Nausėda: Europos ir visų laisvę mylinčių pasaulio šalių pareiga – padėti Ukrainai

Savo kalboje ambasadoriams Prezidentas pabrėžė, jog Europos ir visų laisvę mylinčių pasaulio šalių pareiga – visomis įmanomomis priemonėmis padėti Ukrainai, pirmiausia karinėmis, taip pat politinėmis, ekonominėmis, finansinėmis ir humanitarinėmis.

„Tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu labai svarbus bus mūsų gebėjimas suaktyvinti gynybos pramonę ir padidinti gamybą. Turime aprūpinti ukrainiečius visomis kovai reikalingomis priemonėmis, tiek patys būti pasirengę gynybai. Lietuva viena pirmųjų suteikė pagalbą ir yra pasiryžusi toliau padėti Ukrainai“, – kalbėjo Prezidentas.

Šalies vadovas pažymėjo, jog Ukraina kovoja už savo ir visos Europos ateitį.

„Ukraina turi laimėti ir dėl savo nacionalinio išlikimo bei nepriklausomybės, ir dėl mūsų bendros ateities“, – sakė Prezidentas.

Pasak šalies vadovo, tarptautinė bendruomenė turi nuosekliai ginti demokratiją, tarptautinę tvarką, padėti Ukrainai ir užtikrinti agresorės atsakomybę už karo nusikaltimus.

Prezidentas taip pat akcentavo, jog NATO yra Europos saugumo ir gynybos pagrindas, ir pabrėžė būtinybę sustiprinti NATO rytinį flangą ir Baltijos regioną. Kalbėdamas apie vasarą Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, Prezidentas pabrėžė svarbą vykdyti praėjusiais metais Madride priimtus sprendimus, taip pat politiškai ir praktiškai padėti Ukrainai priartėti prie Aljanso. Šalies vadovas išreiškė lūkestį Vilniuje vyksiančiame viršūnių susitikime pasveikinti Suomiją ir Švediją kaip naująsias NATO nares.

Prezidentas kalboje taip pat akcentavo susitarimo dėl tolesnio išlaidų gynybai didinimo poreikį.

„Lietuva norėtų, kad sąjungininkės susitartų dėl tolesnio ir ambicingesnio išlaidų gynybai didinimo po 2024 metų. Galėtume jį pavadinti Vilniaus investicijų gynybai pasižadėjimu. Lietuva jau padidino savo gynybos biudžetą iki 2,52 proc. nuo BVP 2023 metams.

Dabartinėje strateginėje realybėje 2 proc. nuo BVP turėtų tapti grindimis – ne lubomis“, – teigė šalies vadovas.

„Taika, gerovė ir saugumas yra pagrindiniai Europos Sąjungos pasiekimai“, – kalboje sakė Prezidentas ir pabrėžė stabilumo ir saugumo plėtros svarbą regione ir už jo ribų. „Tikime Ukrainos gebėjimu vykdyti būtinas reformas ir kuo greičiau pradėti derybas dėl narystės ES, kai tik bus įvykdytos sąlygos, galbūt net šiais metais“, – kalbėjo Prezidentas.

Šalies vadovas taip pat pabrėžė, jog sankcijos Rusijai turi būti plečiamos, siekiant sustabdyti Rusijos karo finansavimą. Pasak Prezidento, Lietuva jau parodė lyderystę atsisakydama energetinių išteklių importo iš Rusijos ir dabar gali padėti kitoms ES šalims, Ukrainai, Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalims.