Vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų vadu Europoje (SACEUR) pagal tradiciją skiriami tik amerikiečių generolai – jiems tai yra ypač prestižinė tarnybos vieta, vienas aukščiausių laiptelių karjeroje. Pirmasis NATO pajėgų vadas, generolas Dwightas Eisenhoweris vėliau tapo JAV prezidentu, o generolas Wesley Clarkas siekė šio posto.

JAV prezidento Baracko Obamos nominuotas generolas C. Scaparrotti jau prisistatė Senate ir ne šiaip paliko gerą įspūdį Ginkluotųjų pajėgų komitetui, bet ir spėjo pasižymėti pareiškimais, kurie gali įsiutinti Kremlių. Žinoma, SACEUR pareigos ir tikslas nėra Rusijos siutinimas. Tad ką gali šį postą užimantis kariškis, kodėl jis svarbus Lietuvai ir kokių pokyčių galima tikėtis?

Kas yra SACEUR ir ką jis veikia?

SACEUR vadovauja NATO karinei struktūrai, įsikūrusiai Monse, Belgijoje. Politinei NATO vadovybei sutarus SACEUR vadovauja karinio planavimo procesams, teikia rekomendacijas Aljanso šalių karinei ir politinei vadovybėms dėl reikalingų pajėgumų, o karo metu tiesiogiai vadovauja NATO pajėgoms.

Tradiciškai SACEUR tampa JAV keturių žvaigždučių generolas arba admirolas. Pastaruosius kelis dešimtmečius SACEUR kadencija trunka tris metus. Be to, SACEUR kartu yra ir JAV pajėgų vadas Europoje – jam paklūsta apie 65 tūkst. Europai priskirtų amerikiečių karių, tačiau žemyne vienu metu jų yra mažiau nei pusė šio skaičiaus.

Kitaip sakant, tai yra formalus, nieko nelemiantis postas?

Ne. Vyriausiojo NATO pajėgų vado Europoje postas nėra vien formalus, priešingai – tai yra reikšmingas karine ir politine prasme, o šio vadovaujančio karininko žodis yra itin svarus priimant sprendimus dėl NATO narių gynybos.

Į SACEUR rekomendacijas paprastai atsižvelgiama, kaip į nurodymus, o karo metu – kaip į įsakymus, nes SACEUR gali veikti su savo šalies kariais, gavęs tiesioginį JAV prezidento įsakymą.

Kas tapo naujuoju NATO pajėgų vadu ir kodėl tai svarbu?

Pastaruosius trejus metus SACEUR pareigas ėjo Ph. Breedlove'as – JAV oro pajėgų generolas, pagarsėjęs aštriais ir tiesmukais pareiškimais.

Būtent šio generolo iniciatyva sustiprinta tiek Baltijos šalių oro policijos misija, tiek žvalgybiniai pajėgumai Baltijos ir Juodosios jūrose. Ph. Breedlove'as itin vienas pirmųjų prabilo apie Rusijos kuriamą A2/AD tinklą Kaliningrade ir rūpinosi, kad NATO šalys gebėtų įveikti šį priešlėktuvinėmis ir priešlaivinėmis priemonėmis paremtą tinklą, kuris itin apsunkintų Aljanso pajėgų veikimą Baltijos jūros regione.

Naujuoju NATO pajėgų vadu tapsiantis C. Scaparrotti taip pat garsėja, kaip žodžio kišenėje neieškantis karininkas.

Buvęs desantininkas, vadovavo garsiajai 82-jai JAV parašiutininkų divizijai, 2004 metais buvo 1-osios šarvuotosios divizijos vado pavaduotojas, o 2011-2012 metais vadovavo JAV pajėgų Afganistane jungtinei vadavietei, kuriai tuo metu buvo pavaldūs 140 tūkst. sąjungininkų karių, tarp jų ir lietuviai.

Pastaruosius trejus metus C. Scaparrotti buvo JAV pajėgų Korėjoje vadas. Jis vadovavo maždaug tokiam pačiam skaičiui karių, koks bus priskirtas ir Europoje. Be to, JAV pajėgų užduotis Europoje, po kelių dešimtmečių ramybės bei nekonvencinių operacijų karštuosiuose taškuose taps panašesnė į tą, kuri C. Scaparrotti teko Pietų Korėjoje.

Čia, kartu su vietos pajėgomis, amerikiečiams teko išlaikyti nuolatinę karinę parengti ir atsakyti į komunistinės Šiaurės Korėjos provokacijas bei ruoštis naujam konvenciniam karui su šalimi, su kuria JAV jau kariavo 1950-1953 metais.

Rusijos retorikai bei veiksmams pastaruoju metu vis labiau primenant Šiaurės Korėjos režimo elgesį, C. Scaparrotti neturėtų būti sunku prisitaikyti prie naujos aplinkos.

