aA
Žodį „savanoriškai“ premjeras Saulius Skvernelis suvokia skirtingai nei Briuselis. Pasak premjero, jei keliaujantys žmonės „savanoriškai“ neparsisiųs mobiliosios koronaviruso programėlės, jiems galios daugiau ribojimų. Anot Briuselio, niekas negali būti diskriminuojamas, o sankcijos tik sumažins žmonių pasitikėjimą ir sužlugdys visą mobiliųjų kovos su koronavirusu programėlių projektą.
Naujovė keliaujančių gali laukti jau šią vasarą: Briuselis kalba apie kitokį kelią nei Skvernelis
© AFP / Scanpix

„Aš norėčiau, kad būtų ne programėlės, bet būtų programėlė, tai yra unifikuota, adaptuota visai Europos Sąjungai. Ir tai būtų, aišku, savanoriškas principas, leidžiantis lengviau keliauti ir judėti“, – per spaudos konferenciją praėjusią savaitę sakė S. Skvernelis.

„Kas nenori diegtis tokios programos, turėtų tam tikrus suvaržymus ir apribojimus. Kas tą nori padaryti, būtų tikrai palengvinimas. Ir, manau, tikrai palengvintų, kalbant apie galimų užsikrėtusių žmonių arba epidemiologinį tyrimą, kalbant apie atskiras teritorijas“, – pridūrė premjeras.

Programėlės išgelbės vasarą?

Mobiliųjų programėlių, kurios fiksuotų koronaviruso plitimą ir taip padėtų išvengti užsikrėtimų, tema iškyla ne pirmą kartą nuo pandemijos pradžios. Naują diskusiją dėl programėlių paskatino artėjantis vasaros atostogų sezonas, kurį vis dar temdo nežinomybė dėl keliavimo galimybių.

Jau anksčiau Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen minėjo, kad šiam vasaros sezonui reikės ieškoti „išmanių“ sprendimų. Tarp tokių išmanių sprendimų kai kurios šalys siūlo „COVID-19 pasus“ ar „turizmo koridorius“.

Pirmadienį Europos Komisijos vicepirmininkė Margrethe Vestager, atsakinga už skaitmenizaciją, Europos Parlamente pareiškė, kad galima panaudoti ir mobiliąsias programėles tam tikslui: „ES gali panaudoti dauguma šių programėlių, kad įgalintų keliavimą atostogų sezono metu.“

Apie mobiliųjų programėlių naudojimą kalbėta ir per praėjusį antradienį įvykusią neformalią ES ministrų, atsakingų už telekomunikacijas, tarybą, kurioje dalyvavo Lietuvos transporto ministras Jaroslavas Narkevičius. Kaip „Delfi“ pasakojo diplomatai, nieko konkretaus nebuvo sutarta, tik apsikeista patirtimi ir nuomonėmis.

„Visi sutiko, kad labai reikia vystyti programėles ir šalys kuria kiekviena savo“, – teigė šaltinis bei pridūrė, kad apie karantino apribojimų švelninimą turintiems programėles nekalbėta, o svarbiausias klausimas, kaip jas suderinti tarpusavyje.

Naujovė keliaujančių gali laukti jau šią vasarą: Briuselis kalba apie kitokį kelią nei Skvernelis
© AFP / Scanpix

„Niekas negali turėti bėdų, jei nenori programėlės“

Diskusijos dėl programėlių toliau tęsėsi Europos Parlamente, kuris balandžio viduryje priėmė rezoliuciją, teigiančią, kad bet kokios skaitmeninės priemonės prieš pandemiją privalo pilnai atitikti duomenų apsaugos ir privatumo teisės aktus.

Praėjusį ketvirtadienį vakare vykusiame Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komiteto posėdyje Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas Wojciechas Wiewiórowskis ir Europos duomenų apsaugos valdybos pirmininkė Andrea Jelinek sulaukė daug klausimų šia tema. Vienas svarbiausių ir dažniausiai skambėjusių – apie programėlių įdiegimo savanoriškumo principą: ar neįsidiegę jų sulauks kokių nors sankcijų, o įsidiegę – atvirkščiai – tam tikrų lengvatų, apribojimų panaikinimo.

Mat ne tik Lietuvos premjeras kalbėjo apie tai, bet ir kai kurie europarlamentarai – Europos liaudies partijos atstovai iš Vokietijos paragino panaikinti tam tikrus apribojimus tiems, kurie naudosis koronaviruso mobiliosiomis programėlėmis. Tačiau vėliau partija išplatino bendrą pareiškimą, kuriame vėlgi akcentuojamas savanoriškumo principas, informacijos sklaida, o ne tam tikros sankcijos ar privilegijos. Tokiai pozicijai pritaria ir ekspertai.

„Mes aiškiai pasakėme mūsų gairių pagrinduose, ką reiškia savanoriškumas: niekas negali turėti kažkokių bėdų, jei nenori parsisiųsti programėlės“, – teigė Europos Parlamente A. Jelinek.

