„(...) Kaip žinote, mano spaudimu buvo priimta papildoma galimybė pasiskolinti iki 3 proc. BVP. Tikiuosi, kad panašias sąlygas mes išlaikysime ir ateinančiais metais“, – antradienį žurnalistams Pabradėje sakė G. Nausėda, omenyje turėdamas 2023 m. valstybės biudžetui teiktą siūlymą dėl liberalesnio skolinimosi saugumo reikmėms.
Prezidentas akcentavo, kad Lietuva turi įsipareigojimų NATO sąjungininkams, todėl modernizuoti Lietuvos kariuomenę bei rengti partnerių kariams reikalingus infrastruktūros objektus yra pagrindinės krašto apsaugos sistemos veiklos kryptys.
„Pagrįstai tikėdamiesi paramos iš savo sąjungininkų, mes be jokios abejonės turime daryti tuos darbus, kuriuos esame nusimatę. Ir pagrindinės jų kryptys yra aiškios – modernizuoti savo kariuomenę, (...) suteikti tinkamas gyvenimo ir pratybų sąlygas mūsų sąjungininkams“, – dėstė G. Nausėda.
„Tam reikia investicijų. Jos jau yra daromos, darbai jau yra pradėti ir mes, tikiu, sėkmingai juos pabaigsime anksčiau negu esame numatę“, – vylėsi jis.
Visgi, konkrečios ambicijos, koks finansavimas turėtų būti skiriama gynybai kitais metais, prezidentas nenurodė. Tačiau G. Nausėda akcentavo, kad asignavimus krašto apsaugos sistemai galima didinti ir metų eigoje keičiant biudžeto įstatymą.
„Visada yra galimybė, jeigu iškyla nenumatytų išlaidų arba atsiranda poreikis įsigijimams, galima net ir metų eigoje koreguoti biudžetą. Tas automatizmas svarbus, bet jis nereiškia, kad yra absoliutus. Galima tiesiog reaguoti į situaciją jau biudžeto vykdymo eigoje“, – aiškino šalies vadovas.
Be to, Daukanto aikštės lyderis palankiai reaguoja ir į socialdemokratų svarstymus skirti gynybos finansavimui ne mažiau kaip 3,5 proc. BVP. Anot G. Nausėdos, tokia kairiųjų politikų laikysena rodo, kad požiūris į krašto apsaugos finansavimą tampa „sudėtine saugumo politikos dalimi“.
„Jeigu ta partija, kuri ilgą laiką buvo atsargesnė gynybos išlaidų didinimo požiūriu siūlo 3,5 proc. BVP, reiškia reikalai Lietuvoje juda į gerąją pusę. Platėja ir gilėja supratimas, kad gynybos išlaidas turime didinti ne dėl to, kad tiesiog išsikėlėme sau tokį tikslą, o dėl to, kad tai yra sudėtinė mūsų saugumo politikos dalis“,
Kaip ELTA skelbė anksčiau, Seimas praėjusių metų lapkritį patvirtino 2023 metų biudžetą, kuriame numatyta galimybė krašto gynybai skirti iki 3 proc. BVP, tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršys 4,9 proc. BVP
Pasak Vyriausybės, konkretus tokio skolinimosi poreikis paaiškės metų eigoje, o sąlygos (neviršyti deficito ir skolinimosi limito) dėl teigiamų tendencijų energetikos išteklių rinkose greičiausiai bus tenkinamos.
Praėjusiais metais Lietuvos asignavimai gynybai siekė 2,52 proc. BVP.
