aA
Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad dėl represijų po rinkimų Europos Sąjungai atėjo laikas kalbėtis apie sankcijas Baltarusijai. Šalies vadovas taip pat kol kas neatskleidžia, ar tvirtintų sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą antrai sveikatos apsaugos ministro kadencijai, jeigu tektų tokį klausimą spręsti po rinkimų.

Prezidentas Gitanas Nausėda „Delfi“ projekte „Lietuvos įtakingiausieji“ šiais metais, pagal „Spinter tyrimų“ atliktą visuomenės nuomonės apklausą, užėmė pirmą vietą. Pagal žurnalo „Reitingai“ atliktą ekspertų apklausą, šalies vadovas yra trečias – po premjero Sauliaus Skvernelio ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio.

Savo poziciją aktualijų klausimais šalies vadovas išsakė savo interviu „Delfi“ .

- Prezidente, „Delfi“ įtakingiausiųjų sąraše Jūs esate pirmoje vietoje pagal visuomenės nuomonę. Tačiau esate tik trečias kalbant apie Jūsų įtaką, jeigu kalbame apie elito balsus – po premjero ir po R. Karbauskio. Kaip manote – kodėl, ir kaip vertinate tokius rezultatus?

- Turbūt kiekvienas politikas pasakys, kad visuomenės nuomonė jam yra svarbiausia. O, jeigu remtis ekspertų arba tam tikrų žmonių nuomonėmis, tai turbūt man ir prezidento rinkimuose nereikėjo dalyvauti, nes iš anksto buvo sakoma, kad aš prezidento rinkimų nelaimėsiu.

- Kalbant apie įtaką, susidaro toks įspūdis, kad pastaruoju metu iš Jūsų pusės daugiau kritikos susilaukia kai kurie ministrai. Vieną ministrą raginate greičiau grįžti į darbą, kitą ministrą kritikavote apskritai, kalbėjote, kad jis turėtų trauktis, bet jis nesitraukia. Ministras, kurį raginote grįžti, negrįžo iš atostogų, nes tie ministrai turi premjero užtarimą. Jūs pats minėjote Konstitucijos rėmus, kurių laikotės. Ko siekiate tokia padažnėjusia kritika?

- Tai nėra kritika dėl kritikos. Tai yra kritika, kuriai yra pakankamai pagrindo. Jei prisiminsite, prieš gerus keturis penkis mėnesius, kuomet buvo kalbama apie tai, kad koronaviruso krizė Lietuvoje yra nesprendžiama, aš palaikiau poną Verygą, ir sakiau, kad „arkliai brastoje nekeičiami“. Tuo metu jo atžvilgiu buvo kuriamos kitokio pobūdžio metaforos – tikrai labai nepalankios.

Manau, kad reikėtų labai aiškiai atskirti du dalykus: pirma – tai yra kova su koronavirusu kaip veiksmas, tikslas. Antra – kokiu efektyvumu ir ko sąskaita mes tai darome. Ir šiandien neneigiu, kad ponas Veryga turi tam tikrų nuopelnų susitvarkant su koronaviruso pirmąja banga.

Manau, kad reikėtų labai aiškiai atskirti du dalykus: pirma – tai yra kova su koronavirusu kaip veiksmas, tikslas. Antra – kokiu efektyvumu ir ko sąskaita mes tai darome. Ir šiandien neneigiu, kad ponas Veryga turi tam tikrų nuopelnų susitvarkant su koronaviruso pirmąja banga.


Tačiau šiandien mes turime pakankamai informacijos, ir, deja, ta informacija patenka į viešąją erdvę, kad tai buvo daroma neefektyviai, brangiai, ir dėl to aš dabar noriu, kad ponas Veryga atsakytų ne į klausimus man arba konkrečiai kažkam kitam, bet kad jis ir visi atsakingi asmenys atsakytų pirmiausia į kompetentingų institucijų klausimus, į kuriuos, kaip man jau žinoma, yra atsakinėjama.

