aA
Europos šalys išsirinko naujas delegacijas, kurios išvyks darbuotis į Europos Parlamentą. Lietuvos delegacijoje – penki europarlamentarai perrinkti dar vienai kadencijai, keturi politinės patirties sukaupę asmenys ir du politikos naujokai. Visgi politologai ragina nepamiršti, kad šie politikai ne visada dirbs išvien, viskas priklausys nuo jų frakcijų, o ir apskritai mūsų delegacija nėra didelė. Tačiau šiemet galima tikėtis daugiau svarbesnių postų.
© DELFI / Karolina Pansevič

Pasibaigus Europos Parlamento (EP) rinkimams Lietuvoje paaiškėjo, kad daugiausia mandatų (3) susižėrė Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, po du mandatus pelnė Lietuvos socialdemokratų partija ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Į EP iš viso vyks 11 išrinktų asmenų: Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, Liudas Mažylis, Vilija Blinkevičiūtė, Juozas Olekas, Bronis Ropė, Raimondas Šarūnas Marčiulionis, Aušra Maldeikienė, Petras Auštrevičius, Valdemaras Tomaševskis ir Viktoras Uspaskichas.

Žvelgiant bendrai į EP rinkimų rezultatus Europoje, centro dešinioji Europos liaudies partija (EPP) išlieka didžiausiu bloku (179 vietos), Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas (S&D) turėtų gauti apie 150 vietų, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) vietų skaičius turėtų išaugti iki 107 vietų, Žaliųjų bloko – iki 70.

Pirmieji darbai – postų dalybos

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dr. Gediminas Vitkus DELFI teigia, kad reikia būti realistais – esame nedidelė šalis, turime nedaug atstovų ir nedaug galimybių. Tačiau šį kartą delegacijoje ir nemažai perrinktų politikų, ir buvusių ministrų ar ministrų pirmininkų, o tai gali lemti ir reikšmingesnius postus.

„Daugiau kaip pusė dabar išrinktų atstovų yra antrą kartą. Kai žmonės patenka jau antrą kartą į Europos Parlamentą, jiems atsiveria didesnės galimybės, pirmiausia dėl to, kad turi patirties, žino kas ir kaip. Antras dalykas, juos jau žino ir jie gali daryti karjerą EP, pretenduoti į komitetų vadovybę, gauti svarbių pavedimų, tapti kurių nors klausimų dosjė, kada rengiamas įstatymas, už kurį atsakingas kažkuris europarlamentaras, tai dosjė prižiūrėtojai ir pan. Tai šia prasme, kurie jau dalyvavo ir pateko, turi toliau galimybes augti.

Manau, kad nacionalinių klausimų nėra, nes politinės pozicijos skirtingos. Liberalai visada į mobilumo paketą žiūrės kitaip nei socialistai, ar jie būtų iš Lietuvos ar ne. Europos liaudies partijos frakcijoje apie 180 vietų ir trys mūsų atstovai. Tik, deja, konservatoriai čia silpniausiai atrodo, nes visi trys naujokai EP. Nebent tik tai, kad jie šiaip patyrę politikai – ministrai, ministras pirmininkas – vien tai suteikia šansų kažkur būti įtakingesniu ir užimti svarbesnę poziciją. Liudas Mažylis, abejoju“, – sako jis.

Gediminas Vitkus
Gediminas Vitkus
© DELFI / Tomas Vinickas

Profesorius prideda, kad EP darbotvarkė daug priklausys nuo Europos Komisijos (EK). Tad šiuo metu svarbiausia kaip bus paskirstyti įvairūs postai.

„Dabar susirinkę žmonės, kuriems dar darbotvarkė neapibrėžta, o patys jie tikrai neturi galimybių ją padiktuoti. Pirmas etapas jiems išsiskirstyti į frakcijas, komitetų pirmininkų postus, išsidalinti visas įtakingas pozicijas, parlamento vadovybę suformuoti. Šitie dabar klausimai. Būtų gerai, kad iš Lietuvos išrinkti europarlamentarai patektų kur nors, o ne būtų tik eiliniai. Toks pirmas uždavinys“, – DELFI komentavo G. Vitkus.

Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala teigia, kad tai jog, daugiausia mandatų gavo tos tradicinės partijos, kurių frakcijos didžiausios EP, galima manyti, kad Lietuva tiesiogiai dalyvaus daugelio sprendimų priėmime. Pasak jo Lietuvos balso garsas priklausys nuo pačių eruoparlamentarų veiklos.

„Lems konkretūs darbai ir veikla. Pradedant nuo įsibėgėjimo, įsiliejimo į frakcijas, baigiant sprendimais, siūlymais, rezoliucijomis ir kitais dokumentais, o dar svarbiau, kiek šių politikų, kurių nemaža dalis nebuvo EP nariai, nors gal turi kitokios politinės patirties, sugebės megzti neformalius ryšius. Manau tai reikšmingiausia EP dalis ir ją pakankamai sudėtinga įvertinti.

Manau, kad bus keli labai svarbūs akcentai (darbotvarkėje – DELFI). Visų pirma ta pati EK, jos formavimo procesas, čia bus svarbu ir vadovas, ir būsimųjų komisarų pareigybė, ten bus ir Lietuvos atstovas, kažkiek turės įtakos ir parlamentas žvelgiant į tai, kokia konkreti kompetencija teks kuriam komisarui. Tai reikšminga kalbant apie EK ateitį, kitas dalykas – biudžetas, būsimoji finansinė perspektyva 2012–2027 m. Ji turės didelę įtaką Lietuvai suprantant, kad ES paramos dalis truputį mažės. Liks klausimas dėl mobilumo paketo, kurį EP tęs ir vėlgi tai tiesiogiai liečia atskirus Lietuvos ekonomikos sektorius, ilgainiui niekur nedings Ignalinos atominės elektrinės klausimas. Praėjusi arba nueinanti EP kadencija patvirtino sprendimus dėl lėšų skyrimo, bet jų reikės ir ateityje, nes tas procesas tikriausiai mažiausiai tęsis iki 2038 m.“, – svarsto politologas.

Į EP išrinktas konservatorius Andrius Kubilius teigia iš patirties žinantis, kad politinė patirtis Europoje yra vertinama. Ypač tai, jei esi buvęs ministru ar ministru pirmininku. Visgi kol kas jis nelinkęs prognozuoti, ar galėtų užimti kokį postą.

Andrius Kubilius
Andrius Kubilius
© DELFI / Karolina Pansevič

„Į tai atsižvelgiama, todėl tikrai tikiuosi, kad turėsime galimybių savo idėjas ir iniciatyvas realizuoti, tame tarpe ir išnaudoti tas pozicijas, kurias pavyks užimti. Per anksti (prognozuoti – DELFI). Dabar jau kviečia mus atvykti artimiausiu metu, prasidės diskusijos frakcijose, frakcijų vadovai tarpusavyje ims derėtis ir derinti pozicijas. Tai čia būtų per anksti kalbėti apie kažkokias galimybes. Bet be abejo, kad mes stengsimės išnaudoti visus galimus variantus, ypač tais klausimais, kurie mums rūpi: ar tai Rytų partnerystė, ekonominė politika skirta stipresnei konvergencijai. Aš pats matau, ką šitais dalykais būtų galima padaryti ir kaip svarbu užimti vienokias ar kitokias pozicijas.

Nors Lietuvos delegacija nėra didelė, bet mes veikdami savo partijų bendruomenėse galime iš tiesų padėti formuoti tinkamą požiūrį tų didžiųjų partijų. Čia matau tą savo vaidmenį“, – teigė jis.

A. Kubilius taip pat sako, kad pirmiausia laukia EK formavimas ir vadovo paskyrimas, Vadovų Tarybos formavimas,

„Šie dalykai Lietuvai svarbūs, yra bent teorinių galimybių, kad ir Dalia Grybauskaitė baigusi prezidento kadenciją galėtų į vieną ar kitą svarbią poziciją pretenduoti. Tai manau, kad artimiausi mėnesiai bus užimti ES, tiek EP, tiek kitose institucijose būtent šitais dalykais“, – teigia jis.

Pridedama, kad vėliau žinoma laukia ir darbas su ES biudžetu, ir Astravo AE saugumo klausimas.

Darbas išvien ar skirtingos barikadų pusės

Politologų teigimu, reikėtų nepamiršti, kad Lietuvos delegacija nėra komanda. Jie gali atstovauti skirtingus požiūris.

„Jie oponentai vieni kitiems, atstovauja skirtingas ideologines pozicijas“, – sako G. Vitkus.

„Tai bus tikrai nemažai klausimų. Naivu tikėtis, kad visad mūsų išrinkti parlamentarai dirbs kaip Lietuvos atstovai vienoje gretoje, jie nėra dirbantys EP pagal šalis, o pagal frakcijas, kurios skirstosi pagal ideologinę ir politinę kryptį. Bet kai kuriais klausimais galbūt įmanomas ir bendras darbas“, – antrino L. Kojala.

Perrinkta europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė įsitikinusi, kad nors Lietuvos atstovai pabirs po skirtingas frakcijas, dėl bendrų darbų galima ir susitarti. Pavyzdžiui, Astravo atžvilgiu.

„Mūsų socialdemokratų partija lieka viena iš didžiausių, gal šiek tiek sumažėjo narių kaip ir Europos liaudies partijoje, bet tai didžiausios frakcijos. Deja, dabar lyg ir prognozuojama, kad neturėsime absoliučios daugumos tos dvi partijos, bet iš savo ilgametės patirties EP galiu pasakyti, kad ir dabar dažnai ieškodavome sąjungininkų liberalų, žaliųjų tarpe, kad priimtume vieną ar kitą sprendimą.

O dėl Lietuvos esu įsitikinusi, kad Lietuva priklauso bendrai europinei šeimai ir mes tradicinių partijų atstovai stengiamės priimti sprendimus, kurie darytų gerą įtaką žmonių gyvenimui. Vienas iš pirmųjų darbų, kuriuos EP turėsime atlikti, tai jau galutinis septynių metų biudžeto patvirtintinas. Tai tikrai kėlėme tą klausimą, kad biudžetas kiek gali, tiek turi būti socialiai orientuotas į žmonių kokybės gyvenimo gerinimą. Esu įsitikinusi, kad tai tiesiogiai paveiks ir Lietuvos žmones. Be abejo mes čia daug diskutavome priešrinkiminiuose debatuose, ar galėsime kokį poveikį dėl Astravo turėti, be abejo, kad galėsime, politinė žinutė visada bus siunčiama ir tikrai to klausimo nepaliksime. Lygiai taip pat kaip ir finansavimas žemdirbiams, jaunimui, vaikams, ar sąlygos dirbantiems žmonėms. Matau tuos prioritetus, socialinę Europą labai ryškiai, nes žmonėms to reikia Lietuvoje, kitose ES valstybėse ir tai jie pasakė balsuodami“, – DELFI sakė ji.

Vilija Blinkevičiūtė, Juozas Olekas
Vilija Blinkevičiūtė, Juozas Olekas
© DELFI / Karolina Pansevič

V. Blinkevičiūtės teigimu, naujai išrinkta Lietuvos delegacija yra puiki: „Žmonės išrinko, o mes bandysime Lietuvai svarbiais klausimais dirbti kaip vienas kumštis“, – teigė ji.

A. Kubiliaus teigimu, iš rezultatų matyti, kad Lietuvoje mažėja populizmo.

„Lietuvos delegacijoje daugėja tikrai galinčių dirbti ir turinčių patirties žmonių. Vertinu pakankamai pozityviai, tikrai pažįstu ir žinau daugumą Lietuvos delegacijos narių, matau jų galimybes ir gebėjimus, yra dėl kurių aš turiu nuomonę, kad iš jų mažai ko galėčiau tikėtis, bet tokių tik keletas.

Tarp tų, kurie dirba, iš tikrųjų manau, kad galime rasti Lietuvai svarbiais klausimais sutarimą, bet tradiciškai yra tokių Lietuvos atstovų EP, kurie nežinau, kiek jie ten realiai dirba. Tai turbūt apie visus vienodai kalbėti būtų sudėtinga. Man teks susipažinti su EP darbu ir tradicijomis, tai aš matau tą galimybę ieškoti gero tarpusavio sutarimo, sutarimo tarp partijos valstybių delegacijų, sutarimo su regiono atstovais, visų pirma tais pačiais lenkais, kitais centrinės Europos atstovais. Tai toks koalicijų kūrimas yra labai svarbus, ypatingai Europos lygmenyje“, – DELFI teigė jis.

Rezultatai nenustebino

Bendrai vertinant Europos Parlamento rinkimų rezultatus politologai sako, kad nėra nieko stebėtina. Visos apklausos panašius rezultatus ir žadėjo – euroskeptikų EP bus daugiau, bet ne tiek daug kaip tikėtasi.

„Praktiškai euroskeptikai tik dvejose valstybėse daugiausia balsų gavo – Italijoje 30 proc., o Prancūzijoje irgi panašiai, bet labai mažas atotrūkis yra nuo prezidento partijos. O visur kitur jie taip kukliai. Čia susijungs dvi politinės jėgos į tą vadinamą euroskeptikų frakciją.

Visi šie dalykai buvo prognozuojami, apklausos ir monitoringai buvo vykdomi, buvo pranašaujama, kad dviejų pagrindinių didžiųjų frakcijų atstovų kiekis sumažės, Europos liaudies partijos ir socialdemokratų. Mane šiek tiek nustebino tik liberalų sėkmė. Galvojau, kad Prancūzijos prezidento partija pasirodys prasčiau, o skirtumas nuo populistų berods tik viena vieta. Tai šia prasme Prancūzijos prezidento partija stipriai sutvirtino tą liberalų frakciją, kuri padidėjo. O populistų kraštutinės dešiniosios kiekis buvo prognozuota, kad padidės. Tai taip ir nutiko, čia nustebimo nėra“, – DELFI sakė G. Vitkus.

L. Kojala pastebėjo, kad nors pagrindinės politinės jėgos EP – liaudies partija ir socialdemokratai prarado daugumą, bet tai nereiškia, kad iš viso dings pro europietiška dominuojanti kryptis, nes iškilo liberalų partija, padidėjo žaliųjų populiarumas.

Linas Kojala
Linas Kojala
© DELFI / Karolina Pansevič

„Matyt tai rodo, kad euroskepticizmo banga nebuvo tokia didelė kaip kažkas manė. Lietuva išsiskiria tuo, kad čia mes nematome tokio didelio socialdemokratų partijos kritimo, kuris tradicinių partijų kontekste Europoje ganėtinai ryškus yra, ypatingai Vokietijos rezultatai tą atspindi. Lietuvoje daugiau mažiau išlaikytas stabilumas.

Tarsi matome, kad bus daugiau tų politikų, kurį priskirti euroskeptikų grupei, kaip ir nuo 20 iki 24 proc. padidėjo jų turimų mandatų skaičius, aišku, jis labai priklauso nuo to ką apsibrėšime kaip euroskeptikus. Rezultatai ir interpretacija gali varijuoti, sakyčiau augimas yra nedidelis. Kitas skirtumas tai, kad pagrindinės partijos nebeturės daugumos jos dvi kartu, reikės trečiojo partnerio ar net ketvirto, ir tai bus pakankamai ryškus pokytis Europos Parlamento veikloje.

Manau, kad mūsų perspektyva labai priklauso nuo nacionalinių tendencijų. Rinkėjai šiuos rinkimus vertina ne kaip pačius reikšmingiausius, dėl to aktyvumas priklauso nuo sąsajos su prezidento rinkimais. Jai atsirandant vis tik ryški nacionalinių partijų populiarumo tendencija, ne kažkokie konkretūs Europos reikalai, išskyrus galbūt Maldeikienės komitetą, kuris parodė, kad ir nacionaliniu mastu komitetai gali būt sėkmingi ir iškovoti pakankamai gerą rezultatą. Tai yra pokytis ir irgi aktualu matyti, kaip šiam komitetui toliau seksis, ar jis apskritai toks bus ir kaip ateityje po penkerių metų matysime tą bendrą vaizdą, nes visoje Europoje tradicinės partijos silpnėja. Yra matyti daug patyrusių politikų – Kubilius, Juknevičienė, tas pats Uspaskichas ne pirmą kadenciją EP, Auštrevičius, Blinkevičiūtė. Vadinasi yra tęstinumas, lyg ir poreikis matyti tarsi patyrusius politikus, nors kitą vertus turime ir krepšininką Marčiulionį, ir istoriką Mažylį, kuris pakankamai naujas politiniame lygmenyje. Tendencija visgi labiau yra noras matyti pavardes, kurios apsitrynusios politikoje, pasiekusios nacionalinių pergalių ir turės galimybių tą ir Europoje padaryti, bet kaip visada matyti nišų naujoms pavardėms“, – DELFI komentavo L. Kojala.

V. Blinkevičiūtės rezultatai Europoje taip pat smarkiai nenustebino. Ji džiaugiasi, kad euroskeptiškai nusiteikusių atstovų bus gerokai mažiau nei tradicinių partijų atstovų.

„Tai reiškia, kad spręsdami sudėtingus klausimus galėsime tartis su pro europietiškų partijų ir pažiūrų atstovais. Šiek tiek nustebino tai, negalvojau, kad Marine Le Pen partija Prancūzijoje nugalės Macrono. Čia ne visai tikėta“, – sakė ji.

A. Kubilius taip pat pozityviai vertina rezultatus, kad daugiau bus klasikinių partijų atstovų, o ne populizmo bangos atneštų atstovų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
5.0000

Top naujienos

Žiauriai sumuštos jurbarkietės advokatas: mergina vis dar negali kalbėti, nerimą kelia jos psichologinė būklė

17-etė jurbarkietė, kuri gegužės pabaigoje kaimo turizmo sodyboje buvo žiauriai sumušta, tęsia...

Mačiulio atsakas dėl vaiko pinigų: dabar turime sistemą, kai šie pinigai kuria paskatas nedirbti (61)

Lietuvos ekonomika yra stabili, šalis geriau nei anksčiau yra pasiruošusi iššūkiams, teigia...

Įvertino Žemaitaičio gelbėjimosi planus: vienas jų – labai rizikingas (19)

Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai, Remigijus Žemaitaitis įvardijo du galimus tolesnius...

Neries tyrimai parodė didelį pavojų: ruošiamasi skelbti stichinę padėtį (15)

Lietuvoje besitęsiantys karščiai sekina ne tik gyventojus, bet ir vandens telkinius. Savaitgalį...

Po Europos dovanos Rusijai – Lietuvos reakcija (90)

Užsienio reikalų ministerija apgailestauja dėl birželio 25 dieną ankstyvą rytą Strasbūre...

Opozicija nežada sustoti dėl Gražulio: jau kalba apie apkaltą (8)

Seimo opozicija svarsto galimybes parlamentarui Petrui Gražuliui pradėti apkaltos procesą, kai...

Įspėja atostogautojus: lemtingas poilsis Palangoje, kuris vos manęs nepražudė (23)

Noriu pasidalinti skaudžiu įvykiu, kuris man vos nesibaigė tragiškai. Su vyru planavome dviejų...

Kelyje Vilnius-Panevėžys susidūrė ir užsidegė sunkvežimiai, vienas žmogus žuvo papildyta vaizdo įrašu iš įvykio vietos (44)

Antradienį 14 val. 34 min. gautas pranešimas, kad Širvintų r., Musninkų sen., Katūniškių k.,...

Veryga užsimojo parduotuvėse paslėpti cigaretes: greitai vietoje pakelių gali likti tik užrašas (75)

Siekiant mažinti priklausomybę nuo tabako ir jo sukeliamą žalą sveikatai, sveikatos apsaugos...

Pasakė, kuriuo paros metu saugiausia sportuoti nėščiosioms

Nuomonė, kad nėštumo metu moteris negali arba neturi aktyviai sportuoti, yra visiškai pasenusi....