento, Lietuvos gerovė turi būti teisinga, nes teisingumas kuria pasitikėjimą. Nes be teisingumo nėra pasitikinčių piliečių, o be pasitikinčių piliečių nėra stiprios ir teisingos valstybės.

„Eiti gerovės valstybės link reiškia, mano giliu įsitikinimu, naikinti atskirtį tarp žmonių. Atskirtį, kurios mūsų tikrovėje yra tikrai labai daug – tiesiog per daug. Pernelyg dažnai neįveikiama kliūtimi Lietuvos žmonėms tampa dėl socialinės padėties, kilmės, amžiaus ar negalios iškylančios sienos“, – teigė G. Nausėda.

Prezidentas priminė, kad prieš 28 metus priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje davėme pažadą sau, kad nepriklausoma demokratinė valstybė ūkinę veiklą reguliuos taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įtvirtinome socialinės paramos skurstantiems, valstybės finansuojamų švietimo ir sveikatos apsaugos sistemų principus.

„Šio pažado privalome laikytis. Teisingumą socialinėje srityje suprantu kaip užtikrinimą, kad kiekvienas žmogus turėtų lygias galimybes siekti savo tikslų, galėtų gyventi oriai – ir, kas itin svarbu, savarankiškai. Neužtenka orientuotis vien į valstybės piniginę paramą socialiai jautrioms grupėms. Būtina ieškoti sprendimų, kaip išplėsti socialines paslaugas, kurti palankias darbo rinkos sąlygas, skatinti užimtumą – ir taip įgalinti žmones“, – pabrėžė G. Nausėda.

Sieks nacionalinio susitarimo dėl švietimo

Pasak prezidento, permainos turi prasidėti jau nuo darželio ir mokyklos suolo.

„Nepatogi tiesa yra tai, kad mūsų moksleivių pasiekimus vis labiau lemia tai, kur jie gyvena ir kas yra jų tėvai. Švietimo sistemos netolygumai daugybei jaunuolių neleidžia atskleisti savo gabumų. Dėl to kenčia mūsų vaikai. Dėl to kenčiame mes visi.

Laikydamas švietimą prioritetu, siekiu su „Lygaus starto“ iniciatyva plėsti darželių prieinamumą socialinę riziką patiriančių šeimų vaikams. Turime užtikrinti, kad švietimo sistema atlieptų kiekvieno vaiko ugdymosi poreikius, o formalųjį švietimą papildytų neformalusis. Kokybiškas turinys turi būti pasiekiamas ir prieinamas visiems!“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas teigė tikįs, kad švietimas yra ta sritis, dėl kurios gali ir turi sutarti visos politinės jėgos. Todėl žada siekti, kad savo ilgalaikį įsipareigojimą ateinančiai kartai partijos įtvirtintų nacionaliniu susitarimu taip, kaip tai padarėme gynybos srityje.

„Pasaulinėje rinkoje pirmiausia konkuruojame savo žiniomis ir gebėjimais. Todėl jau dabar klosiu pamatus tam, kad po dešimtmečio Lietuva pagal moksleivių rezultatus patektų tarp 20 geriausių valstybių pasaulyje“, – sakė G. Nausėda.

Sieks, kad pandemija neturėtų ilgalaikio neigiamo poveikio socialinei atskirčiai

Pasak prezidento, visuomenės pasitikėjimas valstybe priklauso ir nuo kitų viešųjų paslaugų.

„Koronaviruso pandemija mums priminė, kaip svarbu turėti stiprią sveikatos apsaugos sistemą. Laiku suteikiamos, kokybiškos, prieinamos sveikatos paslaugos – kiekvieno iš mūsų teisė. Sunkus kelias iki šių paslaugų ar nepasitenkinimas jų kokybe lemia ilgalaikį piliečių nusivylimą.

Todėl būtina ne tik kuo greičiau atkurti nepertraukiamą kokybiškesnių paslaugų teikimą, pasirengti masiniam vakcinavimui, bet ir iš pagrindų modernizuoti bei sustiprinti sveikatos apsaugos sistemą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Šalies vadovo įsitikinimu, mūsų teisingumo jausmą taip pat žeidžia pernelyg didelė nelygybė.

