Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys laidoje Delfi diena sako, kad nori padėkoti žmonėms, kurie prisidėjo, jog iš paties baisiausio scenarijaus galėtume žengti į kiek švelnesnį etapą.
„Kadangi sergamumas mažėja, esame dėkingi žmonėms, kad jie padeda pereiti iš D scenarijaus, pačio baisiausio scenarijaus, kai veikė griežčiausios priemonės, į scenarijų C, atsiranda galimybė šiek tiek turėti minčių dėl švelninimo“, – laidos pradžioje sako ministras.
„Visgi rizikas matome ir labai kelia nerimą mutacijos. Turime suprasti, kad situacija trapi, tačiau šio trečiadienio Vyriausybės posėdžiui norime siūlyti tas pirmąsias priemones, kad nuo kitos savaitės galėtų pradėti veikti ne tik maisto produktais prekiaujančios parduotuvės, bet ir kitos tų vadinamųjų nebūtinųjų prekių parduotuvės, kurios gali užtikrinti atskirą įėjimą, kurios gali riboti pirkėjų atitinkamus srautus.
Dar vienas dalykas, kurį norime pasiūlyti šį trečiadienį galutinai apsispręsti – dėl grožio paslaugų teikimo, nustatant konkrečius reikalavimus, kiek galėtų būti žmonių vienu metu. Čia būtų artimiausio trečiadienio klausimai. Jeigu žiūrint dar kelis žingsnius į priekį, jeigu tendencijos leistų, tai, žinoma, vėliau būtų dėmesys kreipiamas į ugdymo ir švietimo sritį“, – laidoje kalbėjo ministras.
Paklausus, ar bus ribojama grožio paslaugų trukmė, ministras tikino, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas klientų skaičiaus ribojimui.
„Mes diskutavome, kad, matyt, didžiausias dėmesys bus skiriamas į klientų skaičiaus ribojimą, tų detalių reikalavimų nėra, bet norime, kad tos pozityvios tendencijos, kurias pavyko pasiekti, ir pati sveikatos sistema veikia jau kitaip, skaičių tendencijos geresnės, bet į tas žinias turime reaguoti adekvačiai. Tai reiškia, kad turėsime kiekvieną savaitę iš naujo matuoti, žiūrėti kiekvieną savaitę ir papildomus paslaugų atlaisvinimus, arba atvirkščiai – sugrįžimą atgal, jeigu sergamumo rodikliai kistų į blogąją pusę“, – laidoje kalbėjo ministras.
„Dėl kiekvienos priemonės mes ruošiamės papildomai konsultuotis su ekspertais, ir tik tada tas priemones apibrėšime, priimant konkrečiai“, – pridūrė A. Dulkys.
Paklausus, ar yra planas, kada atsisakysime judėjimo ribojimų, ministras tikino, jog yra konkretūs sergamumo skaičiai, kuriuos pasiekus galėtume kalbėti apie judėjimo ribojimo atsisakymo.
„Jeigu pasižiūrėtume į žmonių judėjimą šalies viduje, tai vienas iš variantų, kurį svarstysime, kad bent jau tarp žiedinių savivaldybių būtų pokyčiai, kai mes pasiektume sergamumo rodiklį, mažesnį nei du šimtai. O visiškai atsisakyti judėjimo ribojimo galėtume tada, kai tas skaičius būtų jau mažesnis nei penkiasdešimt, artėtų prie 25. Iki šios diskusijos dar reikia nueiti kelią“, – sako A. Dulkys.
Primename, kad judėjimo ribojimų tarp savivaldybių galėtų būti atsisakoma pasiekus 100 atvejų sergamumo rodiklį.
„Jei pasieksime 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, o teigiamų testų dalis bus ne didesnė nei 4 proc., tokiu atveju galima kalbėti apie ribojimo atsisakymą, išskyrus tas savivaldybes, kuriose susirgimų skaičius būtų didesnis nei 100“, – pirmadienį po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio žurnalistams sakė ministrė.
Pasak jos, apskritai pradėti kalbėti apie atlaisvinimus galima būtų tuomet, kai sergamumo rodiklis nukristų iki 200 atvejų.
„Kalbėti apie tam tikrus atlaisvinimus šioje srityje bus galima tuo atveju, jei sergamumo rodiklis bus mažesnis nei 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, o teigiamų testų dalis bus mažesnė nei 10 procentų. Tada galėsime kalbėti ir svarstyti galimybę atlaisvinti judėjimą tarp žiedinių ir miesto savivaldybių“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
