„Iš gelbėtojų pusės pirmomis valandomis buvo atlikta viskas. Penki orlaiviai. Jeigu žmonės tikrai būtų buvę paviršiuje su ryškiai oranžinėmis gelbėjimo liemenėmis, jie tikrai būtų buvę rasti. Sakė, jie turėjo gelbėjimosi plaustą. Niekas dabar negali to patikslinti, kol nebus atlikta apžiūra. Išsipūtusio gelbėjimo plausto, kuris suveikia automatiškai 10 m gylyje rajone nebuvo rasta. Aš manau, kad Lietuva padarė tikrai viską, kad būtų suteikta pagalba tiems žmonėms, jei jiems būtų pavykę iššokti iš to lėktuvo“, - sakė komandoras.
„Aš darau prielaidą, kad to plausto galėjo nebūti. Pagal pirminę informaciją įgula turėjo gelbėjimosi liemenes, išgyvenimo kostiumus ir plaustą. Kaip paaiškėjo operacijos eigoje, išgyvenimo kostiumų lėktuve nebuvo, nors buvo atėjusi informacija iš abiejų pusių, kad jie buvo. Tai paaiškėjo susisiekus su avialinijų direktoriumi. Pradėjome tikslinti, ar tikrai buvo? Atsakymas buvo neigiamas. Dėl plausto belieka vėl spėlioti ir daryti prielaidas“, - pridūrė A. Andrušaitis.
A. Andrušaitis penktadienį dalyvavo Vyriausybės posėdyje, kuriame nutarta sukurti dar vieną darbo grupę, tirsiančią An-2 katastrofos aplinkybes. Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, jis kol kas mato tik bėdų dėl institucijų komunikacijos su artimaisiais ir visuomene.
Klausiamas apie krašto apsaugos ministro Juozo Oleko ar susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus politinę atsakomybę, premjeras sakė, kad į viską atsakys tyrimas. Jo teigimu, reikalaudama galvų opozicija elgiasi ciniškai bei sukelia nereikalingą ažiotažą.
„Aš tikrai suprantu tas šeimas, kurios susidūrė su tokia tragedija, reiškiu gilią užuojautą. Puikiai suprantu jų išgyvenimus, kai šeimoje netikėtai ištinka tokia nelaimė. Aš irgi esu išgyvenęs tai tam tikru gyvenimo laikotarpiu, tai lieka visam laikui“, - sakė A. Butkevičius, kurio šeima yra išgyvenusi sūnaus netektį autoavarijoje.
Viešumoje daugiausia kritikos sulaukė krašto apsaugos ministras J. Olekas, nes Aeronautikos koordinaciniam gelbėjimo centrui ir Jūrų koordinaciniam gelbėjimo centrui atliekant paieškos ir gelbėjimo operaciją ministras gegužės 17 d. viešėjo Marijampolėje, paskui išvyko į Briuselį.
R. Sinkevičius atsakingas už Aeronautikos koordinacinio gelbėjimo centro veiklą bei įmonę „Oro navigacija“, kuri teikė informaciją apie dingusį lėktuvą.
Chronologija
Katastrofos chronologija gana aiški. Kaip pateikia Krašto apsaugos ministerija, paskutinis An-2 ryšys su Palangos skrydžių valdymo centru buvo gegužės 16 d. 16.16 val., „Oro navigacijos“ pateikamais duomenimis – 16.20 val. Tuo metu lėktuvas buvo apytiksliai 97 jūrmylės nuo Palangos. Orlaivis pranešė, kad planuoja leistis 17.20 val.
Tačiau 17.20 val. lėktuvo nesulaukta. „Oro navigacijos“ vadovas Algimantas Raščius ketvirtadienį žurnalistams pasakojo, kad 17.20-17.50 val. orlaivio buvo ieškoma: jis šaukiamas, susisiekta su Latvijos skrydžių valdymo centrais, bet Latvijoje lėktuvas irgi nebuvo nusileidęs.
