Liberalai kontratakuoja paskelbę informaciją apie tai, kad laiškus apie skrydžių bendrovės „Air Lituanica“ uždarymą socialiniame tinkle paskelbęs žurnalistas Edmundas Jakilaitis trečiadienį lankėsi buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko namuose Užupio gatvėje.

Tačiau aiškėja, kad padėtis labiau komplikuota nei manyta: Vilniaus miesto savivaldybės praeitų metų liepą, kai valdžia vis dar buvo A. Zuoko rankose, buvo paprašyta pateikti strateginį veiklos ir investicinį „Air Lituanica“ planą Vyriausybei. Jei jau prašoma pagalbos iš Vyriausybės – ši norėjo matyti skaičius, parašytus juodu ant balto.

Pagal A. Zuoko pateikiamą informaciją, savivaldybė lyg ir ėmėsi veiksmų pasamdydama „Lufthansa Consulting“ atlikti „Air Lituanica“ veiklos ir sąnaudų analizės bei pradėjo derybas su estų „Infortar“ dėl galimos „Air Lituanica“ ir „Estonian Air“ bendros veiklos, tačiau sprendimus esą atidėjo dėl šių metų kovo mėnesį vykusių rinkimų.

Valdžia pasikeitė 2015 m. balandžio pabaigoje, į valdžią atėjo R. Šimašius ir jo suburta koalicija. Tačiau net ir pasikeitus valdžiai Vyriausybė nesulaukė jokios informacijos.

„Mes jokios medžiagos negavome. Normaliai pozicijai suformuoti reikia viską įvertinti kompleksiškai. Kokie pokalbiai vyksta užkulisiuose – tai viena, bet jei buvo pasiūlyta pateikti informaciją, kuri nebuvo pateikta, tai, manau, galima konstatuoti, kad Vyriausybė net neturėjo galimybės pasakyti savo pozicijos“, - DELFI sakė susisiekimo viceministras Arijandas Šliūpas.

Tačiau jis nesiėmė vertinti, kiek reikia laiko informacijai pateikti – ar tai galėjo padaryti dar senoji A. Zuoko valdžia, ar tai buvo jau R. Šimašiaus užduotis.

Arijandas Šliupas

Paviešino laiškus

Istorija prasidėjo trečiadienį vakare ir truko visą ketvirtadienį, kai LRT žurnalistas E. Jakilaitais pradėjo viešinti laiškus tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovų, mero ir „Air Lituanicos“ atstovų. Žurnalistas kėlė klausimą, ar savivaldybė buvo teisi nusprendusi palaidoti mokesčių mokėtojų pinigais mitusią skrydžių bendrovę „Air Lituanica“, ar galbūt buvo galima ją išgelbėti.

Svarbiausias paviešintas laiškas – Estijos investicinio fondo „Infortar“ pasiūlymas, tačiau įmonės atstovai nurodė, kad potencialiam bendrovės perėmimui reikalingas esamo balanso restruktūrizavimas ekonomiškai nepatraukliomis sąlygomis. Bendrovė užsimena apie potencialią valstybės paramą. Žmonių kalba tai reiškia, kad „Infortar“ „Air Lituanica“ domintų be skolų.

„Bet tai natūralu, čia gi derybos. Tai jau antras jų pasiūlymas, todėl turi būti deramasi", - sako A. Zuokas. 

Vilniaus miesto savivaldybės pateikiamoje informacijoje matyti, kad „Air Lituanica“ grynasis nuostolis 2014 m. sudarė 10,2 mln. eurų, šių metų sausio-gegužės mėnesiais – 5,1 mln. eurų.

2,143 mln. eurų paskolą „Air Lituanicai“ yra suteikę „Vilniaus šilumos tinklai“, dar 0,306 mln eurų „Air Lituanica“ naudai sudarė „Vilniaus šilumos tinklų“ laidavimas „Interneto partneriui“ už atsiskaitymą kreditinėmis kortelėmis.

„Start Vilnius“ savo turtu yra laidavusi Šiaulių bankui už „Air Lituanica“ 1,563 mln. eurų paskolą bei suteikusi 0,869 mln. eurų garantiją dėl „Air Lituanica“ keleivių teisių įgyvendinimo.

Savivaldybės įmonių ir suteiktų paskolų ir prisiimtų įsipareigojimų suma už „Air Lituanica“ sudaro 4,880 mln. eurų.