„JAV pajėgų Korėjoje užduotis – atgrasyti nuo agresijos, o jei atgrasymas nepavyks – ginti Pietų korėją. Mes atgrasome Šiaurės korėją nuo agresijos užtikrindami, kad mūsų pajėgos yra pasiruošusios kautis jau šiąnakt. Todėl turime būti pasiruošę ir stiprinti Aljansą. Panaši misija būtų ir vadovaujant NATO pajėgoms“, – teigė C. Scaparrotti.

Kaip desantininkas jis yra linkęs teikti pirmenybę mobilioms, greitai perdislokuojamoms pajėgoms bei jų mokymui, kad minėtos pajėgos galėtų būti žaibiškai dislokuojamos į reikiamą regioną. Neatsitiktinai šią vasarą Lietuvoje bus rengiamos karinės pratybose, kuriose laukiama rekordiškai didelės desantinės operacijos.

Tarnybos Pietų Korėjoje metu italų kilmės C. Scaparrotti buvo apibūdintas kaip ramus džentelmenas, bet ryžtingas karininkas, kuris patiki daug atsakomybės netgi kuopų vadams, tačiau svarbiausius sprendimus priimdavo pats ir garsėjo įspūdinga atmintimi bei dėmesiu detalėms.

Prisistatydamas JAV Senate, į respublikonų senatoriaus, buvusio kandidato į JAV prezidentus ir Ginkluotųjų pajėgų komitetui vadovaujančio Johno McCaino klausimus, C. Scaparrotti atsakinėjo aštriai ir nevyniojo žodžių į vatą.

Generolas pripažino, kad didžiausia karinė grėsmė Amerikai šiuo metu yra Rusija. O paklaustas, kokį signalą reikia duoti Rusijai, kurios karo lėktuvai pastarosiomis savaitėmis pavojingai manevravo šalia JAV laivų ir orlaivių, būsimasis NATO pajėgų vadas buvo itin griežtas.

„Pirmininke, manau, kad karine prasme mes turėtume skraidyti ir plaukioti visur, kur tik mums leidžia tarptautinė teisė. Turime būti stiprūs, aiškūs ir nuoseklūs“, – teigė JAV generolas. Jo nuomone, rusams turėtų būti aišku, kad jei jie kels grėsmę amerikiečių jūreivių gyvybėms, turėtų būtu duotas deramas atsakas.

NATO pajėgų Europoje vadas C. Scaparrotti

Jis nedetalizavo, koks tai galėtų būti atsakas, tačiau JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry jau buvo užsiminęs, kad amerikiečiai galėjo numušti grėsmę kėlusius rusų lėktuvus.

Ką žada naujasis NATO pajėgų vadas?

Be to, JAV pajėgoms Europoje jau duotas signalas stiprinti pajėgumus Baltijos jūros regione – čia planuojama daugiau žvalgybinių orlaivių, priešlėktuvinės gynybos sistemų. C. Scaparrotti taip pat palaiko savo pirmtako idėją stiprinti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse ir paversti ją gynybine – daugiau Aljanso orlaivių galėtų greičiau ir efektyviau imtis karinių veiksmų, jei regione kiltų konfliktas.

Be to, C. Scaparrotti teigimu, JAV grėsmę kelia ir Rusijos povandeniniai laivai Šiaurės Atlante – sustiprinę savo atakos povandeninių laivų pajėgas rusai elgiasi vis agresyviau, plaukioja netoli komunikacijų linijų. Baiminamasi, kad konflikto atveju rusų povandeniniai laivai galėtų atkirsti JAV nuo Europos ir netgi pakirsti interneto ryšį.

C. Scaparrotti teigimu, JAV turėtų ne tik sustiprinti savo povandeninių laivų patruliavimą, bet ir dislokuoti JAV lėktuvnešio grupę Viduržemio jūroje. Šiuo metu JAV neturi nė vieno lėktuvnešio šioje 6-ojo laivyno atsakomybės zonoje – tai pirmasis atvejis per daugelį dešimtmečių.

„Lėktuvnešio dislokavimas Viduržemio jūroje taptų strategine žinute ne tik rusams, bet ir Islamo valstybei, Iranui ir jų sąjungininkams. Suprantu, kad yra tam tikra konkurencija dėl to, kur turi būti dislokuojami lėktuvnešiai, bet aš dirbsiu su Jungtinių štabų vadovybe, ieškodamas galimybių“, – teigė C. Scaparrotti.

Be to, jo nuomone, JAV turėtų dislokuoti nuolatinę šarvuotąją brigadą Europoje – šiuo metu amerikiečiai turi tik dvi ir planuoja dislokuoti vieną rotuojamą brigadą.