O tada mes galėsime padaryti išvadas, ar sistema veikė patenkinamai, ar sistema veikė esant paties ministro kaltei, ar vis dėlto įvyko taip, kaip įvyko, ir paties ministro sąmoningo arba kažkokio neigiamo veikimo čia nebuvo. Gavę atsakymus į šituos klausimus, mes galėsime padaryti išvadas.

Aš šiuo metu dėl pono Verygos nesu pareiškęs jokios politinės pozicijos – nei pareikalavęs jo atsistatydinimo, nei ko kito. Paprasčiausiai kol kas nėra aiškūs tyrimo rezultatai, ir negalima atsakyti į klausimus, kurie natūraliai kyla daug kam. Pirmiausia, jie kyla mūsų aktyviai pilietinei visuomenei.

- Tačiau žiūrėkite, ponas Veryga pats atsikirtinėja neprašytas ir kalba apie savo atostogas, kad jis tariasi su premjeru, ir to užtenka, ir kalba apie viceministrę. Jis sako, kad paraginimai pasiaiškinti yra keisti, nes visą laikotarpį, kuomet Sveikatos apsaugos ministerijoje vyko COVID-19 valdymo štabas, Prezidentūros atstovai kiekvieną rytą nuotoliniu būdu ir stebėjo bei matė visą šitą situaciją.

- Nereikia gudrauti. Prezidentūros atstovai tikrai pirkimuose nedalyvavo. Ir apskritai visa šita laikysena man primena tam tikrą politinę gynybą, kuri šiuo metu yra išstatoma, pasislepiama už kieno tais pečių. Leiskime ramiai institucijoms dirbti savo darbą. Išvadas turėtų teikti ne tas žmogus, kuris šiuo metu yra patekęs į kritikos objektyvą, bet tie žmonės, tyrėjai, kurie įvertins, kaip veikia sistema. Nes jie turi visą tinkamą informaciją, ir aš tikrai kaip prezidentas nesiruošiu į šitą konkretų tyrimą kištis ir kažkaip formuoti savo poziciją arba užimti išankstinę nuostatą šio tyrimo atžvilgiu.

Nereikia gudrauti. Prezidentūros atstovai tikrai pirkimuose nedalyvavo. Ir apskritai visa šita laikysena man primena tam tikrą politinę gynybą, kuri šiuo metu yra išstatoma, pasislepiama už kieno tais pečių.


- Kalbos apie „arklių keitimą brastose“ yra praeitis. Jeigu po Seimo rinkimų susiklostytų tokia situacija, kad Seimo dauguma yra tokia pati arba labai panaši, kas yra labai tikėtina, ar tvirtindamas vyriausybę tvirtintumėte ir A. Verygą?

- Pagyvensime, pamatysime.

- Ar jis pateisino Jūsų lūkesčius?

- Aš norėčiau įvertinti jo veiklą iki pat paskutinės dienos, kad galėčiau padaryti tinkamą vertinimą konkrečiai šio ministro atžvilgiu.

- Prezidente, Jūs savo metinėje kalboje ir keliuose interviu esate pažymėjęs pagarbos stoką Lietuvoje. Kalbėjote apie tai, kad pašaipa ir patyčios laimi prieš argumentuotą kritiką ir orumą. Ar Jūs pats tai jaučiate savo atžvilgiu? Ar nesijaučiate kai kurių žmonių sąmoningai žeminamas?

- Nesuprantu, ką turite galvoje.

- Sunku būtų patikėti, kad negirdėjote juokelių apie save – nuo apžvalgininkų ir Valstybinio Tautos Fronto.

- Tikrai negirdėjau, nes aš Valstybinio Tautos Fronto, ar kaip jis ten vadinasi, feisbuke neseku.

- Nepastebite tokios kritikos, kuri primintų pašaipą?

- Kritika visada yra reiškiama kiekvieno politiko atžvilgiu. Kritikos, taip pat ir su juokeliais, pasitaiko ir premjero, ir konkrečių ministrų atžvilgiu. Aš čia nesu išimtis, ir turbūt turėtume su tuo susitaikyti eidami į politiką.

