aA
Šalyje dedant pastangas suvaldyti sitaciją dėl koronaviruso - Delfi Dėmesio centre interviu su prezidentu Gitanu Nausėda.

- Sveiki, Prezidente, Lietuva jau bemaž savaitę gyvena karantino sąlygomis. Kaip, Jūsų nuomone, sekasi Lietuvai?

- Sekasi įvairiai. Yra sričių, kuriose pasitempėme ir žengėme didelį žingsnį į priekį. Tikriausiai, reikia pirmiausia paminėti mūsų ekonomikos skatinimo planą, kuris yra gana ambicingas. Tą galiu ramiai tvirtinti, matydamas, kokius paketus ruošia kitos valstybės.

Visgi 5 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP) priemonių planas neišvengiamai turės duoti teigiamą impulsą ekonomikai, kuri šiuo metu patiria milžinišką išmėginimą – ypač tie sektoriai, kurie yra jautriausi ir pažeidžiamiausi koronaviruso protrūkiu atžvilgiu.

Mes taip pat esame numatę papildomą skolinimosi galimybę. Europos Vadovų Taryba, visuose savo posėdžiuose, mes pabrėžiame, kad būtina suteikti daugiau lankstumo valstybėms, nes jos ir pakels didžiąją ekonomikos nuosmukio naštą. Bet toli gražu ne visą, nes taip pat numatytos ir Europos Centrinio Banko, ir Europos Investicijų Banko, Europos Stabilumo Mechanizmo priemonės, kurios bus skirtos įvairiose situacijose ir įvairiuose etapuose valstybėms atlaikyti tuos išmėginimus, kurie teks ekonomikoms.

Bet, aišku, šiandien dienai žmonėms turbūt yra svarbiau žinoti, kaip tvarkomės su medicinine reikalo puse. Matome, kad tos griežtos priemonės, kurios buvo įvestos, tikėtina duos netrukus rezultatą. Nors, kaip matome, prasidėjo jau antrasis etapas, kuomet nebegalime tvirtinti, kad virusas yra tik įvežtinės kilmės, nes prasidėjo užsikrėtimo viduje procesas. Šitą procesą, kadangi jis po to tampa sunkiai kontroliuojamas, turime apčiuopti, identifikuoti ir imtis priemonių kiek galima anksčiau.

Labai kviečiu dar kartą Lietuvos žmones imtis tos atsakomybės, galvoti ne tik apie save, bet ir aplinkinius, ypač ligotus arba vyresnio amžiaus žmones, nes jiems tas virusas gali smogti smarkiau.

- Ekonomika, yra ekonomika, bet labai svarbu yra ir jausena žmonių. Visiškai išmušti iš įprasto gyvenimo ritmo, tarsi sustojo gyvenimas. Kaip jūs manote, a tai yra pakeliamas išbandymas? Ar nebus taip, kad jie atsipalaiduos ir pradės nepaisyti to, kas yra reikalaujama?

- - Manau, kad mes kaip tik elgiamės atvirkščiai. Žinote, ne paslaptis, kad kuomet viskas už lango gerai, šviečia saulė, tuomet mes pasiskirstome į stovyklas ir imame mėtyti kamuolį vienas į kitą. Kai šaliai tenka išbandymai mes susivienijame. Galbūt tik skirtumas tarp 1988-1989 metų ir dabar, kad mums fiziškai reikėjo sustoti kartu Vingio parke, Katedros aikštėje. O dabar negalima. Savo solidarumą reikia demonstruoti nebūnant kūnais kartu. (…) Esu įsitikinęs, čia net nėra klausimo, kad mes tikrai tą išmėginimą įveiksime. Įveiksime įprastu sau būdu – susivieniję, demonstruodami meilę sau ir savo artimui. Svarbiausia, kad mes suprastume, kad virusas yra tikrai laikinas dalykas, mes po jo turėsime grįžti prie normalaus gyvenimo.

(…) Tikiuosi, kad mes iš šios krizės išeisime sustiprėję. Nors kitą kartą, atrodo, kad visi kritikuoja visus, bet patikėkite, visi žmonės, kurie yra įpareigoti tai daryti, atiduoda visas jėgas, neskaičiuoja savo valandų, tai daro savo šeimos rizikos sąskaita. Čia aš kalbu apie medikus, jų saugumu turime pasirūpinti.