R. Šimašius į paviešintus laiškus iš pradžių reagavo ištrauka iš Baudžiamojo kodekso, kas gresia už neteisėtą elektroninių duomenų perėmimą ir naudojimą, bet vėliau susitvardė ir parašė savo blog'e, kad kalbėjo su visomis institucijomis dėl bendrovės tapsmo nacionaline ir sukauptų nuostolių padengimo, tačiau visų jų atsakymai – neigiami. Meras teigia kalbėjęs ir su Vyriausybe bei galimais investuotojais, bet atsakymuose neradęs nieko paguodžiančio.

Edmundas Jakilaitis

E. Jakilaitis savo ruožtu kėlė klausimus, kodėl savivaldybė net nesiteikė atsakyti estų „Infortar“, kai laišką gavo gegužės 7 d. ir buvo prašoma atsakyti iki gegužės 20 d. Jam kilo abejonių ir dėl to, kodėl derybas su estais veda Vilniaus miesto tarybos narys, Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos direktorius Arūnas Šikšta, kuris šiaip neužima jokių aukštų pareigų savivaldybėje.

R. Šimašiui kliuvo ir už tai, kad jo komanda rūpinosi ne keleiviais, bet viešąja nuomone, tai yra, kaip geriau sprendimą iškomunikuoti visuomenei.

Matė E. Jakilaitį pas A. Zuoką?

„Air Lituanica“ yra buvusio Vilniaus mero A. Zuoko kūrinys, jis labiausiai suinteresuotas bendrovės egzistavimu. Norėdami įkąsti A. Zuokui liberalai penktadienį kontratakavo teigdami, kad ši istorija gali būti susijusi būtent su buvusiu meru. Šios partijos atstovas, kurio pavardė redakcijai žinoma, teigė savo akimis matęs trečiadienį E. Jakilaitį lankantis pas A. Zuoką Užupio gatvėje.

„Aš dirbu tose patalpose. Tai yra nuomojamos patalpos Užupio g 30. Eidamas namo mačiau, kaip šitas žurnalistas atėjo pas A. Zuoką į svečius. Susidūrėme kakta į kaktą“, - aiškino Arūnas.

„Ten yra vienas namas: yra kelios įmonės, kurios nuomoja šias patalpas biurams, jie visi sujungti į vieną junginį. Viename korpuse yra vienos patalpos, kitame – kitos, vienas tų korpusų jungiasi su A. Zuoko apartamentais“, - pridūrė pašnekovas.

Jo teigimu, E. Jakilaitis pas A. Zuoką lankėsi trečiadienį, bet dėl dienos pašnekovas galėjo garantuoti tik 90-čia procentų.

„Aš vakare ėjau iš darbo namo apie 17 val. ir susidūriau su žurnalistu“, - sakė Arūnas.

E. Jakilaitis teigia minimą dieną telefonu ir gyvai kalbėjęsis mažiausiai su septyniais opozicijos ir valdančiosios daugumos tarybos nariais, tarp kurių buvo ir A. Zuokas, su kuriuos persimetė vienu kitu žodžiu. Bet žurnalistas sako, kad jeigu šiuo informacijos paskleidimu norima priartėti prie šaltinio atskleidimo, tai situacijos nepalengvins.

A. Zuokas pateikia savo versiją

A. Zuokas, klausiamas apie E. Jakilaičio apsilankymą, sakė, kad ši detalė nėra svarbi. Jo teigimu, svarbiausias šios istorijos aspektas, kad savivaldybė visiškai nesistengė išsaugoti skrydžių bendrovės „Air Lituanica“, neatsakė į estų bendrovės „Infortar“ pasiūlymą, nesistengė derėtis, nepateikė informacijos Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai. A. Zuoko teigimu, vien „Air Lituanica“ išėjimo iš rinkos kaštai sudarys 24,8 mln. eurų, kai ištraukti bendrovę iš skolų ir parduoti esą būtų buvę pigiau. 

„Svarbiausia yra ne laiškų nutekėjimas, bet jų turinys ir savivaldybės veiksmai. Visa kita yra visiškai nesvarbu“, - sakė buvęs Viniaus meras.

Remigijus Šimašius, Artūras Zuokas

„Bet galiu pasakyti, kad jokios informacijos iki to laiko, kol ji atsirado viešumoje, aš nesu teikęs “, - sakė A. Zuokas.