- Demokratinė valstybė – galima kritikuoti. Kaip žinia, kaimyninė valstybė Baltarusija nėra labai demokratiška. Pernai lapkritį Jūsų pozicija buvo tokia, kad esate atviras dialogui, bet jis bus mezgamas neperžengiant „raudonų linijų“. Jos yra Astravo atominė elektrinė ir žmogaus teisės. Linijos yra peržengtos. Astravo AE pirmasis paleidimo etapas pradėtas, rinkimai suklastoti, žmogaus teisės trypiamos gatvėse grubia jėga. Kas toliau – santykiuose su Baltarusija?

- Iš tikrųjų žmogaus teisės yra tas kriterijus, kurio mes tikrai neperžengsime. Jeigu A. Lukašenkos režimas įrodys, kad žmogaus teisės yra paskutinėje vietoje, (deja, jis tai jau įrodinėja) aš nemanau, kad bendradarbiavimas yra įmanomas. Jeigu šalis pirmiausia negerbia savo pačių žmonių teisių, pamatinių teisių, kurios įrašytos ir į Konstituciją, tai, kaip galima tikėtis, kad šita šalis galėtų gerbti savo užsienio partnerius.

Bendradarbiavimas su tokia valstybe turi būti reguliuojamas bendrąja Europos Sąjungos politika. Mes palaikome naujausią Mateuszo Morawieckio iniciatyvą dėl to, kad reikėtų sukviesti neeilinį Europos Vadovų Tarybos posėdį, kad galėtume apsvarstyti šitą klausimą. Jis tikrai pagal savo svarbą nėra nei kiek mažesnis negu, sakykime, tarpusavio santykių problemos tarp Graikijos ir Turkijos arba Kipro ir Turkijos. Šitiems klausimams mes tikrai skyrėme pakankamą dėmesį savo posėdžiuose.

Šiuo metu liejasi kraujas. Šiuo metu mes matome masinį nepasitenkinimą Baltarusijoje rinkimų rezultatais. Būtų mažiausiai keista į tai nereaguoti ES lygiu. Tikrai telksime ir regiono vadovus.
Kartu su prezidentu Andrdzejumi Duda jau šią naktį esame padarę kreipimąsi į Baltarusijos valdžią. Remiame jau minėtą M. Morawieckio iniciatyvą. Matome reakcijas iš kitų kaimyninių valstybių.

Nepaisant atostogų meto arba kitų objektyvių arba subjektyvių priežasčių, yra pagrindo labai greitai šitą klausimą kelti aukščiausiu lygiu, ir tikėtis labai principingos ES vadovų pozicijos minėtais klausimais.

- Kilus šitam klausimui aukščiausiu lygiu, koks būtų Jūsų pasiūlymas, ką daryti? Vis dėlto Baltarusija pirmiausia yra Lietuvos – ne Turkijos arba Graikijos kaimynė, ir mums tiek Astravo AE, tiek žmogaus teisių klausimai itin rūpi. (…)

- Manau, kad mes labai iš arti matome, kas vyksta. Mes matome represijas. Tikrai esame neabejingi – dėl labai įvairių priežasčių, dar ir dėl to, kad jau šimtmečius esame artimi kaimynai, turime bendrą istorinę praeitį. Mūsų iniciatyva čia tikrai bus tiesioginė ir pirmaeilė. Manau, kad turime būti labai principingi, nes tai yra moralinis imperatyvas. Negali būti jokių konsensusų, geopolitinių arba kažkokių energetinio bendradarbiavimo interesų, jeigu yra grubiai paminamos žmogaus teisės. (…)

- Tos teisės buvo pažeidžiamos jau daug metų – ir 2006 m., ir 2010 m., ir dabar. Lyg ir niekas nepasikeitė Baltarusijoje. Ar Jūs palaikytumėte sankcijas? Visai neseniai kvietėme A. Lukašenką.

- Geras klausimas. Manau, kad dinamika yra tokia, kad mes tikrai turėtume visu rimtumu kalbėti apie sankcijas Baltarusijai, nes tai, kas vyksta dabar, nei iš tolo neprimena tų represijų, kurias režimas vykdė, kaip Jūs teisingai pastebėjote, visus pastaruosius metus. Dabar mes matome ir žuvusius, ir sužeistus žmones. Matome keletą tūkstančių žmonių, kurie yra uždaryti, arba jų likimas yra nežinomas. Į tai pro pirštus žiūrėti negalime.