- Jūs teigiamai vertinate ekonomikos skatinimo planą, bet kai kurių sektorių verslininkai (pirmiausia, tai liečia turizmo sektorių, restoranus) sako, kad jų apyvarta daugeliu atvejų šiuo metu yra lygi nuliui. Jie kritikuoja tą priemonių planą vien dėl to, kad tarkime restoranų atstovams, norint darbuotojams mokėti 60 proc. atlyginimo, valstybės prisidėjimas nebūtų didesnis nei 60 proc., ir ne daugiau nei minimali alga. Jiems reikia prisidėti 40 proc., o apyvarta yra lygi nuliui. Jie sako, kad artėja likvidumo krizė, nebus apyvartinių lėšų, ir tai yra esminė problema.

- Kaip žinote, šiame plane numatytos tam tikros priemonės, kurios turėtų paskatinti bankų kreditavimą. Tai siečiau ne tik su palengvintomis kapitalo pakankamumo taisyklėmis, kadangi kapitalo pakankamumas ir taip dažniausiai būna didesnis negu reikia, bet nepaisant to bankai nėra pasirengę skolinti, nes vertina klientą kaip pernelyg rizikingą.

Atkreipčiau dėmesį į Europos Centrinio Banko ir Europos stabilumo mechanizmo buvimą, kuris numato didesnį likvidumo injekcijų įnešimą į rinką. Būtent likvidumo šiuo metu mūsų bankai ir stokoja.

Nepaisant to, aš grįžtu prie esmės. Sutikime, kad skirtingai nuo biudžetinių organizacijų, (…) verslo organizacijos ilgus metus turėjo tikrai labai gerą laikotarpį. Pelniningumo ir likvidumo rodikliai rodė, kad verslas turėjo auksinį metą keletą metų iš eilės. Tikrai nėra taip, kad penketą šešetą metų iš eilės augant tokiu tempu, staiga tos keletas savaičių gali tiek išmušti iš vėžių, kad verslas jau sako: „viskas, čia pat užsidarau, ir nebegaliu dirbti“.

Taip, suprantu, kad yra įtampa. Taip, suprantu, kad reikia naudoti išteklius, kurie galbūt buvo numatyti kitiems tikslams, bet sutikime, kad įtampą išgyvename visi, ir negali būti taip, kad vienos iš mūsų visuomenės grandžių problemos bus sprendžiamos absoliučiai visų kitų sąskaita. Visi turime solidariai kažkiek paaukoti ir prisidėti, kad valstybei būtų geriau, ir, kad iš šitos krizės mes išeitume ir pasakytume: „viskas. Padėjome tašką. Dabar grįžtame vėl prie normalaus laikotarpio, ir vėl užsiimame savo darbais“.

- Dar kalbant apie restoranus ir kavines, kurie užsidarė. Nebent palaiko šiokį tokį gyvybingumą prekiaudamos išsinešimui. Prieš susitikdamas su jumis, kalbėjau su dviejų kavinių tinklų vadovais. Jie sako, kad dabartinis modelis skatina darbuotojus eiti iš darbo ir registruotis Darbo biržoje, nes tuos pačius 650 eurų į rankas, gal net šiek tiek daugiau, jiems gauna registruoti bedarbiais. Nežinia, ar trumpajame laikotarpyje galės sugrįžti. Pavyzdžiui, Estijoje, valstybė finansuoja 70 procentų faktinio atlyginimo, o ne nuo neviršijančios ribos minimalaus atlyginimo. Jų sistema žymiai dosnesnė

