„Nustatyti maksimaliai minimalūs terminai Kultūros tarybos suformuoti. Realiai pagal šiuos terminus, ji birželio-liepos mėnesiais galėtų pradėti efektyviai vykdyti savo veiklą. Jeigu nebus jokių trikdžių. Turėtų būti suformuota pati taryba, jos administracija, suformuoti visi techniniai dalykai, tai yra buhalterinė apskaita, personalas. Manome, antrą pusmetį Kultūros taryba turėtų pilnai pradėti funkcionuoti“, - per spaudos konferenciją sakė ministras.

Jo teigimu, siekiant užtikrinti kultūros projektų finansavimą, bus rengiami poįstatyminiai aktai, kurie leistų ministerijai paskirstyti lėšas iki tarybos sudarymo.

Problemų dėl kultūros finansavimo iškilo nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojus Kultūros tarybos įstatymui - pagal jį kultūros projektams skirtas lėšas administruoja Kultūros taryba, o ši dar nesudaryta.

Pasak Š.Biručio, dabar yra pereinamasis laikotarpis, bet nepaisant jo, reikia užtikrinti kultūros gyvenimą.

„Iki to laiko (kol pradės veikti Kultūros taryba - BNS) yra pereinamasis laikotarpis, kuris turi užtikrinti kultūros gyvenimo Lietuvoje tęstinumą ir to gyvenimo finansavimą. Kartu su kultūros bendruomene mes tą tikrai darome, kad įvyktų skaidriai, aiškiai, nenutrūkstamai ir tam tikra lėšų dalis iš Kultūros rėmimo fondo bus skiriama neatidėliotinoms programoms“, - ketvirtadienį kalbėjo kultūros ministras.

„Dėl projektų, kurie būtini kultūros išgyvenimui, sudaryta darbo grupė kartu su Kultūros ir meno taryba, ir artimiausiu metu bus paskelbta, sakykime, kokie projektai bus finansuojami pagal priimtas kultūros kaitos gaires. Jos patvirtintos dar praėjusios Vyriausybės šiems metams. Galbūt trūksta viešumo ir išskleidimo, kas po kiekviena gaire slepiasi“, - sakė Š.Birutis.

Jis žadėjo, kad Kultūros ministerijos interneto svetainėje atsiras daugiau informacijos, paaiškinimų šia tema.

Šiuo metu veikiančios Kultūros ir meno tarybos narys Jonas Staselis atkreipė dėmesį, kad nors šiemet padidėjo Kultūros rėmimo fondas, tačiau jis neišaugo triskart, kaip skelbta. Mat iš jo pinigų dabar reikia finansuoti programas, kurioms lėšų anksčiau skirdavo Kultūros ministerija iš savo biudžeto.

„Kultūros ministerija yra priversta pagal esamą situaciją tam tikras programas, kurios nebuvo tradiciškai remiamos iš Kultūros rėmimo fondo, remti iš Kultūros rėmimo fondo lėšų. Priešingu atveju tam tikros programos fiziškai negautų lėšų - tai yra stipendijos, trimečiai festivaliai, dalis kitų programų, kurios buvo remiamos kasmet, ir tai yra 11-14 mln. litų per metus“, - teigė J.Staselis.

Pernai Kultūros ministerija su Kultūros rėmimo fondo pinigais turėjo 28 mln. litų, šiemet kultūros programoms finansuoti liko tik Kultūros rėmimo fondo lėšos - iš viso 46 mln. litų. Tačiau iš jų 17,5 mln. litų jau paskirstytos pernai.

Pernai rugsėjį Seimas priėmė Kultūros tarybos įstatymą, kuriuo įsteigiama Kultūros taryba, atsakinga už kultūros ir meno programų, projektų ir kitokių priemonių finansavimą. Ji taip pat administruoja Kultūros rėmimo fondo lėšas, skiria kultūros ir meno kūrėjams stipendijas ir kitokią finansinę paramą, organizuoja kultūros ir meno tyrimus, koordinuoja jų gyvendinimą, stebi, kaip projektai įgyvendinami ir kt.

Minėtą tarybą turi įsteigti Vyriausybė, o už tarybos narių rinkimų organizavimą atsakinga Kultūros ministerija.

Kandidatus į Kultūros tarybos narius turi atrinkti kultūros ir meno organizacijų deleguojami rinkėjai. Tarybos nariais gali būti siūlomi asmenys, dėl savo pasiekimų kultūros ir (ar) meno srityse žinomi Lietuvoje, turintys ne mažesnę kaip 5 metų patirtį įgyvendinant kultūrinius projektus bei žinių ir gebėjimų.

Be to, pakeitus kultūros projektų finansavimo tvarką, šiemet padidintos Kultūros rėmimo fondo lėšos. Seimo sprendimu į jį pervedamas nebe 1 proc. nuo akcizo pajamų, gautų už alkoholį ir tabaką, bet 3 procentai. Tokiu būdu fondo dydis nuo 17-18 mln. padidėjo beveik iki 46 mln. litų.