- Grįžkime prie Lietuvos. (…) Lietuvoje specialistai nevienareikšmiai vertino pastangas valdant šį virusą – nuo to, kad esą esame visi apsirūpinę, iki to, kad staiga paaiškėja, kad trūksta medikams kaukių, tada padeda savanoriai, verslas, tada savivaldybėse prasideda kratos, skandalingų tyrimų skaičiai. Užsikrėtimų skaičius vėl auga. Premjeras sako, kad galimi nauji ribojimai, jeigu situacija keisis dramatiškai. Kokias pamokas ir klaidas matote po pirmojo etapo?

- Pirmiausia, pati sistema turi veikti visiškai kitaip. Turbūt Jums ne paslaptis, kad, pagal susirgimų, mirčių skaičių, Lietuva tikrai atrodo labai neblogai tarptautinėje perspektyvoje . (…) Tai turbūt buvo dėka to, kad sprendimai buvo priimti labai anksti, kad ko gero vieni pirmųjų ėmėmės riboti tam tikras ekonominės veiklos sritis. Galbūt turėjome nemažų ekonominių nuostolių, bet vis dėlto tai darėme, nes manėme, kad susirgimų skaičius yra svarbiausias kriterijus, pagal kurį bus sprendžiama, ar sėkmingai kovojome su koronavirusu. Tai buvo padaryta pakankamai sėkmingai. Bet mes, kaip ir daugelis kitų valstybių, tai darėme strimgalviais, greitai priiminėdami sprendimus eigoje, ir toli gražu ne viskas pavyko. Tą pripažįsta net ir tie žmonės, kurie tiesiogiai su tuo koronavirusu tvarkėsi.

Tam ir yra politika, kad galėtume padaryti išvadas iš to, ką padarėme blogai, kas neveikė, kas lėmė tokius skandalus, kurie dabar iškyla į viešumą, ir apsisaugoti nuo to. Toks ir yra pagrindinis tikslas. Manau, kad mūsų paskutinių susitikimų su kompetentingomis institucijomis, tokiomis kaip Valstybės kontrolė, Viešųjų pirkimų, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Prezidentūroje metu stengėmės išsiaiškinti, kaip išvengti problemų, kurios kankina sistemą šiuo metu, arba, kurios kankino per pirmąją koronaviruso bangą. Čia, pirmiausia, būtų labai paprastas buitinis samprotavimas, kad, jeigu mes matome, kad kažką strimgalviais darydami įsigyjame per brangiai, neefektyviai, tai padarykime taip, kad procesas būtų planuojamas iš anksto. Dabar jau galime jam pasirengti. Daugelis valstybių prognozuoja antrąją koronaviruso bangą. Kai kurie požymiai rodo, kad taip gali atsitikti. Todėl turbūt nėra labai sudėtinga nustatyti, kokių priemonių poreikis yra didžiausias, vykdyti normalius pirkimus viešojo konkurso būdu, ir nedaryti to, kas buvo daroma pirmosios bangos metu, kuomet beveik 90 proc. viešųjų pirkimų buvo vykdoma neskelbiamų derybų būdu. Visi tie iškraipymai – didelės kainos arba neefektyvumas atsirado būtent dėl šitos priežasties. (…)

Tam ir yra politika, kad galėtume padaryti išvadas iš to, ką padarėme blogai, kas neveikė, kas lėmė tokius skandalus, kurie dabar iškyla į viešumą, ir apsisaugoti nuo to. Toks ir yra pagrindinis tikslas.


- Problemos, kurias įvardijote, yra ne kartą aptartos. Savo metinėje kalboje turėjote pastabų, sakėte, kad koronavirusas parodė, „kas visuomenėje ir politikoje yra pasirengęs konstruktyviai spręsti problemas, o, kas yra linkęs į tuščią retoriką, destruktyvius veiksmus. Kas tiesiog sąžiningai dirba savo darbą, o kam reikia dramos ir superdidvyrių. Kas tiesia bendradarbiavimo ranką partneriui, kas ieško momentinės šlovės, matuojasi laurų vainiką“. Ponas prezidentas, kas yra tie, kurie linkę į tuščią retoriką, dramą ir momentinę šlovę?