- Mes galime krypti į detales, matuoti tuos procentus. Nors visi žinome, kad paslaugų sektoriuje nėra jie daug kartų didesni nei minimalūs. Bet aš noriu pasakyti, kad tai yra pirmoji gynybos linija, kuriuo metu yra suformuota ekonomikos skatinimo planu. Jei pasirodys, kad reikia daugiau, apie tai bus tikrai mąstoma. Bet jei atsitiks taip, kad mes susikursime tokias sąlygas, kad 5 ar 10 proc. BVP parama yra nebeišlaikoma, reikia daugiau, tai sukurs tam tikrą spaudimą. Todėl sakau dar kartą - visi turėsime turėsime šiek tiek susispausti, kad išeitume iš krizės tvarkingai ir stiprėję. Norėčiau iš verslo tokio solidarumo pilietinių iniciatyvų prasme – daug laiškų ir klausimų ateina tiesiai mums, klausiant, kaip jie gali prisidėti. (…)

- Taip tiesa, Ispanijos viešbučių asociacija pasiūlė dešimtis viešbučių paversti ligoninėmis, o ne tik prašo iš valstybės paramos. Tokių pavyzdžių Europoje yra apstu. Vyriausybė turi įgaliojimus skolintis daugiau negu numatyta fiskalinės drausmės teisės aktuose. Ar nereikėtų to daryti jau dabar, kad neatsitiktų taip kaip su respiratoriais, reagentais, medicinine įranga, kada perkame vieni paskutinių eilėje? (…) Gal tą reikia daryti ir su skolinimusi, kol kitos valstybės nepradėjo aktyviai skolintis?

- Jau pradėjo. Iš tikrųjų situacija yra šiek tiek pasikeitusi finansų rinkoje. Nors formaliai esame mažų palūkanų eroje. Bet kuomet visi supuola ir prasideda sniego kamuolio efektas, iš tikrųjų tie pinigai tampa prieinami sunkiau. Bet šitoje vietoje aš matau esminį skirtumą palyginti su 10-12 m. senumo įvykiais, kuomet neturėjome tokių galimybių kaip šiuo metu pasinaudoti ES finansine parama, ES stabilumo mechanizmo lėšomis.

Todėl manau, kad mums reikia bandyti ir išnaudoti visus savo privalumus – aukštą kredito reitingą – skolinantis finansų rinkose. Tačiau, jeigu to pasirodys nepakankamai, turime atviras galimybes skolintis ir alternatyviais būdais. Tikrai neatsitiks taip, kaip atsitiko 2009 m., kada teko mokėti didžiulę kainą už skolintus išteklius, kadangi alternatyvos buvo ribotos, arba tiesiog nenorėta tomis alternatyvomis pasinaudoti.

Šį kartą matau kitokio pobūdžio ekonominę politiką, kurią vadinčiau kaip tikrai anticiklinę politiką, kuri mėgina įpūsti daugiau gyvybės ekonomikai būtent tuo metu, kai labiausiai reikia. Tuomet buvo pasirinkimo galimybės mažesnės. Nepaisant to, tikiu, kad šitas ekonomikos skatinimo planas gali duoti teigiamą rezultatą, ir tada visos prognozės nebeatrodys taip juodai.

- Šiandien Finansų ministerija paskelbė, kad prognozuoja ekonomikos kritimą, kelių procentų apimties. Taip pat nedarbo augimą iki 8 procentų. Kaip jūs matote situaciją?

- Šiuo metu prognozuoti, ir dar su skaičiais po kablelio yra gana sudėtinga. (…) Dabar, kuomet įsijungia psichologijos veiksniai, nematyti, kada koronaviruso protrūkio banga pasibaigs, medikų prognozės gana skirtingos, tai padaryti gana sudėtinga. Nepaisant to, Finansų ministerijos prognozė apie galimą ekonomikos nuosmukį yra pagrįsta realiais faktais. Pagrindinės mūsų rinkos ar pagrindinės ES valstybės nuosmukio niekaip negalės išvengti.

Bet tai yra skaičiuojama neįvertinant to teigiamo impulso, kuris turėtų suteikti ekonomikos rėmimo planas. Šiandien norėčiau kalbėti apie būtinybę aktyviomis priemonėmis sušvelninti ekonomikos smukimą. Tai yra gerokai svarbiau, nei dabar prognozuoti, ar bus 4,5 ar 3 procentai ekonomikos nuosmukis 2020 metais.

