aA
Buvęs SEB vyriausiasis ekonomistas, kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda įvertino kitų metų biudžetą, kuris, anot jo, skurdo Lietuvoje drastiškai nesumažins, o pajamų surinkimas suprognozuotas itin optimistiškai.
Gitanas Nausėda
© DELFI / Karolina Pansevič

Ragina atkreipti dėmesį į globalius veiksnius

G. Nausėdos teigimu, biudžetą svarbu analizuoti per valstybės finansinio stabilumo prizmę.

„Yra daug nerimo ženklų pasaulinėje ekonomikoje, šia prasme didesnė rizika ne anoje Atlanto pusėje, kur JAV ekonomika dar jaučiasi pakankamai tvirtai. JAV pakėlė bazines palūkanų normas, yra pasiruošusi sutikti recesiją ateityje: jei ekonomikos plėtra imtų lėtėti, galima jas vėl pradėti mažinti ir tokiu būdu padėti ekonomikai atsistoti ant kojų.

Euro zonos ekonomika visiškai kitokia, ties grindimis dar yra nustatyta Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų norma. Ir šiandien niekas tiksliai negali pasakyti, tik numatyti, kad rudenį bus žengtas pirmas nedrąsus žingsnelis palūkanų didinimo keliu. Tad ECB neturi jokio rezervo ekonomikos lėtėjimo atžvilgiu“, – kalbėjo G. Nausėda pridėdamas, kad gali būti sudėtinga imtis bendros anticiklinės krypties Europos Sąjungoje.

„Kalbėdami apie gerovės valstybę, negalime ignoruoti, koks yra biudžeto pajamų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis, jį paveldėjome jau labai seniai ir tai gali būti pateisinamas argumentas dabartinės valdžios atžvilgiu, bet problema ta, kad šis santykis labai nenoriai gerėja ir iš biudžeto matome, kad jis negerės ir ateityje. Lietuva pagal šį rodiklį trečia nuo galo“, – pridėjo ekonomistas.

Daug dėmesio jis atkreipė į biudžeto plano pajamų pagrįstumą. Ganėtinai optimistiškas scenarijus renkant pajamas gali ir neišsipildyti.

„Vertiname ateinančius metus kaip tam tikrą riziką, kad tas automatinis biudžeto pajamų vykdymas, koks buvo ankstesnius keletą metų, gali nebebūti. Iš ties, keletą metų rinkome geriau nei prognozavome, bet šiandien matome kitokią situaciją ir pirmųjų devynių šių metų mėnesių biudžeto pajamų surinkimas neleidžia teigti, kad kartojasi istorija. Šis pajamų surinkimo biudžeto vežimas pradeda braškėti, ratai strigti. Toks sunkesnis surinkimas gali būti gera pamoka ateinantiems metams. O čia matome, kad viliamasi, jog vartojimas toliau bujos ir augs lyg ant mielių ir tai lems tiek didesnį surinkimą pridėtinės vertės mokesčio ir kitų mokesčių. Tikimasi, kad PVM bus surinkta apie 8 proc. daugiau kitais metais, nors dabar tik apie 3 proc. daugiau surenkama.

Ambicijos pagrįstos noru daugiausia kovoti su šešėline ekonomika. PVM įplaukų padidėjimas absoliučia išraiška yra 311 mln. eurų daugiau ir net 104 mln. eurų iš jų, turėtų dėl mokesčių administravimo pagerėjimo būti surinkta. Ar tikrai tokie nežaboti mokesčių surinkimo gerinimo rezervai yra? Gal tai sietina su tam tikromis paskelbtomis priemonėmis, kurios turėtų užkardyti šešėlinę ekonomiką. Pavyzdžiui, kaip galimybė susigrąžinti GPM už auklių, remontininkų paslaugas. Bet net tie, kurie susigrąžins GPM ir deklaruos realias sąskaitas faktūras, tai yra gerai, bet tuo pačiu tai reiškia, kad kitoje vietoje GPM permoka bus didesnė. Tad bendras balansas gali būti ne toks teigiamas kaip tikimasi“, – kalbėjo G. Nausėda.

Numatytas kitų mokesčių surinkimo didėjimas dėl geresnio mokesčių administravimo – GPM ir VSDĮ įmokų srityje bendrai sudėjus 96 mln. eurų, akcizų 20 mln. eurų, pelno mokesčio 10 mln. eurų, tad iš šešėlio 2019 m. planuojama ištraukti virš 200 mln. eurų. Jo teigimu, išeina taip, kad 17 proc. viso biudžeto pajamų padidėjimas numatytas būtent iš šešėlinių pajamų surinkimo.