Tos pačios nuomonės buvo ir W. Wiewiórowskis: „Kaip ES priežiūros institucijos atstovas, noriu pasakyti tiesiai, kad neįsivaizduoju, jog bet kuri ES institucija gali diskriminuoti asmenį, kuris nenusprendė parsisiųsti programėlę arba yra nusivylęs programėle, kurią parsisiuntė, ir nusprendė jos daugiau nenaudoti. Mes turime sukurti pasitikėjimą, o nediskriminuoti tuos, kurie nenaudoja programėlių. Kitu atveju mes paprasčiausia skatinsime žmones apgaudinėti, manipuliuoti sistema.“

Bus ne viena programėlė, bet jos bendraus?

Ekspertai kartu atkreipė dėmesį, kad mobiliosios programėlės nėra panacėja nuo koronaviruso pandemijos, tai tėra sprendimų komplekso dalis. Anot jų, kitų šalių patirtis kelia tam tikrų abejonių dėl tokių programėlių efektyvumo.

„Tiesa, kad neturime patikimų duomenų apie programėlių efektyvumą. Matome tik tikėtinus rezultatus, galimybes sistemų, kurios tik pradedamos įgyvendinti“, – kalbėjo W. Wiewiórowskis ir vėliau pridūrė: „Mes turėtume stebėti ar tai efektyvu, ar ne, ir jei reikalai klostosi netinkama linkme, atsitraukti, kaip tarkime Singapūro atveju, kuris šiuo metu yra šiek tiek nusivylęs rezultatais, kuriuos gavo.“

Jis teigė, kad dabar vyrauja bendros visai ES programėlės idėja, bet sukurti idealiai poreikius tenkinančią vieną programėlę yra sunkiai įmanoma, nes tarp valstybių-narių yra labai daug skirtumų (nuo administravimo iki sveikatos priežiūros).

Naujovė keliaujančių gali laukti jau šią vasarą: Briuselis kalba apie kitokį kelią nei Skvernelis
© Imago / Scanpix

Europos Komisija dar balandžio pirmoje pusėje priėmė rekomendaciją, kuria siekiama remti koronaviruso plitimo valdymo priemones naudojant mobiliuosius duomenis ir mobiliąsias programėles. Vėliau parengtas ES priemonių rinkinys, skirtas sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo ir perspėjimo mobiliųjų programėlių naudojimui. Visuose dokumentuose ypač pabrėžiamas duomenų saugumo ir savanoriškumo principai.

„Svarbiausia, kad programėles privalo būti savanoriško pobūdžio, skaidrios, laikinos, saugios, anonimiškos. Privalo remtis „Bluetooth“ technologija ir galėti tarpusavyje sąveikauti skirtingose šalyse, kaip ir skirtingose operacinėse sistemose“, – „Delfi“ apibendrino Europos Komisijos atstovas spaudai.

Pasak jo, Komisija remia atskirų šalių kuriamas sistemas, kurios būtų taikomos bendrai visai ES.

„Programėlių tarpusavio sąveika yra esminis reikalavimas, kad jų vartotojai galėtų ja naudotis bet kur ES“, – tvirtino atstovas spaudai ir pridūrė, kad kitą savaitę Komisija pristatys transporto paslaugų ir jungiamumo atgaivinimo gaires, kuriose bus aptarti ir skaitmeniniai sprendimai, „įskaitant savanoriškas mobiliąsias programėles“.

Daug iššūkių

„Mes norime matyti programėles, kurios naudojamos visiškai savanoriškais pagrindais ir kurios neseka buvimo vietos, o fiksuoja kontaktus. Tai reiškia, kad programėlė informuos žmones, jog jie turėjo kontaktą su susirgusiu asmeniu, o ne skelbs, kur tie žmonės buvo. Jautriausi duomenys neturėtų būti centralizuoti ir, žinoma, programėlės bei duomenys turėtų būti ištrinti, kai krizė baigsis. Kartu mes norime, kad skirtingų šalių programėlės galėtų „kalbėtis“, t. y. kad galėtume padėti į užsienį keliaujantiems žmonėms“, – balandžio pabaigoje interviu „Delfi“ teigė su Europos Komisijos viceprezidentė Věra Jourová, atsakinga už vertybes ir skaidrumą.

Kontaktus fiksuojančių programėlių veikimo principas yra gan paprastas, rašo britų mokslinis žurnalas „New Scientist“. Į telefoną parsisiųsta programėlė naudoja „Bluetooth“ technologiją užfiksuoti, kada telefonas atsiranda arti kito telefono, kuris taip pat turi tokią programėlę. Jei vėliau žmogus praneša apie pasireiškusius koronaviruso simptomus, kitas telefonas apie tai informuojamas, kad jo turėtojas galėtų saviizoliuotis ar kreiptis į medikus. Įspėjimas pastarajam ateina tik tuomet, kai pirmojo asmens susirgimas patvirtinamas oficialių medikų – kad būtų išvengta apgavysčių ir panikos skleidimo. Teoriškai tokio tipo programėlės veikia anonimiškai, duomenys kaupiami laikinai ir nesekama asmens buvimo vieta.