Nedarbo lygis gali didėti ypatingai tų sektorių sąskaita, kurie patiria tiesioginę įtaką dėl koronanviruso protrūkio. Bet jeigu šitas protrūkis nesitęs ilgiau, manau, kad mes netrukus galėsime grįžti prie normalaus eksporto režimo į tas valstybes, kur esame pasirengę ir tai dabar normaliai darome. Tada bus šiek tiek lengviau. Finansų ministerija, kiek žinau, neprognozuoja, kad pradės atlyginimai mažėti. Manau, kad pagrįsta tuo faktu, kad eilę metų gyvenome įtemptos darbo rinkos sąlygomis, todėl keletas mėnesių negali sukelti milžiniško nedarbo ar atlyginimų mažėjimo, taip paprastai nebūna.

- Kalbėjote apie tam tikrą moralę versle. Tenka girdėti pranešimų, kad kai kuriose net ir didelėse įmonėse akcininkai išsimoka dividendus už praėjusį laikotarpį, kai negalėdavo išsimokėti, kitaip tariant, palieka įmonių kasas tuščias, ir žiūri, kas bus. Tenka girdėti kai kurių didelių prekybos tinklų pranešimus savo tiekėjams, kad jie nutraukia mokėjimus. Kaip tai vertinti – tai turbūt yra akivaizdu, bet, ką valstybė tokioje situacijoje gali padaryti? (…)

- Tokie momentai ir būna visada kaukių kritimo laikas, kada pamatai, kad kartais ta graži retorika, kuri nuolat kartojama apie socialinę atsakomybę. Paskui ateina išmėginimo metas ir matai – ar žodžiai yra pagrįsti realiais darbais, ar ne. Neabejoju, kad pamatysime ir tokių, ir tokių pavyzdžių.

Tikiu, kad gerųjų pavyzdžių arba verslo, kuris nepernelyg gyrėsi savo socialine atsakomybe, ir dabar be jokių viešųjų ryšių tiesiog siūlo savo pagalbą, tokio verslo bus daugiau negu tų, kurie elgiasi taip: „aha, skęstame, tai aš greičiau pamėginsiu pats išsigelbėti“. Nei mes skęstame, nei reikia elgtis tokiu būdu.

Tokias įmones, kurios naudojasi susiklosčiusia situacija ir elgiasi švelniai tariant negražiai, geriausias būdas – viešumas. Užtenka paminėti jų pavadinimus, ką ir kaip jie daro, ir nuostoliai gali būti tokie, kad tie merkantiliniai laimėjimai iš tokios veiklos pasirodys esantys šapelis jūroje.

- Visuomenės informavimas tokioje situacijoje irgi yra kritinis veiksnys. Kaip jūsų nuomone tvarkosi Vyriausybė, Ekstremalių situacijų centras informuodami visuomenę? Nematote painiavos, prieštaravimo vienas kitam?

- Akivaizdžiai trūksta koordinacijos. Sakydamas taip turiu galvoje ne tik atskiras valdžios institucijas, bet ir regioninį lygmenį. Kuomet centrinės valdžios institucijos gana sunkiai susišneka su atskiru savivaldybių merais. Ir ypatingai tų, kurie patiria didžiausius išmėginimus ir sprendimus. Norėtųsi geresnės koordinacijos Klaipėdoje. (…)

Atvyksta keltai, lietuviai vis dar grįžta namo, naudojasi šia galimybe. Reikia pasiruošti šiam srautui žmonių, kurie nuolat pasipila iš keltų. (…) Mes kalbėjome net ir su kariuomenės vadu, kad jei reikia, esame pasirengę pasiūlyti išteklius: žmonių, finansinius. Jei tik to reikėtų. Dar svarbiau būtų čia, kad mes neskirstytumėme savivaldybių pagal tai, kokios partijos merai ten vadovauja, o koks yra prioritetas. Šiandien yra savivaldybių, kurios tiesiogiai su šiuo iššūkiu nesusiduria, tuo tarpu yra ir tokių, kurios patiria didelių iššūkių.