Buvęs meras pateikia įvykių chronologiją, kuria siekia parodyti, kaip dabartinė valdžia ciniškai nutraukė „Air Lituanica“ veiklą, nors buvo dėta daug pastangų įmonės gelbėjimui.

Pasak A. Zuoko, viskas prasidėjo dar praėjusiais metais: buvo padaryta veiklos analizė, ieškoma investuotojų. 2014 m. spalio 31 d. „Lufthansa Consulting” atliko „Air Lituanica“ veiklos ir sąnaudų analizę, pagal kurią išlaidų svoris esą atitinka rinkos standartus. Ta pati „Lufthansa Consulting” gruodžio 11 d. nusprendė, jog per penkerius metus, jei „Air Lituanica“ su 8 orlaiviais per metus skraidins apie 1 mln. keleivių, tai pelną pasieks ketvirtaisiais veiklos metais.

A. Zuokas teigia, kad su estų bendrove „Infortar“ vyko konkrečios derybos nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio pabaigos.

Jis akcentuoja, kad R. Šimašiaus komanda ir jis pats nesiteikė atsakyti nei į estų „Infortar“, nei į latvių „Air Baltic“ pasiūlymus. Remiantis A. Zuoku, „Air Baltic“ savo pasiūlymą pateikė šių metų kovo 23 d.

Gegužės 7 d. estai pateikė antrą savo pasiūlymą, kuris buvo paviešintas laiškuose. Gegužės 12 d. Vilniaus tarybos narys A. Šikšta laiške pasidžiaugia, kad egzistuoja du siūlymai - „Infortar“ ir „Air Baltic“ - ir sako, kad jo misija šiame etape įvykdyta.

Nutekintas šių metų gegužės 17 d. laiškas liudija, kad tą dieną R. Šimašius nurodo komandai suformuoti viešųjų ryšių planą, kaip „Air Lituanica“ veiklos nutraukimą pateikti visuomenei.

Gegužės 20 d. „Air Lituanica“ vadovas Gytis Gumuliauskas ragina atsakyti ką nors estams dėl pasiūlymo – bent iš mandagumo.

Dar vyko įvairūs posėdžiai, tačiau A. Zuokas teigia, kad politinis sprendimas nutraukti „Air Lituanica“ veiklą jau buvo priimtas ir visa kita jau neturėjo prasmės.

„Air Lituanica“ veikla sustabdyta nuo gegužės 22 d.

Birželio 2 d. datuojamas Vilniaus savivaldybės DELFI pateiktas laiškas „Infortar“, kuriame netiesiogiai siūloma kreiptis į Susisiekimo ministeriją. 

„Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato galimybės savivaldybėms kurti avialinijų, už tai atsakinga Susisiekimo ministerija. Tačiau savivaldybė kiek galėdama prisidės prie jūsų iniciatyvų viešaisiais ryšiais, rinkodara, padės įeiti į Lietuvos rinką, didinti kelionių skaičių ir veiklų apimtis", - rašoma R. Šimašiaus atsakyme. 

R. Šimašiaus versija

Vilniaus meras R. Šimašius teigia, kad Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai visa informacija buvo žinoma: pats politikas sako su šių institucijų atstovais bendravęs žodžiu, jų atstovai buvo prisegti prie laiškų. Pavyzdžiui, iš paviešintų laiškų matyti, kad estų įmonės pasiūlymas buvo persiųstas ir susisiekimo viceministrui A. Šliupui. 

„Esu 100 proc. tikras, kad Vyriausybė galėjo savo poziciją išsakyti, ji ją išsakė ir buvo visiškas aiškumas. Net po gegužės 7 d. laiško (pateiktas antras „Infortar“ pasiūlymas - DELFI) visiems perskambinau, patikrinau, ar nepasikeitė pozicija, ji buvo nepasikeitus ir jau buvo laikas, kai reikėjo koncentruotis ne į derybų išjudinimą (nes jos buvo įstrigusios dėl akivaizdžių problemų, estai siūlė uždaryti bendrovę ir steigti naują), o į išėjimą iš susidariusios situacijos, kad kuo mažiau nukentėtų keleiviai", - teigia politikas. 

