„Mūsų regione tai buvo masiškiausia ir ilgiausiai trukusi XIX amžiaus ginkluota kova prieš Rusijos imperijos valdžią. 1863 metų sukilimas sutelkė bendrą istorinę patirtį turinčias tautas. Jį malšinant vykdytos represijos – egzekucijos, trėmimai, lietuviškos spaudos draudimas, bažnyčių ir vienuolynų uždarymas – paliko gilų pėdsaką Lietuvos istorijoje.
Tačiau lietuvių tauta nepalūžo. Į lietuviškos spaudos draudimą atsakėme dar uolesnėmis pastangomis ją spausdinti ir platinti. Į religinę priespaudą – karštesniu tikėjimu. Į bandymus ištrinti sukilimo dalyvių atminimą – didesne meile Tėvynei ir jos laisvei“, – 1863–1864 metų sukilimo 160-ųjų metinių minėjime sakė šalies vadovas.
Prezidentas akcentavo, jog Senųjų Rasų kapinių koplyčioje ilsisi dalis herojų, paaukojusių savo gyvybes vardan iš priespaudos išsilaisvinusios šalies.
„Šioje koplyčioje palaidoti sukilimo vadai ir dalyviai – tik nedidelė dalis tų, kurie paaukojo gyvybę nelygioje kovoje su Maskvos drakonu. Tačiau jų gyvenimo ir kančių istorija – ypatinga. Ne tik šiandien ar šiais metais, bet visuomet jie nusipelno mūsų pagarbos ir dėkingumo kaip ryškiausias laisvės ir pasiaukojimo simbolis.
Iki šiol prasmingai skamba Žygimanto Sierakausko paskutiniai žodžiai prieš įvykdant egzekuciją: „Nesutinku. Protestuoju!“
Tokie buvo mūsų didvyriai, suvienyti išskirtinės drąsos ir neprilygstamo ryžto. Visi jie brangiai sumokėjo, atsisakę nusilenkti ir paklusti tironijai. Ilgus metus net jų palaikai buvo slepiami nuo visuomenės nežymėtoje duobėje ant Gedimino kalno viršūnės“, – pažymėjo prezidentas.
„Tačiau šiomis dienomis, kai broliška Ukrainos tauta priversta gintis nuo brutalios Rusijos karinės agresijos, jų atminimas mums – ypač svarbus.
Rusijos režimo pastangos perrašyti istoriją ir paneigti ukrainiečių tautinę tapatybę liudija, kad laisvė tironijos kaimynystėje nėra savaime suprantama duotybė. Ją reikia ginti. Kovoti su pastangomis ją užgniaužti. Nesutikti ir nepaklusti, kaip kažkada Žygimantas Sierakauskas“, – pridūrė G. Nausėda.
