„O kokia ta trintis? Tiesą sakant, nieko negirdėjau apie jokią trintį. Kažkas sakė, kad „o būtų visai nebloga kombinacija: Nausėda - prezidentas, Šimonytė – premjerė. Tikrai neturiu jokių asmeninių trinčių su gerbiama Ingrida, kaip neturiu trinčių ir su partija, kuri šiuo metu laimi rinkimus. Manau, kad duokime atsakyti iki galo šitą klausimą patiems rinkėjams – kaip jie nuspręs antrame ture, kokia koalicija po antrojo turo bus įmanoma, tokia bus sudaryta, ir tikiuosi, kad ji sieks Lietuvai pačių geriausių ir kilniausių tikslų. Prezidentas visada bus šalia, visada bus kartu, jeigu matys, kad yra dirbama Lietuvai“, - sakė G. Nausėda.
Prezidentas sako, kad priklausomai nuo Seimo rinkimų antrojo turo rezultatų gali būti suformuota ir kairioji, ir dešinioji valdančioji koalicija.
Šalies vadovo teigimu, pirmojo turo rezultatai rodo, kad visos galimybės vis dar yra atviros.
„Koalicijos formavimą palikime po antrojo rinkimų turo. Aš manau, kad šiandien yra atviros galimybės visoms koalicijoms – ir dešiniosioms, ir kairiosioms, ir galbūt net sunkiai įsivaizduojamos koalicijos gali būti įmanomos“, – žurnalistams Tauragėje sakė prezidentas.
Valstybės vadovas ragino žmones, nepriklausomai nuo jų politinių pažiūrų, aktyviai dalyvauti antrajame rinkimų ture.
„Rinkimų rezultatas turbūt nepaneigia to fakto, kad Lietuvoje yra apylygis skaičius, o gal net šiek
tiek daugiau kairiųjų rinkėjų palyginti su dešiniaisiais rinkėjais. Tačiau šį kartą akivaizdžiai matėsi, kad dešinieji rinkėjai buvo aktyvesni – ypač didieji miestai. Jie galbūt labiau matė savo lūkesčių įgyvendinimą tam tikrų partijų programose, ir jie balsavo.
Antrajame ture situacija gali pasikeisti. Galbūt aktyviau balsuos ir kiti rinkėjai. Aš apskritai raginčiau visus rinkėjus, nepriklausomai nuo jų ideologinės pakraipos, ateiti į rinkimus, balsuoti. Tik tokiu atveju jie galės pasakyti, kad „štai padarėme viską, kad rinkimai atspindėtų mūsų lūkesčius“, - kalbėjo G. Nausėda.
Yra pasirengęs moderuoti procesą dėl nacionalinio susitarimo dėl švietimo
Prezidentas neįžvelgė partijų nuostatose priešpriešos jo keliamai gerovės valstybės idėjai.
„Man labai džiugu, kad praktiškai visos partijos atsiliepė į gerovės valstybės šaukinį. Tik galbūt yra skirtingos tam tikros interpretacijos, bet turbūt sutikite, kad šiandien nerasime Lietuvoje partijos, kuri pasisakytų, kad skurdo Lietuvoje turėtų būti daugiau.
Daugelis partijų, taip pat ir naujosios, akcentuoja, kad švietimui turi būti skirtas prioritetinis dėmesys. Be jokios abejonės – tai yra viena kertinių gerovės valstybės sąvokų. Kaip jūs žinote, mes neseniai pateikėme savo įstatymų paketą, numatantį lygaus starto galimybes socialinės atskirties šeimose esantiems vaikams“, - kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas jaučia, kad daugelis partijų yra pribrendusios nacionaliniam susitarimui švietimo klausimais.
„Esame pasirengę moderuoti, kad šitas susitarimas gimtų“, - sakė G. Nausėda.
Prezidentas sakė, kad pasveikino visų šešių penkių procentų kartelę peržengusių partijų lyderius.
Kaip jau skelbta, daugiamandatėje apygardoje iš viso 6 partijos perlipo 5 procentų balsų kartelę, rodo išankstiniai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.
Tad pusė Seimo – 70 mandatų – kitoje kadencijoje atrodys taip: 23 konservatoriai, 16 valstiečių, 9 „darbiečiai“, 8 socialdemokratai, 8 Laisvės partijos nariai ir 6 nariai iš Liberalų sąjūdžio.