Tačiau R. Šimašius sako, kad apie 2014 m. liepos mėnesį vykusį Vyriausybės Transporto ir tranzito komisijos posėdį ir jo įpareigojimus savivaldybei dėl oro vežėjo jis sužinojo gerokai po to, kai šiais metais balandžio 22 d. buvo inauguruotas Vilniaus meru. 

„Man pačiam kyla klausimas, kaip savivaldybė ir buvęs meras, kuriam šis klausimas labai svarbus, nesugebėjo per aštuonis-devynis mėnesius atsakyti į tą prašymą. Kiek žinau, į tai atsakyta nebuvo", - DELFI sakė R. Šimašius. 

Jis pažymi, kad pati aviakompanija neturėjo jokio verslo plano, o ankstesnės valdžios skirti pinigai, kurių turėjo pakakti per vasarą, sparčiai tirpo. Todėl reikėjo arba staigiai surasti pinigų, arba nutraukti bendrovės veiklą. 

Klausiamas apie „Air Baltic“ pasiūlymą, meras sako, kad šis siūlymas atsirado po Lietuvos ir Latvijos susisiekimo ministrų susitikimo, kuriame pasvarstyta apie Baltijos valstybių oro bendrovių sujungimą, tačiau Susisiekimo ministerija, pasak R. Šimašiaus, nedarė jokių veiksmų. 

R. Šimašius, be kita ko, nesąmone pavadino A. Zuoko teiginius, kad „Air Lituanica“ išėjimas iš rinkos kainuos 24,8 mlr. eurų. Jo teigimu, tai kainuos apie 2 mln. eurų, nes „Air Lituanica“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. 

„Čia yra visiška nesąmonė, „Air Lituanica“ yra ribotos civilinės atsakomybės asmuo ir savivaldybei tai kainuos tik tiek, kiek kitos savivaldybės įmonės yra garantavusios už keleivių teisių įgyvendinimą. Tai gali būti apie 2 mln. eurų", - sako meras. 

Įvertino ryšių su visuomene ekspertas

Ryšių su visuomene ekspertas A. Katauskas teigia, kad nutekintų laiškų istorija R. Šimašiui bent iki šiol nepakenkė, nes Vilniaus mero komanda sugebėjo žaibiškai reaguoti ir neutralizuoti žalą.

„Ataka iš pradžių atrodė pakankamai didelė: žinomas žurnalistas paskelbia informaciją, kuri potencialiai gali stipriai trenkti ir versti abejoti, ar sprendimas dėl „Air Lituanica“ buvo teisingas. Užsikūrė visa viešoji erdvė ir socialinė medija, tačiau meras žiūrint iš dabartinės pozicijos išėjo nukentėjęs nestipriai“, - sakė A. Katauskas.

 A. Katauskas teigia, kad R. Šimašius iš balos išlipo pakankamai sausas, nes sugebėjo neutralizuoti situaciją. „Bet nemanau, kad ši istorija baigėsi, ji rutuliosis toliau“, - sakė pašnekovas.

„Nemanau, kad suduotas smūgis ilgalaikėje ir trumpalaikėje perspektyvoje turėtų didelį poveikį jo vertinimui. Žinoma, tai papildoma galimybė jo oponentams pakomunikuoti, bet meras susitvarkė pakankamai neblogai. Kitas dalykas – pasiteisino jo ilgalaikė personalizuota komunikacija socialinėje medijoje“, - sako A. Katauskas.

Pašnekovas gana neigiamai įvertino pasimosikavimus Baudžiamojo kodekso straipsniais, tačiau A. Katausko, teigimu gana greitai informacija buvo patikslinta: ištrauka taikytasi į tuos, kurie laiškus neleistinai nugvelbė, o ne žurnalistą E. Jakilaitį.

„Bet jis greitai paaiškino, ką turi omenyje. R. Šimašiaus situacija parodė, kad nėra taip skausminga padaryti klaidą, svarbu ją greitai ištaisyti“, - teigė A. Katauskas.

„Manau, kad visa ši situacija jam yra tik pliusas“, - pridūrė ekspertas.

Klausiamas, ar dėl laiškų vagystės aptarinėjimo nebuvo užmiršti keliami klausimai dėl „Air Lituanica“, A. Katauskas sako, jog R. Šimašius gana aiškiai atsakė ir į klausimus dėl skrydžių bendrovės savo blog'e. „Jis sugebėjo atsakyti ne tik į kaltinimus, bet ir į klausimus“, - teigė ryšių su visuomene specialistas.