Pasak šalies vadovo, šiuo metu reikalavimai karantinuotis „gerokai pristabdo norą keliauti per sieną, kadangi atsiranda daugybė apribojimų, kurie patį keliavimo faktą daro nepatraukliu“.

„Manau, kad šiuo metu mes turime sustyguotą mechanizmą, kaip yra taikomas karantinacijos instrumentas. Matant statistiką ir ligos tendencijas kitose valstybėse, jis leidžia įtraukti į tą karantinacijos sąrašą vis naujas valstybes, kas ir yra daroma“, - sakė G. Nausėda žurnalistams Birštone.

Pasak valstybės vadovo, „sienos kontrolės klausimas be abejo turi būti sekantis etapas, ir jis reikalauja bendraeuropinių sprendimų“.

„Šitoje vietoje Europoje situacija keičiasi deja į blogąją pusę. Mes matome vidaus režimo sugriežtinimą daugelyje Europos valstybių, ir galimas dalykas, kad prie to klausimo vėl teks grįžti“, - sakė G. Nausėda.

Šalių sąrašas paskutinį kartą atnaujintas penktadienį

Penktadienį, liepos 31 d., atnaujintas labiausiai koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) paveiktų šalių sąrašas, kuris įsigalioja pirmadienį, rugpjūčio 3 dieną. Paveiktomis teritorijomis laikomos šalys, kuriose sergamumo rodiklis per paskutines 14 dienų viršija 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Užsienio šalių piliečiams, atvykstantiems iš šalių, kur sergamumo rodiklis viršija 16, privaloma 14 dienų izoliacija, o atvykusiems iš trečiųjų šalių, kurios įtrauktos į paveiktų šalių sąrašą, – privaloma ir izoliacija, ir tyrimas dėl koronaviruso infekcijos. Izoliavimo patalpas, transportavimą į izoliavimo patalpas, transportavimo į tyrimo dėl koronaviruso infekcijos paėmimo vietą ir tyrimus koronaviruso infekcijai nustatyti užsieniečiams, atvykusiems į Lietuvą darbo reikalais arba su specialiais leidimais, privalo užtikrinti ir apmokėti darbdavys, kviečiantysis asmuo, arba pats užsienietis.

Lietuvos piliečiams, grįžusiems iš šalių, kur sergamumo rodiklis viršija 16, privaloma 14 dienų izoliacija.

Šios priemonės taikomos ir tais atvejais, kai asmenys keliavo per paveiktas šalis tranzitu (automobiliais, viešuoju transportu ir kt.), išskyrus keliavimą oro transportu, kai neišeinama iš oro uosto tranzito zonos.

Numatyta, kad iš paveiktų šalių sąraše esančių valstybių sugrįžusieji ar atvykusieji per 24 valandas turi užsiregistruoti, pateikdami savo duomenis Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC). Tokia tvarka galioja ir iš šių šalių grįžtantiems Lietuvos piliečiams, ir leidimą atvykti turintiems užsieniečiams.

Labiausiai paveiktų valstybių sąrašas yra atnaujinamas kiekvieną savaitę, atsižvelgiant į epidemiologinius rodiklius užsienio šalyse.

Pasitikrinti šalių sąrašą galima čia.

Gali tekti grįžti prie nuotolinio ugdymo

Prezidentas teigia neatmetąs galimybės, kad jau ateinantį rudenį dėl koronaviruso grėsmės šalies mokyklose gali būti grąžintas ugdymas nuotoliniu būdu. Todėl, valstybės vadovo teigimu, Lietuvos mokyklos turi būti pasirengusios išnaudoti patirtį, kurią, praktikuodamos nuotolinį ugdymą, sukaupė pirmosios pandemijos bangos metu, rašė ELTA.

Savivaldybės pasigenda centrinės valdžios dėmesio

Kauno regiono savivaldybės pasigenda pagalbos sprendimų iš Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM), Sveikatos apsaugos ministerijų (SAM), sako prezidentas, rašė BNS.

