Santaros klinikų medikai išanalizavo daugiau nei 4000 teigiamų koronaviruso tyrimų rezultatų ir aptiko naują koronaviruso atmainą. S. Čaplinskas akcentavo, kad naujas koronavirusas peršoko rūšinį barjerą ir, vadinasi, jis pradėjo plisti tarp žmonių.
„Anksčiau tas virusas cirkuliavo tik tarp tam tikrų gyvūnų, pirmiausia, tarp šikšnosparnių. Dabar, kai tai yra naujas virusas, vadinasi, jis turi daug galimybių. Žmogaus organizme yra daug organų, į kuriuos jis taikosi. Tai yra vadinamasis viruso „fitnesas“, bet tai ne mankštos fitnesas, o viruso fitnesas, kur jam geriau daugintis. Tos galimybės, viruso kaita ir mutacijos gamtoje yra gerai žinomas reiškinys. Jis vyksta nuolat“, – tikino jis.
Taip pat sakė, kad dabar yra pastebėta, jog pagrindinių dviejų viruso atmainų, kurios cirkuliuoja Jungtinėje Karalystėje (JK) ir Pietų Amerikoje, smaigalio baltymas šiek tiek pakito.
„Tas fitnesas keičiasi į tai, kad virusas stengiasi kuo greičiau įsiskverbti į kitas ląsteles, vadinasi, kuo greičiau daugintis. Natūralu, kai atsiranda tokios mutacijos, kada virusas greičiau pradeda daugintis, tada po truputį jos ir pradeda vyrauti. Tai ir sukėlė didžiulį susirūpinimą. Tai buvo ypač pastebėta pietryčių Anglijoje, kad atsirado tokia atmaina, kuri greičiau plinta.“
Pasak profesoriaus, gerai tai, kad šios mutacijos ir šie pokyčiai neturi jokios įtakos viruso diagnostikai.
„Diagnostinės sistemos yra paremtos platesniais viruso smaigalio baltymais, lygiai taip pat ir su skiepais, todėl kol kas tos mutacijos neturės įtakos. Taigi, atitinkamai reikia stebėti ir mutacijas šalyje, mat jeigu atsitiktų taip, kad virusas pakistų į tą pusę, jog nebeveiktų diagnostika ar skiepai, reiktų atitinkamai reaguoti.“
S. Čaplinskas neatmetė galimybės, kad dėl sparčiau plintančios viruso atmainos galėjo ir Lietuvoje išaugti sergamumas koronavirusu.
„Bet kol kas atsakyti atsakyti į šį klausimą sudėtinga, kadangi reikia daug platesnių tyrimų. Iš kitos pusės, atsakas nuo to nesikeis. Vienaip ar kitaip sergamumas Lietuvoje yra pakankamai aukštas. Šnekėkime atvirai, paprasčiausiai buvo neišmoktos pamokos pirmosios pandemijos metu.
Buvo paskelbtas klaidingas naratyvas, kad mes gerai įveikėme pirmąją bangą. Iš karto sakėme, kad pirmas karantinas buvo reikalingas tam, kad visuomenė, medicina ir mes visi pasiruoštume gyventi tokiomis sąlygomis, kai ateis antroji banga.“
Jo teigimu, to nebuvo padaryta ir atkreipė dėmesį, kad ir dabar vyksta tokia pati situacija.
„Dabar tik karantino suvaržymo priemonėmis bandome pristabdyti viruso plitimą, kuris įgavo daug didesnius mastus. Tai buvo ir anksčiau prognozuojama, to ir buvo tikėtasi. Kodėl? Todėl, kad koronavirusų plitimo pikas tik prasideda pas mus gruodžio mėnesį.
Gruodį, sausį, vasarį tik augs ir daugės užsikrėtimo atvejų, o po to jų natūraliai gamtoje pradės mažėti. Atėjus šiltajam laikotarpiui mes natūraliai galėsime atsikvėpti, kadangi sulėtės viruso plitimas.“
Taip pat nurodė, kad kol kas dėl naujos viruso atmainos nėra pastebėta kitokių ligos simptomų. Tačiau pažymėjo vieną skirtumą, kad jeigu greičiau virusas plinta, tuomet daugiau žmonių užsikrečia ir daugiau žmonių neišgyvena.
„Tokiu atveju galbūt ši mutacija tampa pavojingesne. Kitiems žmonėms galbūt galėtų atrodyti priešingai. Vis dėlto, jeigu virusas piktesnis ir sukelia sunkesnę klinikinę eigą, greičiau žmonės neišgyvena, tokia mutacija yra mažiau pavojinga ilguoju laikotarpiu negu ta mutacija, kuri sukelia lengvesnę klinikinę eigą, bet plinta greičiau. Vadinasi, daugiau žmonių susirgs ir didesnis nuošimtis žmonių sirgs sunkiai ir, deja, neišgyvens.“
S. Čaplinskas sakė, kad reikia žmonėms sakyti tiesą, todėl pabrėžė, kad nauja viruso atmaina neturi jokios įtakos skiepams, diagnostikai ir gydymui, bet taip pat reikalinga ir signalinė stebėsena.
„Svarbus epidemiologinis budrumas, kai įvairiais tyrimo metodais atliepiami skirtingi tikslai ir uždaviniai. Taigi, genoskaitos tyrimai ir atsako į tą klausimą, kaip virusas kinta ir mutuoja.“
Lietuvoje, profesoriaus teigimu, sekoskaitos tyrimai kol kas atliekami tik moksliniais tikslais, bet tai irgi jau yra gera pradžia, mat yra įsisavinami metodai.
„Bet epidemiologoinės priežiūros tikslu, kad draivintų epidemijos atsaką, dar iki to toli.“
Paklaustas, kuo skiriasi Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje rastos koronaviruso atmainos, S. Čaplinskas nurodė, kad yra kiek kitaip pakitę baltymai.
„Kaip minėjau, tie patys smaigalio baltymai, kurie įtakos, pasikartosiu, svarbiausiems klausimams neturi.“