„Manau, kad migracijos politikos klausimas yra gerokai platesnis ir čia klausimo sprendimas priklausys ne nuo to ar sprendimą lemia Lenkija ir Lietuva, o priklausys nuo to, kad absoliuti dauguma ES valstybių gerai suprastų, su kokiais naujais iššūkiais mes susidūrėme. Suprastų, kad tokia migracijos politika ar jos gairės, kurios buvo nustatytos prieš keletą metų, nedraugiškos šalies Baltarusijos režimas naudojasi tokiomis nuostatomis“, – antradienį po Lenkijos ir Lietuvos prezidentų susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
Pasak jo, siekį peržiūrėti Europos Sąjungos migracijos ir prieglobsčio politiką palaiko maždaug pusė šalių narių.
„Mano žiniomis, jau beveik pusė ES valstybių laišku yra parėmusios Lietuvos ir kitų regiono valstybių ketinimus kelti šį klausimą pačiu aukščiausiu lygiu. Tai apima ne tik prieglobsčio arba pačios migracijos politikos peržiūrą, atsižvelgiant į aktualijas, bet tai taip pat apima ir sienos statybos klausimą“, – tikino Lietuvos vadovas.
Tačiau G. Nausėda išreiškė nusivylimą, kad kai kurie Lietuvos ir Lenkijos vykdomos nelegalių migrantų apgręžimo politikos kritikai neretai patys pasiduoda Aliaksandro Lukašenkos režimo skleidžiamai dezinformacijai.
„Šiek tiek apmaudu, kad šis režimas, kuris yra šiek tiek į Rytus nuo mūsų, sugebėjo ne tik pats įgyvendinti hibridinę ataką, pasinaudodamas niekuo dėtais žmonėmis iš trečiųjų valstybių, bet ir šitos hibridinės atakos kontekste kuria įvairias dezinformacines bangas. Šiandien mes iš tikrųjų sunkiai atrenkame tuos faktus, kurie yra pagrįsti įvykiais ir tuos faktus, kurie yra paprasčiausiai išgalvoti, o dar blogiau, gal net ir inspiruoti paties Baltarusijos režimo“, – tvirtino Lietuvos prezidentas.
A. Duda: mes esame įsipareigoję saugoti išorinę ES sieną
Tuo metu Lenkijos prezidentas A. Duda, paklaustas apie galimus žmogaus teisių pažeidimus nelegalių migrantų atžvilgiu, akcentavo Afganistano piliečiams suteiktą pagalbą, po to, kai pastarojoje valstybėje valdžią perėmė Talibanas.
„Atkreipkite dėmesį, kad mes į Lenkiją mūsų lėktuvais pargabenome virš 1 tūkst. 300 žmonių iš Afganistano, tam, kad juos gelbėtume, jiems padėtume. Nes jie paprastai kreipėsi arba asmeniškai, ar per organizacijas. Tuos žmones, kuriuos galime pavadinti išeiviais, atvežėme į Lenkiją, didžioji dalis jų liko Lenkijoje“, – spaudos konferencijoje teigė A. Duda.
Pasak jo, Lenkija galėtų nevykdyti apgręžimo politikos, jeigu Šengeno zonos valstybės susitartų su Baltarusija, kad visi asmenys turi teisę laisvai judėti tarp šalių be jokios kontrolės. Tačiau, kol tokio susitarimo nėra, pabrėžia A. Duda, Lenkija tiesiog vykdo tarptautinius susitarimus.
„Mes esame įsipareigoję saugoti sieną. Jeigu mes susitarsime Šengeno zonoje, kad yra kitaip, kad nebus taikoma sienos kontrolė, tai galime veikti kitaip, tačiau nėra tokio susitarimo su Baltarusija, niekada tokio susitarimo nebuvo. Tai yra išorinė siena ir mes turime ją saugoti“, – aiškino Lenkijos prezidentas.