Pirmadienį susitikime su Kauno regiono savivaldybių vadovais Birštone jis tvirtino, kad daugelis merų skundžiasi, jog „nesusilaukia pakankamai dėmesio“ iš ŠMSM dėl moksleivių pavėžėjimo, įtraukaus ikimokyklinio ugdymo ir kitų problemų.

„Deja, reikia pripažinti, kad savivaldybės skundžiasi ministerijos veikla, kad nesusilaukia pakankamai dėmesio iš jos pusės – kaip jie liūdnai juokavo, Prezidentūra buvo pirmoji, kuri išklausė jų skundus, nes iki to laiko išklausyti tų skundų tie, kurie tiesiogiai atsakingi už šias problemas, nenorėjo arba nerado laiko. Tikiuosi, kad ledai pajudės ir galėsime išspręsti klausimus, kurie susiję kitą kartą su elementariomis problemomis, kurias tikrai galima išspręsti, reikia tik šiek tiek politinės valios tai padaryti“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė šalies vadovas.

Anot jo, visi pokalbyje dalyvavę savivaldybių merai patikino, kad jų savivaldybių gydymo įstaigos iki šiol nėra gavusios kompensacijų už su koronavirusu susijusias išlaidas, t.y. už apsaugos priemones ir kitus pirkimus.

„(Klausiami – BNS) ar jos, tos išlaidos yra kompensuotos, atsakymas buvo ne. Tuo metu dar visai neseniai telefoninio pokalbio su ministru metu gavau patikinimą, kad reikalai yra sprendžiami. Tad kažkurioje vietoje arba laikas mus apgaudinėja, arba kažkuri iš pusių yra ne visai teisi konstatuodamą susidariusią padėtį. Tikiuosi, sprendimai pajudės“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis sako gavęs dėl to ir Lietuvos medikų sąjūdžio kreipimąsi ir žadėjo nepalikti šios problemos.

Anot G. Nausėdos, kyla daug klausimų su laivybos Nemune atgaivinimu, vagos išvalymu, tačiau šios problemos jau pradėtos spręsti.

„Šitoje vietoje labai sveikinu bendradarbiavimą tarp savivaldybių ir centrinės valdžios. Atrodo, kad kartais vien mūsų paskelbimas, kad važiuosime į vieną ar kitą regioną ir domėsimės problemomis, kurios regionams yra aktualios, paskatina kompetetingus ministrus nuvykti į vietą ir pažadėti tam tikras investicijas problemai spręsti“, – sakė jis.

„Mes, aišku, labai džiaugiamės ir galbūt, galvojame, vertėtų paskelbti sąrašą Lietuvos problemų prieš vykstant į vieną ar kitą regioną. Ir jei tai padėtų pradėti spręsti problemas čia ir dabar, realiu laiku, tai būtų labai realus indėlis į šių klausimų sprendimą“, – ironizavo G. Nausėda.

„Aš manau, kad mes turime pasinaudoti neįkainojama patirtimi, kurią sukaupėme pavasarį ir pirmaisiais mėnesiais, kada kilo pirmoji koronaviruso banga. Ši patirtis – nors kai kas sako, kad buvo kontraversiška – bet daugeliu bruožu ji leido sustyguoti nuotolinį mokymą ir pakankamai neblogai jį taikyti daugelyje Lietuvos mokyklų. Šiandien turbūt niekas negali prognozuoti, kad situacija nesikomplikuos tiek, kad šį rudenį mums vėl gali tekti svarstyti nuotolinio mokymo klausimą. Bet padarykime tai ne mūsų problema ar trūkumu, bet mūsų privalomumu. Išmokime tas pamokas, kurias gavome būtent per pirmąją bangą“, – pirmadienį lankydamasis Birštone teigė G. Nausėda.