O visa kita yra susiję gal ir su taktiniais apskaičiavimais, ypatingai dėmesį atkreipčiau į medicinos įrangos regentų trūkumą. Ties tuo klausimu tenka įsitraukti, dirbant su tomis šalimis, kurios galėtų parodyti draugiškumą. (…) Visa tai yra daroma, suprantu, kad ne viskas pavyksta idealiai, ne visos valdžios institucijos geba gerai suplanuoti darbus ir juos įgyvendinti. Bet šiandien mažiausiai ko reikia, tai čia pat mėginti reikalauti kieno nors galvos. Gal tai bus galima padaryti kiek vėliau, tada įvertinti, kas gerai, o kas ne. Dabar turime suremti pečius ir dirbti.

– Turbūt yra matoma ir tam tikra politinė kova šioje krizėje. Kokia būtų jūsų žinia politikams? Matosi, kurios savivaldybės aštriau kritikuoja centrinę valdžią.

– Tikiu, kad jūs, operatorius, aš, mes visi mylime Lietuvą, nepaisant to, ar esame dešinysis ar kairysis. Leiskime kitiems mylėti Lietuvą taip pat negalvokime kad mes vieninteliai galime išspręsti visas problemas, o tikėkime, kad kur kas geriau galima spręsti problemas nekaltindami vienas kitą, o kartu dirbdami. O po to galėsime grįžti prie to, be ko negalime – politinės konkurencijos ir kitų dalykų. Šiandien labiausiai reikia susitelkimo ir konstruktyvaus darbo.

– Kiekvieno krizėje yra ir daug šviesių spalvų. Kokias jūs matote šviesiausias spalvas?

– Matau didžiulį medikų profesionalumą, tai yra visuomenės grupė, į kurią nukreipti visi žvilgsnis. Matau daug pasiaukojimo, aukojimo savo šeimų sąskaita, savo sąskaita. Be šitos žmonių grupės mes nepajėgsime taip gerai susitvarkyti. Matau daug aukojimosi ir noro padaryti visuomenei kažką gero iš paprastų žmonių.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(56 žmonės įvertino)
2.6786

Top naujienos

Lietuvoje – dar 24 koronaviruso atvejai  iš viso – 382 užsikrėtę (419)

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad koronaviruso atvejų skaičius šalyje siekia jau 382....

Rusijos sostinėje – nerimo ženklai: Maskvoje paslapčia telkiami Putinui lojalūs kariai (646)

Šimtai kolonomis į Maskvą judančių autobusų, pažymėti „atsargiai – vaikai“. Tokius...

Orlaivis su kroviniu iš Kinijos – jau Kaune (45)

Šeštadienį į Kauno oro uostą atgabentas medicininių apsaugos priemonių krovinys.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojas: jeigu vienkartines priemones naudojo sterilizuotas, nematau nieko blogo (36)

Paaiškėjus, kad Kauno klinikinėje ligoninėje vienkartinės apsaugos priemonės galėjo būti...

Grubliauskas: Klaipėdoje nustatyti 8 nauji koronaviruso atvejai, vienas – medikui papildyta (36)

Koronaviruso infekcija šeštadienio naktį buvo nustatyta Klaipėdos universitetinės ligoninės...

Tomas Sinickis. Ne pramogų pasaulėlio oligarchėliams šiuo metu labiausiai reikia pagalbos (235)

Susirūpinęs kultūros žmonių padėtimi, vakar naktį, apie 01:00 val., parašiau redaktorei...

Vaiko kambarys: ką turi žinoti paauglys prieš prasidedant brendimo laikotarpiui?

Paauglystė – nelengvas laikotarpis ne tik pačiam vaikui, bet ir jo tėveliams. Kaip paruošti...

Atkakliausius auklės baudomis: prie jūros traukia būriais, klesti prekyba iš automobilių (926)

Perspėjimai nesibūriuoti viešose vietose skamba jau ne vieną savaitę, tačiau vienas aikšteles...

Italijoje ir Ispanijoje – rekordiškai daug mirčių, Trumpas pasitelkė karo atvejais numatomus įgaliojimus (120)

Pasaulyje nenumaldomai augant naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičiui, Italijoje...

Lietuvos ambasadorė Kinijoje: mums dar labai pasisekė – sandėliai tiesiog iššluojami (100)

Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė teigia, kad vėliausiai pirmadienį Lietuvą pasieks...

|Maža didelių žinių kaina