„Jeigu pavyks tai padaryti kaip planuota, visi džiaugsis, bet gali būti kad esame per ambicingą tikslą nusimatę, kurio nepavyks įgyvendinti. Jei surinktume daugiau mokesčių ar per mokesčių administravimą ar per padidintus mokesčius, jei taip padarytume abi problemos būtų išspręstos, tiek biudžeto ir BVP pajamų santykis pagerėtų ir fiskalinis perteklius būtų didesnis. Šiandien bandoma tai įspūdingomis sumomis iš šešėlinės ekonomikos ir geresnio mokesčių administravimo daryti.
Šis biudžetas turėjo prisitaikyti prie mokesčių reformos metmenų. Atsitiko taip, kad nebuvo drįsta apie automobilių mokesčių ar turto mokestį kalbėti, dėl to apsiribota darbo mokesčių naštos mažinimu, bet norima likti fiskalinio pertekliaus zonoje. Kai kurie dalykai susiūti baltais siūlais, per daug optimistiškai priprognozuota“, – teigia jis.

G. Nausėdos vertinimu, norint apsiginti nuo panašaus masto biudžeto pajamų kritimo, koks buvo krizės metais, reikėtų maždaug 4 mlrd. eurų rezervo, 2 su trupučiu karto didesnio nei numatyta, kad pasieksime 2019 metų pabaigoje.

„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šis biudžetas sudarytas taip: vieną akį užmerkus į galimą globalinį ekonomikos atšalimą, tikintis, kad viskas iš inercijos judės panašiais tempais. Jei šis scenarijus pasitvirtintų tai daugelis biudžeto rodiklių būtų įgyvendinti, bet šiandien turime situaciją, kai vis daugiau finansinių institucijų kalba apie galimos krizės baubą, jei ne 2019 metais, tai 2020 metais. Tai gali būti, kad net biudžeto vykdymo eigoje įsitikinsime, kad kyla tam tikrų įtampų dėl globalinių priežasčių“, – kalbėjo kandidatas į prezidentus.

Socialinei apsaugai skirta per mažai

G. Nausėdos teigimu, biudžeto perskirstymo problema išliks ir su nauju biudžetu. Reikšmingai socialinės atskirties sumažinti nepavyks, mano G. Nausėda.

Pasak jo, bendrų socialinės apsaugos srities išlaidų santykinis didėjimas (2,8 proc., lyginant su tuo, kiek iš viso šiai sričiai buvo planuota skirti 2018 m.) yra mažiausias tarp sričių, kurioms finansavimas didėja.

„2019 m. planą pavadinčiau mėginimu užkaišyti skyles, kurios susidarė dėl priimtos mokesčių reformos: mažėja darbo mokesčių našta, tai dėl to biudžetas negaus tam tikrų pajamų ir tas skyles reikia užkaišyti. Tuo pačiu yra pastangos, kad bendrieji biudžeto rodikliai atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus, kad nebūtų kritikos.

Didžiausias išlaidų padidėjimas procentiškai yra aplinkos apsaugos sričiai. Nereikėtų iš to daryti toli siekiančias išvadas, nes palyginti savo suma jos mažos. Tačiau socialinės apsaugos išlaidų augimas numatytas tik 2,8 proc. kas yra ženkliai mažiau nei didėja išlaidos kitoms sritims. Būtų per drąsu teigti, kad toks išlaidų padidėjimas lemia biudžeto didelę socialinę orientaciją.

Lietuva nuo ES vidurkio labiausiai atitrūkusi būtent socialinės srities finansavimu. Šis atotrūkis didžiausia kliūtis Lietuvai sustabdyti skurdą, taip jau yra, kad socialinės atskirties rodikliai skelbiami su tam tikru pavėlavimu.

Iš socialinei apsaugai skirtų lėšų, mes nematome ir net mokesčių reformos srityje negalėčiau stiprių priemonių išskirti, kad 2019 metų reformos metmenys labiausiai skirti su skurdu kovoti. Priimtos priemonės nukreiptos į daugiau nei vidutines pajamas gaunančius namų ūkius. Su minimalia mėnesio alga, tokiu santūresniu dydžiu apsiribota, tad MMA didėja lėčiau nei vidutinis darbo užmokestis: reiškia ir šioje vietoje, mažiausiai uždirbantiems žmonėms kažkokių gerų naujienų ar dovanų nėra“ – komentavo G. Nausėda.

Kaip pavyzdį jis nurodė išlaidų didinimą sveikatos apsaugai. Pavyzdžiui, iš daugiau nei 170 mln. eurų, numatytų medicinos darbuotojų atlyginimų didinimui, tikėtina, didelė dalis bus skirta jau šiemet padidintiems atlyginimams užtikrinti. Naujam rezidentų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų algų didinimui būtų skiriama tik po daugiau nei 10 mln. eurų. Tad ateinančiais metais didesnio proveržio šioje srityje tikėtis neverta.