„Žemiau skurdo ribos šiuo metu gyvena kas penktas šalies gyventojas – 600 tūkstančių žmonių. Jie yra vieni iš mūsų. Tai ne tik praeiviai gatvėse, bet ir mūsų tėvai, kaimynai, vyresnio amžiaus giminaičiai, vaikystės draugai, šalies ateitį kuriančios šeimos su vaikais. Visi jie nusipelno lygių galimybių veikti, kaip ir adekvataus atlyginimo už įdėtas pastangas“., – teigė G. Nausėda.

Pasak jo, apie teisingesnę valstybę ir visuomenę galėtume kalbėti, jei santykis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų pajamų sumažėtų bent iki 5 kartų.

„Siekiant šio tikslo, pirmas tikslas bus užtikrinti, kad koronaviruso pandemija neturėtų ilgalaikio neigiamo poveikio socialinei atskirčiai ir skurdui. Taip pat turėsime pasirūpinti senyvo amžiaus asmenimis, nes apie visuomenės gerovę galima spręsti pagal tai, kaip ji elgiasi su savo senjorais. Pensijos turi būti didinamos sparčiau, kad jų lygis atitiktų Vakarų Europos standartus. Todėl teikiau – ir teiksiu ateityje – būtinus įstatymų pakeitimus“, – sakė G. Nausėda.

Prezidento įsitikinimu, turime siekti ekonomikos pertvarkos, kurti didesnę pridėtinę vertę ir siekti, kad Lietuvos žmonių darbo užmokestis vytųsi gerovės valstybių lygį.

„Mums būtina ir teisingesnė mokesčių sistema be nepagrįstų apmokestinimo netolygumų ir mokestinių išlygų. Vienu prioritetų turime laikyti išmanesnę kovą su šešėliu, sekinančiu valstybės finansinius išteklius.

Privalome užtikrinti veiksmingą regioninę politiką, kuri mažintų regionų atskirtį, taigi ir spaudimą žmonėms geresnio gyvenimo ieškoti sostinėje – arba užsienyje. To nepavyks pasiekti be stiprių ir savarankiškų savivaldybių. Kartu su savo komanda ir kitomis Lietuvos valdžios institucijomis siekiu, kad šalies regionuose vidutinis darbo užmokestis pasiektų ne mažiau 85 proc. sostinės regiono lygio“, – konkretizavo G. Nausėda.

Jis taip pat pabrėžė, kad pasitikėjimą valstybe griauna neskaidrūs valdžios sprendimai.

„Sunkia našta tampa įtarimai, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ar konkretūs asmenys elgiasi neatsakingai ir nesąžiningai, piktnaudžiauja valdžia, užsiima korupcija ir švaisto visų mūsų lėšas. Kiekvienas toks atvejis meta iššūkį įgimtam žmogaus teisingumo jausmui. Todėl ir toliau privalome kovoti su nebaudžiamumu. Asmeniškai reikalausiu aukštų ne tik teisėsaugos ir teisėtvarkos, bet ir politinės kultūros standartų“, – žadėjo G. Nausėda.

Nausėda: Lietuva turi būti žalia

Kartu šalies vadovas skyrė dėmesio skyrė ekologijos temai.

„Vis daugiau žmonių supranta, kad nuo švarios aplinkos tiesiogiai priklauso jų gyvenimo kokybė, ir kad biologinė įvairovė – ne tik mūsų išteklius, bet ir palikimas ateities kartoms. Kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis jau dabar siekiame klimato neutralumo tikslų.

Ateityje turėsime padaryti dar daugiau. Mums teks atsisakyti netvaraus vartojimo įpročių ir kurti modernią, efektyvią, konkurencingą, žalią ekonomiką. Mums nepavyks, jei nuolat dairysimės atgal ir ieškosime būdų, kaip apeiti griežtus reikalavimus. Priešingai, mes turime ieškoti naujų galimybių ir demonstruoti savo išradingumą. Tai yra mūsų didysis šansas išsiveržti į pasaulio ekonomikos lyderių gretas! Taip, Jūs išgirdote teisingai – pasaulio ekonomikos lyderių gretas! Skaitmenizacija, žalios ekonomikos kūrimas – būdas mums tai padaryti“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pasak prezidento, aplinkosauga gali ir turi tapti integralia visų Lietuvos žmonių gyvenimo dalimi. Visuomenė turi būti įtraukta į sprendimų priėmimą.