- Nepradėsime vardinti pavardėmis. Turbūt visada atsitinka taip, kad, jeigu kažkas imasi atsakomybės sprendžiant tam tikras problemas, dalis žmonių, kurie tos atsakomybės tuo metu neturi, gali kritikuoti vien dėl kritikos.

Aš toli gražu nemetu čia šešėlio visiems procesą stebėjusiems žmonėms. Tikrai buvo ir politinių jėgų, ir konkrečių politikų, kurie stengėsi ir prasmingais patarimais padėti, ir demonstravo iniciatyvą. Bet buvo ir kritikos dėl kritikos, kuri buvo nukreipta į tai, kad būtų pakeista viena ar kita asmenybė, bet ne į tai, kad būtų siūlomi sprendimo būdai, kaip tą koronaviruso krizę geriau įveikti.

Šiandien tie įvykiai jau yra praėję, turbūt žmonės patys pasidarė savo išvadas. Turbūt mums nereikia jiems daug aiškinti, kaip čia kas buvo. Jie patys daro savo išvadas. Jie patys savo nuomonę pareiškia reitinguose ir kituose visuomenės nuomonės vertinimuose. Neįsivaizduokime, kad esame protingesni už juos. Leiskime jiems patiems padaryti savo išvadas. O mūsų priedermė yra užtikrinti, kad klaidos, kurios buvo padarytos, nebūtų kartojamos, ir mes kažko pasimokytume iš to, ką padarėme ne taip.

- Tik pasitikslinsiu, Jūs neturėjote mintyje Jūsų kritikų, kurie teigia pasigedę Jūsų aktyvesnio vaidmens per pandemiją?

Žinote, galima čia galbūt įžvelgti visokių sąmokslo teorijų, bet aš tikrai neturiu jokių nuoskaudų tų kritikų atžvilgiu. Aš suprantu, kad tai yra natūrali politiko dalia susilaukti kritikos. Tik kritika gali būti prasminga, pasverta, arba – ne. Aš ir visa mūsų komanda per koronaviruso krizę irgi dalyvavome ir tiesiogiai ir galbūt toli užeidami už kompetencijos, kurios priklauso Prezidentūrai, ribų, vien dėl to, kad tuo metu buvo toks metas, kuomet reikėjo visiems imtis darbo, nes situacija buvo išskirtinė. Bet laipioti vykdomajai valdžiai ant kojų, demonstruoti kažkokias dramatiškas pozas, ir sakyti, kad „tas yra kvailys“, arba „tas daro kažką ne taip“, tai nėra mano stilius. Aš tikrai šito nedarysiu ir ateityje.

- Pakalbėkime apie izoliaciją, Jūs juk irgi su tuo praktiškai susidūrėte. Iš Lenkijos grįžtantiems lietuviams jau reikia izoliuotis, ten padėtis negerėja. Praėjusį kartą buvo daug neaiškumo, staigiai užsivėrė sienos, dabar lyg ir sukurtas informavimo mechanizmas, bet jūs jau užsiminėte, kad gali tekti grįžti prie sienų kontrolės klausimo. Jūs palaikote gerus santykius su Lenkijos prezidentu, kokia tikimybė, kad Lenkija lietuviams vėl užsivers?

- Na, pirmiausiai tai yra pačios valstybės sprendimas. Jei jie mato priežastį imtis tokių kraštutinių sprendimų, tai, be abejo, tos priežastys yra gerbtinos, nes tai yra suverenios valstybės teisė. Tik aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra ne tik pačios Lenkijos sprendimas. Turime kalbėti ir apie ES. Taip, galime nustatyti vidines sienas tarp valstybių, bet apie tai kalbėdamas sakiau, kad turime žiūrėti į dinamiką, vertinti tendencijas ir tik tada apsispręsti, nes tai tikrai yra netradicinė, labai sunkių pasekmių ekonomikai turinti priemonė, turime išnaudoti visas kitas priemones, tarp jų ir apsaugos priemonių, karantino režimo prasme ir tik tada, joms nesuveikus, kilus antrajai bangai imtis dar stipresnio poveikio priemonių, nes visos jos turi kainą ir ji pakankamai didelė.