18.09 val. Susisiekimo ministerijai pavaldus Areonautikos koordinacinio gelbėjimo centras pranešė apie galimą nelaimę Jūrų koordinaciniam gelbėjimo centrui. 18.58 val. paieškas pradėjo Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8, 19.55 val. ir 21.41 val. išplaukė laivai „Jotvingis“ ir „Šakiai“.
19.10 val. Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centras pranešė apie Švedijos orlaivių dalyvavimą operacijoje. Kaip teigia A. Andrušaitis, rajone iš viso dirbo 5 orlaiviai.
Lietuvos civiliniai ir kariniai radarai An-2 nefiksavo, nes jis skrido pakankamai žemai, orlaivis gegužės 16 d. 16.35 val. buvo fiksuotas tik Švedijos karinių radarų, tačiau Švedijos jungtinio gelbėjimo koordinavimo centras informaciją apie koordinates perdavė gegužės 17 d. 9.35 val.
Vadovavo aviacijos specialistai, perėmė – JKGC
Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas, brigados generolas Vilmantas Tamošaitis teigia, kad kai tik Jūrų koordinavimo gelbėjimo centras gegužės 16 d. 18.09 val. gavo informaciją apie katastrofą, buvo pasitelktos visos reikiamos pajėgos.
„18.09 val. iš Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro buvo gautas pirminis signalas apie orlaivio, kuris patyrė avariją. Nebuvo žinoma jo nukritimo vieta, tiesiog buvo žinomas laikas, kada buvo su juo paskutinis kontaktas, po to jis nenusileido laukiamame uoste. 18.58 val. mūsų sraigtasparnis jau kybojo ore ir pradėjo paiešką nuo paskutinės išėjimo į ryšį vietos iki Klaipėdos. Tuo pačiu buvo pajungti du mūsų laivai, kurie nedelsiant tą patį vakarą išėjo. Bet paieškų rajonas nebuvo taškinis, mes nežinojome. Iš Švedijos gavome informaciją tik kitą dieną, kuriame taške jie matė savo kariniuose radaruose. Todėl buvo ieškoma visa atkarpa“, - sakė V. Tamošaitis.
Tačiau nors 18.09 val. Aeronautikos koordinavimo gelbėjimo centras per davė pirminę informaciją Jūrų koordinavimo gelbėjimo centrui, tačiau vadovavimą šiai paieškos ir gelbėjimo operacijai Jūrų koordinavimo gelbėjimo centras perėmė tik gegužės 16 d. 00.00 val. Taip nuspręsta dėl to, kad iš pradžių rajone veikė penki orlaiviai ir juos valdyti reikia aviacinių žinių.
A. Andrušaitis teigia, kad iš pradžių gavus informaciją rajone dirbo iš viso 5 orlaiviai: 4 švedų ir vienas Lietuvos, jiems vadovavo ne jo vadovaujamas centras, bet Aeronautikos koordinacinio gelbėjimo centras.
„Operacijai tuo metu vadovavo Aeronautikos koordinavimo gelbėjimo centras, nes Jūrų koordinavimo gelbėjimo centras neturi techninių galimybių valdyti penkis orlaivius rajone. Tai reikalauja atskiro vadovo ir oro navigacijos išsilavinimą. Tik jie gali valdyti tokį kiekį orlaivių. Kai orlaiviai užbaigė paiešką rajone ir pasiliko jūriniai vienetai, dviejų centrų sutarimų Jūrų koordinacinio gelbėjimo centras perėmė vadovavimą“, - sakė komandoras.
Iškels orlaivį
Lietuva norėtų iškelti An-2 orlaivį iš jūros, todėl šiuo metu deramasi su potencialiais partneriais, kurie turi reikiamą techniką.
Kaip sako krašto apsaugos ministras J. Olekas, tyrimas dėl orlaivio iškėlimo gali kainuoti apie 20 tūkst. eurų, tačiau paties kėlimo kaina nėra aiški.
„Būtina išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių lėktuvas nėrė į jūrą, tam reikia iškelti orlaivį. Reikia iš to padaryti išvadas", - sakė susisiekimo ministras R. Sinkevičius.
Klausiamas, ar neketina trauktis, R. Sinkevičius atsakė aptakiai: „Kai paaiškės visos detalės, neatmetu visų galimų apsisprendimų".