„Turbūt mes nestatome kareivinių ir visos reikalingos infrastruktūros tam, kad jos stovėtų tuščios. Be jokios abejonės, mūsų lūkestis yra, kad jos pildysis ir tai bus daroma laipsniškai.
Ir todėl visiškai pritariu tam, ką pasakė gerbiamas prezidentas – mūsų namų darbai ir Vokietijos galimybės turi būti derinamos ir eiti žingsnis prie žingsnio. Būtų nekonstruktyvu kalbėti apie galutinį tikslą nedarant to, kas yra būtina daryti šiandieną ir rytoj“, – antradienį po susitikimo su Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
„Tai mes einame šiuo keliu ir tikimės, kad šio kelio pabaigoje mūsų lauks tikrai sėkmingo proceso pabaiga, taip kaip ir numato mūsų pasirašytas komunikatas“, – taip pat pažymėjo jis.
Prezidentas akcentuoja, kad Lietuva, siekdama didesnio Vokietijos karių buvimo Lietuvoje, spartina numatytą infrastruktūros įrengimo procesą.
„Tas memorandumas, komunikatas, kurį pasirašėme praėjusiais metais kartu su Vokietijos kanclerių Olafu Scholzu, jis numato galimybę dislokuoti brigadą Lietuvoje per tam tikrą laiką ir numato taip pat krašto apsaugos ministrams, gynybos ministrams tiesiogiai dalyvauti šito dokumento įgyvendinime. Lietuva jau daro savo žingsnius tam, kad parengtų visą reikalingą infrastruktūrą ir pritaikytų ją normalioms gyvenimo ir pratybų sąlygoms“, – sakė G. Nausėda.
„Mes netgi spartiname tuos procesus, kuriuos buvome numatę anksčiau – konkrečiai Rūdininkų poligoną buvo numatyta užbaigti iki 2028 metų, dabar, manau, kad būsime pajėgūs tai pabaigti per 2-3 metus. Ir tam reikia ne tik įstatyminių procedūrų spartinimo, bet tam reikia ir papildomų investicijų, jas taip pat esame numatę. Taip radome vietas, kuriose galėtų būti dislokuoti Vokiečių kariai, tai yra vietos Panevėžyje, Klaipėdoje ir Ukmergėje. Ir aš galėčiau atsakyti klausimu į klausimą“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad Vokietija yra labai svarbi Lietuvos partnerė gynybos srityje. Berlyne balandžio pabaigoje viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarta Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui – priklausomai nuo Lietuvos progreso plėtojant tam reikalingą infrastruktūrą.
Vis tik Vokietija oficialiai šio sutarimo kol kas nėra patvirtinusi.
Vokietijos kancleris O. Scholzas po penktadienį įvykusio susitikimo su trijų Baltijos šalių premjerais dar kartą patikino, kad Berlynas prisideda prie Baltijos regiono stiprinimo ir yra įsipareigojęs, esant poreikiui, greitai dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą Lietuvoje.
Dėl Vokietijos brigados klausimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi jau pusę metų. Politikai nesutaria, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti nuolatiniu režimu dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip pat neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.
Prezidentas sako, kad Lietuva kol kas neturi konkrečių NATO sąjungininkų atsakymų dėl siūlymo rytiniame Aljanso flange taikyti rotacinės oro gynybos modelį. Pasak šalies vadovo, Vilnius nori įsitikinti, ar valstybės narės prisidėtų prie tokios iniciatyvos įgyvendinimo, todėl idėja yra diskusijų lygmenyje.
„Mes esame toje stadijoje, kai dar kalbame tik apie pačią idėją. Šią idėją mes pristatome savo partneriams. (...) Tai yra labai pradinis etapas, šiandien mes tikrai neturime atsakymų, bet norime šiuo keliu eiti toliau“, – antradienį prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
„Bet pirmiausiai norime įsitikinti, kad mūsų partneriai teisingai supranta šią idėją ir yra pasirengę prisidėti prie jos įgyvendinimo“, – akcentavo jis.
Daukanto aikštės lyderis patikino, kad oro gynybos sistemos yra kertinis NATO rytinio flango saugumo aspektas, o jų svarba įtemptame geopolitiniame kontekste tik didėja.
„Oro gynybos sistemos yra svarbus NATO rytinio flango saugumo stiprinimo elementas. Iki šiol mes visą laiką kalbėjome apie oro policijos misijas ir suprantame, kad tai yra adekvati priemonė ir instrumentas taikos metu. Tačiau paaštrėjusios geopolitinės situacijos aplinkybėmis mums reikia daugiau“, – nurodė G. Nausėda.
Tačiau šalies vadovas pažymėjo, kad Aljansui reikia ieškoti lanksčių būdų, kaip stiprinti rytinio sparno oro erdvės saugumą, mat, G. Nausėdos teigimu, šiuo metu Vakarai susiduria su techninėmis kliūtimis.
„Tuo pat metu mes suprantame, kad oro gynybos sistemos dėl įvairių priežasčių – dėl to, kad yra bendras jų stygius Europoje, ir dėl to, kad jos yra tiekiamos Ukrainai – yra ribota gėrybė. Dėl to priežasties mes suprantame, kad reikia ieškoti lankstesnių būdų kaip sukurti oro gynybos sistemas Baltijos valstybėse. Štai kodėl mes pasiūlėme tokį rotacinį principą“, – dėstė prezidentas.
