Taip G. Nausėda pasisakė trečiadienį, po praėjusios savaitės EK pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškimo, kad iš ES biudžeto „nebus finansuojama aštri viela ir sienos“.

„Dėl sienos finansavimo – žinote, formuluotė buvo pasirinkta tokia, kokią praktiškai siūlė tos valstybės, kurios yra labiausiai paveiktos migracijos krizės. Ir Lietuva čia vaidino vieną svarbiausių vaidmenų, kad būtų priimta būtent tokia redakcija. Tačiau Europos Vadovų Taryba (EVT) neteikia instrukcijų – ji nesurašo išsamiai, kokios priemonės ir kokie veiksmai turi būti padaryti, ji pirmiausia duoda politinį užsakymą vykdomosios valdžios institucijoms“, – teigė G. Nausėda.

„Štai kodėl atskiri pareiškimai, kad siena bus finansuojama, arba siena nebus finansuojama, dar yra pirmieji mėginimai užpildyti šiuos pareiškimus, šitą gairių tekstą, kuris buvo nustatytas Europos Vadovų Taryboje“, – tvirtino Lietuvos vadovas bendroje spaudos konferencijoje su Estijos prezidentu Alaru Karisu.

Anot G. Nausėdos, EVT posėdis, įvykęs pradėjusią savaitę, buvo svarbus, nes jame „tikrai buvo pasiektas persilaužimas“ vertinant Baltarusijos veiksmus Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos pasienyje siunčiant migrantus, jog tai yra „migracijos hibridinė ataka“. Taip pat reikšmingu jis vadina ES lyderių išsakytą įpareigojimą EK pateikti „priemones ir adekvatų finansavimą priemonėms“, skirtoms stabdyti migracijai ir „suteikti tinkamą atkirtį“.

G. Nausėda priminė, jog bemaž pusė ES valstybių parėmė Lietuvos ir kitų valstybių poziciją dėl migracijos taisyklių keitimo ir fizinio barjero finansavimo ES lėšomis.

„Mes padarėme puikią pradžią, dabar reikia dirbti toliau: sprendimas padarytas, politinės nuostatos ir Europos Sąjungos politinė pozicija yra aiški: tai yra atsakas, tai yra greita reakcija, kad Baltarusijos režimas nesinaudotų žmonėmis kaip ginklais prieš suverenias kaimynines valstybes“, – kalbėjo jis.

Savo ruožtu A. Karisas tvirtino, kad nors „kol kas finansavimas neskirtas“, viltis, jog sprendimas gali būti pakeistas, išlieka, o Estija remia Lietuvos pozicijas.

„Jeigu Lietuvai reikia pagalbos, tai Estija, kaip ir anksčiau, yra pasiruošusi ateiti į pagalbą Lietuvai šiuo klausimu“, – teigė jis.

ES lyderiai penktadienį pasmerkė Baltarusijos „hibridines atakas“ išnaudojant migraciją politiniams tikslams bei pareiškė, jog į tai bus reaguojama skubiai imantis „tolesnių ribojimo priemonių“ prieš juridinius ir fizinius asmenis.

Tačiau EK pirmininkė U. von der Leyen pareiškė, jog „esama seniai nusistovėjusio Europos Komisijos ir Europos Parlamento įsipareigojimo, kuriuo remiantis finansavimo aštriai vielai ir sienoms nebus“.

Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (102)