Tik aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra ne tik pačios Lenkijos sprendimas. Turime kalbėti ir apie ES. Taip, galime nustatyti vidines sienas tarp valstybių, bet apie tai kalbėdamas sakiau, kad turime žiūrėti į dinamiką, vertinti tendencijas ir tik tada apsispręsti.


- Esate sulaukęs signalų, kad ši priemonė gali būti paruošta panaudota?

- Užuominų ir signalų neturiu, tai manau, kad tai dar nėra šiandienos klausimas.

- Dalyvavote ES viršūnių susitikimuose. Kokios nuotaikos yra ES, ar gali būti atkurta vidaus sienų kontrolė?

- Manau, kad tai būtų sudėtinga padaryti, be abejonės, tai reikalautų bendrų sprendimų. Per pirmąją koronaviruso bangą daugelis valstybių ėmėsi iniciatyvų, nederindamos jų tarpusavyje bendruoju lygiu ir todėl atsirado tam tikrų tarpusavio nesusipratimų, kai buvo imamasi veiklos nekoordinuotai.
Tai manau, kad ES nuostata yra tokia, kad jei jau kažką darome, gerai apsvarstykime tarpusavyje, nedarykime saviveikliškai ir tik kai sutarsime – darykime. Šiuo metu mes kalbame apie daugybę priemonių, kurias galime panaudoti, nesigriebdami pačių stipriausiai veikiančiųjų.

- O kas tokio turėtų nutikti, kad pritartumėte tokiai idėjai?

- Turėtų kilti tokia situacija, kokia buvo per pirmąją koronaviruso bangą ir galbūt net dar prastesnė, nes dabar esame įvaldę kitas poveikio priemones, leidžiančias pasiekti geresnį rezultatą. Tuo metu atrodė, kad tai vos ne geriausia priemonė, kuri gulėjo ant stalo, ir visi jos griebėsi.

Bet po to visi suprato, kad ši priemonė turi pakankamai sunkių pasekmių ekonomikai ir su šiomis pasekmėmis gali tekti kovoti ilgus metus, todėl gimė priemonės, kurios nukreiptos į gaivinimo fondo susikūrimą, į susitarimą dėl daugiametės finansinės perspektyvos. Visas šis ekonominis paketas skirtas tam, kad suvaldytumėme koronaviruso pasekmes ekonomikai Šiandien suvokimas, priemonių arsenalas ir politinės nuostatos yra daug aukštesnio lygio ir leistų priimti kur kas adekvatesnius sprendimus tiek Lietuvos, tiek atskirų valstybių ir ES mastu.

Bet po to visi suprato, kad ši priemonė turi pakankamai sunkių pasekmių ekonomikai ir su šiomis pasekmėmis gali tekti kovoti ilgus metus, todėl gimė priemonės, kurios nukreiptos į gaivinimo fondo susikūrimą, į susitarimą dėl daugiametės finansinės perspektyvos.


- Jūs siūlėte laikinai sumažinti GPM tarifą, bet Seimas nesutiko. Sakėte, ketinate grįžti prie šio klausimo rudenį, kai bus svarstomas naujas biudžetas – kaip bandysite įtikinti Seimą šį kartą, juo labiau, kad tai prieš rinkimus ir kokie jūsų siūlymai kitų metų biudžetui?

- Dėl GPM čia turbūt nesusipratimas, kadangi grįžti prieš šito yra nebeįmanoma, GPM mažinimas buvo priemonė, kuri dedikuota pusės metų laikotarpiui, ką, beje, padarė Vokietija, sumažinusi PVM tarifą konkrečiam laikotarpiui.