„Kiekvienas galime prisidėti prie pokyčių, pavyzdžiui, dažniau rinkdamiesi dviratį vietoj automobilio, atsisakydami plastikinių maišelių, iš vietos ūkininkų pirkdami ekologišką produkciją.

Siekdamas, kad aplinkosaugos klausimai vienytų visuomenę, o ne ją skaldytų, pradėjau „Žalios Lietuvos“ iniciatyvą, apimančią platų visuomenės grupių ratą, įskaitant savivaldybes, pramonės, verslo, žemės ūkio sektoriaus įmones, nevyriausybines organizacijas ir vietos bendruomenes. Reikalausiu, kad visi valstybiniai sprendimai būtų įvertinami aplinkosaugos ir klimato kaitos aspektais – rengiamas Teisėkūros pagrindų įstatymas turi atspindėti šį pamatinį siekį“, – teigė G. Nausėda.

Kalbėjo apie pokyčius ekonomikoje

Pasak šalies vadovo, tik proveržis inovacijų srityje leis transformuoti ekonomiką ir ateityje kurti aukštesnės pridėtinės vertės prekes ir paslaugas.

„Užtikrindami patikimą reguliacinę aplinką, palankias verslo steigimo sąlygas ir deramas paskatas modernizacijai bei investicijoms, galime paskatinti įmones diegti inovacijas ir kurti geriau apmokamas darbo vietas. Siekdami dalyvauti globalioje konkurencinėje kovoje, privalome išlaisvinti intelektinį potencialą, pasitelkti mokslo žinias ir komercializuoti tyrimų pasiekimus“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidento teigimu, sunku tikėtis didelių inovacijų, kol Lietuvos mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros finansavimas nesiekia net 1 procento bendrojo vidaus produkto.

„Tai yra mūsų gėda. Iki šiol dvigubai atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio. Tai nesukuria prielaidų kurtis vaisingai mokslo ir taikomųjų tyrimų ekosistemai, neleidžia iki galo atsiskleisti mūsų jauniesiems talentams ir sąlygoja protų nutekėjimą.

Inovacijos vis labiau priklauso ir nuo skaitmenizacijos procesų. Todėl turime konsoliduoti valstybės informacines sistemas ir užtikrinti, kad nebeliktų paslaugų, kurios nėra teikiamos nuotoliniu būdu, o kur įmanoma – ir realiuoju laiku.

Jau dabar aišku, kad, siekiant į žmogų orientuoto ir etiškai veikiančio dirbtinio intelekto sprendimų, reikės sparčiau atverti viešojo sektoriaus duomenis. Viskas, kas ne slapta, turi būti atvira ir prieinama kiekvienam piliečiui. Deja, šiandien tai nėra duotybė“, – kalbėjo G. Nausėda.

Ragino puoselėti pilietiškumo kultūrą

Pasak prezidento, siekdami, kad Lietuva būtų stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi, turėsime didinti valstybės pajamas. Esu įsitikinęs – viešųjų pajamų paslaugoms skiriama dalis turi didėti bent iki 35 proc. BVP.

„Ir dabar turime daug erdvės biudžeto pajamų augimui. Kad tai taptų realybe, būtina kovoti su šešėline ekonomika ir mokestine neteisybe. Ne mažiau svarbu efektyviai panaudoti jau surinktas lėšas – todėl inicijavau viešųjų pirkimų ir kovos su korupcija sistemų pertvarką“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pasak šalies vadovo, Lietuvos gerovės vizija negali ir neturi apsiriboti vien valstybės vaidmeniu. Bet kuri demokratinė valstybė stipri tiek, kiek pajėgi, atspari ir pasirengusi veikti yra jos pilietinė visuomenė.

„Pilietiškumo kultūra turi būti nuolat puoselėjama ir plėtojama, kad liktų gyvybinga. Todėl kviečiu Lietuvos žmones aktyviai dalyvauti nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių veikloje. Jūs galite pasirūpinti šalia esančiais, kartu ginti bendrą interesą, viešąjį gėrį ir bendrai spręsti problemas.

Tikrąją valstybės brandą pasieksime tik tada, kai dauguma gyventojų, turėdami tam reikiamas sąlygas, aktyviai dalyvaus visuomeniniame gyvenime. Mums reikia daugiau savanorių, daugiau organizacijų ir vietos bendruomenių narių, daugiau asmenų, nebijančių reikšti savo nuomonę ir reikalauti valdžios atsakomybės.