Ekonomistas taip pat nurodė, kad biudžeto projekte pateiktose projekcijose pati Finansų ministerija nurodo, kad valdžios sektoriaus pajamos, palyginti su BVP, 2020-2021 m. mažės, t. y. biudžeto dydis trauksis, todėl viena svarbiausių šalies gerovės kūrimui jau ilgą laiką trukdančių problemų – mažo biudžeto problema – gali ne spręstis, tačiau net ir pagilėti. 2019–2021 m. projektuojamos valdžios sektoriaus pajamos, palyginti su BVP, sudarytų atitinkamai 36,6 proc., 36,4 proc. ir 36,1 proc. Ir visa tai - įtempto biudžeto pajamų plano ir pernelyg optimistiško požiūrio į šešėlinės ekonomikos mažinimą kontekste.

„Mažo biudžeto pyrago problema Lietuvoje lieka. Mūsų šalies biudžetas, lyginant su ekonomikos dydžiu, visoje ES yra vienas skurdžiausių, o tai tik patvirtina, kad mokesčių reforma yra tik politikų įsivaizduojama, bet ne reali“, – pabrėžia G. Nausėda.

Seimui pristatytas biudžeto projektas

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam 2019 metų valstybės biudžeto projektui. Pagal jį biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 1,516 mlrd. eurų iki 10,587 mlrd. eurų, tuo metu išlaidos augs 2,121 mlrd. eurų iki 11,681 mlrd. eurų. Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 1,095 mlrd. eurų – 2,2 karto (605,369 mln. eurų) daugiau nei numatyta šiemet (489,171 mln. eurų).

Į „Sodros“ biudžetą numatoma surinkti 4,455 mlrd. eurų, išleisti – 4,043 mlrd. eurų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos prognozuojamos 2,06 mlrd. eurų, o išleisti 1,961 mlrd. eurų. Savivaldybių biudžeto pajamos skaičiuojamos kaip 2,937 mlrd. eurų, o išlaidos – 2,917 mlrd. eurų. Valstybės ir savivaldybių biudžeto projektas parengtas planuojant 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų perteklių.

Numatoma skirti 172 mln. eurų medicinos darbuotojų atlyginimams, dar 16,6 mln. eurų rezidentų darbo užmokesčiams, visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems ugdymo įstaigose, atlyginimams ir savižudybių prevencijai – 12,7 mln. eurų. Vaiko pinigams skiriama 117 mln. eurų, pareiginės algos baziniam dydžiui ir minimalios mėnesinės algos didinimui – 46,7 mln. eurų.

Dabar biudžeto projektas svarstomas Seimo komitetuose. Biudžetas bus svarstomas lapkričio 22 dieną ir gruodžio 6 dieną.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ligoninės „mirtininkės“: vienintelis kriterijus gali nulemti 15 ligoninių likimą (83)

DELFI pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijos ( SAM ) specialistų parengta neoficiali analizė,...

Šeimai finansų krizė nesibaigia iki šiol: įžvelgia sistemines spragas (5)

Praėjusiame dešimtmetyje Lietuvoje besipučiant nekilnojamojo turto kainų burbului, verslininkas...

ES gimė Italijos saloje, dabar jos gyventojai nori lauk (29)

Niūriai žvelgdamas į apleistą salos uostą, Ciro Alleatis nė kiek neabejoja, kas yra kaltas dėl...

Sinoptikai perspėja: šaltukas primins, kad artėja žiema (8)

Pirmadienį Baltijos regiono link savo poveikio sferą plės Skandinaviškas anticiklonas, Lietuva...

Tragiškas Celine Dion gyvenimas - lyg prakeiksmas: lydimas gedulo, persileidimų ir vyro kančių (3)

Kanadiečių dainininkės Celine Dion širdis niekuomet nepamirš velionio vyro ir buvusio...

Didžiuliai vandens kiekiai suteka į plyšius vandenyno dugne – kur jis dingsta?

Jūs tikriausiai žinote, kad Žemės paviršius yra tarsi suskeldėjusio kiaušinio lukštas....

8 klaidos, kurių rudenį neišvengia dažnas sodininkas (1)

Rudenį paprastai pasijuntame išvarginti žemės ūkio darbų, todėl norime juos kuo greičiau...

Kremliaus Trojos arklys Europoje: pavojingas susitarimas su rusais – tik pradžia (542)

Dar 2017-ųjų lapkritį Ispanija kaltino Rusiją dėl kišimosi į referendumą Katalonijoje....

Niekam neprilygstantis česnakas: galingas antibiotikas ir daugybę negalavimų gydantis vaistas (3)

Česnakas (Allium sativum) plačiai naudojamas kaip pagardas maisto gamyboje, tačiau ir senovėje,...

Gali užtekti vienintelio kriterijaus, kad vaikas būtų paimamas iš šeimos (532)

Alkoholis ir vaikų priežiūra - įstatymiškai neuždrausta, tačiau sunkiai suderinama....