To sprendimo Seimas nepalaikė, palaikė kitą mūsų siūlymą pakelti neapmokestinamąjį pajamų dydį ir mokėti vienkartine išmokas šeimoms, mes, savo ruožtu, palaikėme vienkartinių išmokas senjorams. Iš šių priemonių kai kurios jų jau turi įtakos vidaus rinkai ir, ko gero, lems ir pakankamai neblogą antrojo 2020 metų pusmečio ekonomikos rezultatą. Šiandien galime konstatuoti, kad Lietuva, be to, kad pakankamai neblogai susitvarkė su pirma koronaviruso banga, yra bene geriausiai atrodanti pagal savo BVP pokytį, tiesa, ne visos ES šalys dar paskelbė savo rezultatą, o iš tų, kas paskelbė, mūsų nuosmukis yra mažiausias.

Visa tai yra gerai, vadinasi, kad mes tikrai susidorojome su koronaviruso iššūkiais tiek ekonomine, tiek medicinine prasmėmis, bet tai nereiškia, kad galime tęsti tokią politiką be galo. Nes yra tam tikras paradoksas: kuo greičiau susitvarkysime su ekonominiais iššūkiais, tuo greičiau mums teks grįžti prie normalaus režimo ir gyventi pagal pajamas, nes būtent ši kraštutinė arba ekstremali situacija lėmė, kad mes su visa ES ėmėmės netradicinių priemonių, netradicinio išlaidavimo, netradicinės valstybės skolos, didinant skolos lygį vien tam, kad ekonomikos neištiktų recesija ar didžiulis nuosmukis, su kuriuo tektų kovoti labai ilgus metus.

Šiandien šis iššūkis tebėra, bet Lietuvos situacija yra pakankamai gera, kad 2021 metų biudžetą svarstytumėme labai atsakingai ir kalbėtume ne vien tik apie išlaidavimą, bet ir atsakingą biudžeto planavimą, deficitą, valstybės skolą ir kitus dalykus, kurie yra labai svarbūs.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(24 žmonės įvertino)
1.7500

Top naujienos

Lūžio taškas Europoje: situacija dėl koronaviruso po vasaros keičiasi iš esmės (26)

Atostogoms ir vakarėliams įžiebus smarkų COVID-19 atvejų šuolį vasaros pabaigoje Europoje,...

Taip, kaip buvo, nebebus: ekspertai dėlioja scenarijų, kaip pandemija pakeis mūsų gyvenimą (40)

„ Pandemija keičia mūsų ekonomikos struktūrą ir ji niekada nebebus tokia, kokia buvo“, –...

Giedraičių akistatoje – Roko benefisas, lietuvių tritaškių gausa ir dramatiškas „Baskonia“ triumfas

Ispanijos krepšinio ACB pirmenybėse šeštadienio vakarą susitiko komandos, turinčios savo...

Dar viena tyliai artėjanti epidemija – profesorius ragina imtis veiksmų, kol nevėlu (73)

Visame pasaulyje vis sparčiau didėja vaikų ir paauglių antsvorio ir nutukimo epidemijos mastai....

Liko visai nedaug: su gerais orais turėsime atsisveikinti (2)

Sekmadienio naktį Lietuvos padangė išliks mažai debesuota, todėl lietaus lašų nesitikėkim....

Tinderyje su emigrantu susipažinusi kaunietė: jis mušė ir reikalavo išsižadėti Dievo bei nevalgyti mėsos (247)

Pažinčių programėlėje „ Tinder “ su į Lietuvą trumpam grįžusiu emigrantu susipažinusi...

Teks pasistengti, kad negrįžtume į karantiną: ragina dirbti nuotoliniu būdu bent 7 dienas (184)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ( NVSC ) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė...

Liepa Šimkutė | D+ nariams

Seksas darbo baliuje. Kas to nedarėte, meskite į mane akmenį N-18 (26)

Seksas ant stalo, lifte, tualete, ant susitikimų kambario sofutės, automobilyje, požeminėje...

Mama išvirė žemaitišką grybų sriubą: tokios skanios niekur kitur nerasite (74)

Iki šalnų dar pats tinkamiausias laikas pasimėgauti grybais . O ką dar įdomaus iš jų galima...

Masinė avarija Trakų rajone: susidūrė trys automobiliai ir traktorius, sužaloti trys vaikai (128)

Šeštadienį Trakų rajone įvyko didelė avarija - susidūrė trys lengvieji automobiliai ir...

|Maža didelių žinių kaina