Tam, kad galėtume kalbėti apie ryškų Gerovės visuomenės šuolį, Pilietinės galios indekse Lietuva turėtų surinkti bent 55 balus iš 100. Šiuo metu nesurenkame net 40 balų“, – sakė G. Nausėda.

Egzamino kandidatams gerovės valstybės tema nerengs

Prezidentas teigia kandidatų į ministrų postus neplanuojantis egzaminuoti. Visgi šalies vadovas pripažįsta, kad sprendžiant, ar skirti asmenį į ministro pareigas, bus vertinama, ar kandidato pažiūros atitinka gerovės valstybės siekį. Prezidentas taip pat tikina, kad svarbiausi kriterijai būsimiems ministrams – kompetencija, padorumas, profesionalumas bei siekis per kadenciją įgyvendinti reikiamus pokyčius.

„Tikrai turbūt nedarysiu egzamino, kaip anksčiau buvo rengiami egzaminai ministrams. Ir tikrai ketinu iš principo kalbėtis apie tuos dalykus, kuriuos ministras mato kaip svarbiausius savo reguliuojamoje sferoje. Taip, be abejo, aš lyginsiu, kiek tai atitinka gerovės valstybės siekį, bet tai tikrai nebus smulkmeniškas, lentelinis lyginimas savo pažiūrų“, – trečiadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.

„Svarbiausia, kad žmogus būtų kompetentingas, žmogus tikrai norėtų pokyčių savo sektoriuje per jam suteiktą laiką. Ir, be jokios abejonės, padorumas ir profesionalumas yra absoliučiai privalomi dalykai taip pat“, – pridūrė jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(98 žmonės įvertino)
2.9184

Top naujienos

Socialdemokratai jau ruošiasi naujo lyderio rinkimams – iššūkį Paluckui gali mesti Olekas (314)

Lietuvos socialdemokratų partija ( LSDP ) pradeda ruoštis naujo partijos pirmininko rinkimams....

Maistas prieš miegą: ar žinote, ką valgyti ir ko reikėtų vengti? (43)

Kai manęs klausia nuo ko pradėti dieną, sakau, kad nuo vakarienės. Klausytojai nustemba, kad...

Karbauskis: turiu nuvilti tuos, kurie džiaugėsi, kad nebebūsiu Seime (1010)

Antradienį oficialiai Seimo nario mandato atsisakęs Ramūnas Karbauskis sako, kad pagrindiniu jo,...

Čempionų lyga: vengrų akibrokštas prieš Ronaldo, gražus „Man United“ lyderio gestas ir Haalando spindesys (3)

UEFA Čempionų lygoje prasidėjo grupės etapo antrojo rato kovos. Antradienio vakarą sužaisti dar...

Orai: šiltasis atmosferos frontas atgins rudenišką šilumą (7)

Trečiadienio dieną šiltasis atmosferos frontas žada debesuotus orus. Nedideli pragiedruliai...

Nauja turizmo era: anksčiau apie tokias keliones galėjome tik pasvajoti (30)

Milijonai pingvinų. Jūros drambliai. Banginiai. Poliarinės meškos. Antarktida ir Arkties...

Žurnalistė savo kailiu pajuto, ką reiškia „ilgasis“ COVID-19: susirgo kovą, o lapkritį vargiai pakyla iš lovos (115)

Gydytojai sako, kad COVID-19 trunka porą savaičių. Tačiau ne visiems taip pasiseka. Ir tokių...

Teisės profesoriai įvertino Dobrovolskos kandidatūrą: ji visa galva aukščiau už prieš tai buvusius (1227)

Laisvės partijos pasiūlyta kandidatė į teisingumo ministres, Evelina Dobrovolska , viešojoje...

Negalią turinčiam Nojui liko vos pusantrų metų, kai reabilitacija gali duoti didžiausią naudą: tėvai dėl sūnaus pasiryžę viskam (64)

Prieš tris su puse metų į šį pasaulį atėjęs Nojus, apvertė savo tėvų gyvenimą aukštyn...

Švedijos čempionus įveikęs „Vytis“ – tarp 32 stipriausių Europos komandų (4)

UEFA Futsal Čempionų lygos starte stipriausia Lietuvos komanda Kauno „Vytis“ 3:1 nugalėjo...

|Maža didelių žinių kaina