Tokią programėlę, kurią esą galėtų pritaikyti kiekviena šalis ir būtų laikomasi ES reikalavimų, dar balandį pradėjo kurti šimto mokslininkų iš 8 Europos šalių komanda – „Pan-European Privacy Preserving Proximity Tracing“ (PEPP-PT) projekte. Tačiau jau netrukus jis sulaukė kaltinimų duomenų centralizavimu, skaidrumo stoka, o dalis projekto dalyvių pasitraukė iš jo.

Dar vienas iššūkis tokioms programėlėms – kiek jomis naudosis žmonių.

„Tyrimai rodo, jei 60 proc. gyventojų naudoja, tuomet programėlė pilnai veikia. Jei tik 20 proc. – tai galime gauti tam tikrus duomenis“, – Europos Parlamente ketvirtadienį kalbėjo W. Wiewiórowskis.

Pasak „New Scientist“, Oksfordo universiteto mokslininkai atliko tyrimą ir nustatė, kad programėlė bus efektyvi užkertant kelią pandemijai tik, kai ją parsisiųs 80 proc. britų, besinaudojančių išmaniaisiais telefonais (t. y. 56 proc. visų Jungtinės Karalystės gyventojų).

„New Scientist“ atkreipia dėmesį ir į „Bluetooth“ sistemos ydas: veikia daugiau nei 1,5 metro spinduliu, taip pat per sienas, todėl gali fiksuoti kontaktus esančius nepavojingu atstumu bei didinti netikrų pranešimų apie susirgimus skaičių.

Šiuo metu Lietuvoje veikiančios programėlės „Karantinas“ tikslas ir veikimo principas yra kitoks. Ši programėlė turi užtikrinti, kad žmogus laikosi karantino, t. y. renkami duomenys apie išmanaus telefono turėtojo buvimo vietą realiu laiku.

Kiekvienas, sutikęs karantinuotis namuose su programėle „Karantinas“, joje fiksuoja savo izoliavimosi vietą, teigiama Vyriausybės pranešime spaudai. Su šiuo asmeniu gali būti bet kada susisiekta ir paprašyta atsiųsti įrodymą, kad jis nepakeitė savo buvimo vietos. Apie asmenis, kurie nesilaiko saviizoliacijos, programėlės operatorius turi teisę pranešti policijai, o ši – imtis atitinkamų priemonių.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(109 žmonės įvertino)
2.5413

Top naujienos

Žmogaus elgsenos specialistas apie emocinius vaikystės archetipus: pateikė atsakymą, kodėl turime vienokį ar kitokį charakterį (37)

Devynerius metus veidoskaita užsiimantis žmogaus elgsenos specialistas, knygų autorius Žydrūnas...

„Barboros“ vadovas papasakojo apie nesąžiningus pirkėjų triukus (125)

Gana nedrąsiai interneto prekyba besinaudoję Lietuviai, užsidarę namuose dėl pandemijos, buvo...

Po siūlymo 18-mečiams kandidatuoti į Seimą – dvejopi vertinimai: prabilo apie kitus cenzus (132)

Seime atsirado dar viena iniciatyva, siūlanti leisti siekti parlamentaro mandato jau nuo 18 metų....

Namajunas ligoninėje atsiprašė ją pasveikinusios čempionės (30)

Lietuvių kilmės kovotoja Rose Namajunas iškovojo svarbią karjeros pergalę, tačiau po jos...

Užkalnis valgo pas čigonus: „Eičiau ir vėl, net ne dėl maisto“ (125)

Būna tokių restoranų, kurie pasiūlo patirtį, net jei maisto srityje ir neįtikina visiškai....

Dermatologai įspėja: nebandykite šių populiarių grožio triukų namuose – galite labai pasigailėti

Dabar itin populiaru grožio produktus gamintis namuose, iš turimų natūralių produktų. Juk tai...

Išanalizavo vadovų kaitą per karantiną: nekantriausi „paslaugininkai“

Nors įmonei susiduriant su sunkumais jos savininkai dažnai imasi keisti vadovą, per neseniai...

A lygos favoritų mūšis: „Žalgiris“ – „Sūduva“ tiesioginė vaizdo transliacija

Sekmadienį sostinėje į kovą stoja A lygos futbolo čempionato lyderiai Vilniaus „Žalgiris“ ir...

Apie prarastą pasitikėjimą savimi prabilęs Donatas Motiejūnas: buvau sužlugdytas (5)

Į Lietuvą iš Kinijos grįžęs krepšininkas Donatas Motiejūnas – sunkaus charakterio žmogus,...

Didelius skausmus jautęs vyras buvo išprašytas iš Šiaulių ligoninės: vadina tokį gydytojo elgesį amoraliu (364)

Po karantino nutraukimo gydymo paslaugos kai kuriose šalies įstaigose vis dar sunkiai prieinamos,...

|Maža didelių žinių kaina