Užkrečiamųjų ligų specialistas Saulius Čaplinskas komentavo, kad ši atmaina pirmiausia buvo diagnozuota Peru, o dabar labai plačiai plinta visoje Pietų Amerikoje.
„Galima pajuokauti, kad graikų abėcėlės raidžių dar yra daug, ir kadangi šis virusas plinta labai greitai nuo žmogaus žmogui, taip susidaro galimybės virusui mutuoti. Virusas, peršokęs rūšinį barjerą, ieško galimybių, kaip jam kuo greičiau plisti ir kad žmonės jo vis daugiau pridaugintų“, – aiškino medicinos mokslų daktaras.
Jo teigimu, dėl to taip ir atsitiko, kad buvo diagnozuota tokia atmaina, kuri turi tris mutacijas, padedančias virusui išvengti skiepų sukelto imuniteto.
„Kol kas sunku pasakyti, ar tai sukels didesnę problemą negu delta atmaina, bet Pietų Amerikoje virusas labai plačiai plinta ir dėl to ten buvo didelis naujų atvejų šuolis.
Apskritai kiekvienam Lietuvos gyventojui turbūt nereikėtų per daug kreipti dėmesį į tuos pavadinimus, į tas atmainas, į tai, kaip jos susidaro. Tai yra daugiau specialistų ir mokslininkų reikalas – žiūrėti ir perspėti“, – tikino S. Čaplinskas.
Taip pat akcentavo, kad dėl šios priežasties Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pavadino šią koronaviruso atmainą keliančia susidomėjimą.
„Kiekvienam iš mūsų svarbu, kad prevencijos keliai yra tie patys. Skiepai tokie, kokie yra, visos kitos prevencijos priemonės tokios pačios, tik tiek, kad tai labiau komplikuoja situaciją, jeigu greičiau plinta“, – aiškino užkrečiamųjų ligų specialistas.
S. Čaplinskas taip pat sakė, kad, remiantis biologija, evoliucionuodamas virusas nenori „nužudyti“ savo šeimininko, tačiau dėl savo išgyvenimo tampa užkrečiamesnis, bet turėtų būti mažiau patogeniškas.
„Mažiau sukelti sunkių ligų. Atsakant į klausimą, kiek laiko gali tęstis ši pandemija, iš vienos pusės, tai priklausys nuo to, kada nusistovės pusiausvyra, kada mes išmoksime saugotis ir dauguma įgysime imunitetą, o virusas bus silpnesnis ir sukels silpnesnę ligą <…>. Bet panašu, kad šiais metais (ir vargu ar kitais) tai įvyks“, – sakė jis.
Paklaustas, kiek efektyvūs yra sukurti skiepai nuo koronaviruso, S. Čaplinskas pateikė tokį pavyzdį.
„Žiūrėkite, gripo skiepų efektyvumas yra 10–60 proc. Lieka 10 proc., jeigu išvis pasikeičia virusas ir skiepai nebeatitinka. Kai mes kalbame apie gripą, sakome, kad jeigu gripo skiepų efektyvumas yra 60 proc., tai labai gerai. Kai mes kalbame apie koronaviruso skiepus, tai juk turint omeny Uhano variantą efektyvumas buvo pradėtas skaičiuoti nuo 80–90 proc.
Kalbant apie delta atmainą, vaizdžiai šnekant, 10 proc. mažesnis. Kaip bus su lambda, kol kas pasakyti negalima, bet laboratorinėmis sąlygomis nustatyta, kad skiepo sukeltų antikūnų neutralizacijos efektas buvo mažesnis. Mažesnis, bet ne nulinis“, – akcentavo jis.
Pasak S. Čaplinsko, vis dėlto skiepų, kaip prevencinės priemonės, kad būtų išvengta mirties ir sunkios klinikinės eigos, kol kas niekas pakeisti negali.
„Net ir prieš mutuojančius viruso štamus. Beje, reikia iš karto pasakyti, kad jau bandomi ir nauji modifikuoti skiepai. „Pfizer“ juos jau bando, tik klausimas, kiek ilgai tai gali užtrukti“, – aiškino medicinos mokslų daktaras.
Taip pat tikino, kad be reikalo abejoja tie žmonės, kurie mano, kad taip greitai sukurti skiepai negali būti efektyvūs.
„Nieko panašaus, mat ir kuriant, ir bandant, ir paskui registruojant įvykdytos visos procedūros, tik jos sutrumpintos, nes buvo „įjungta“ žalia šviesa. Beje, kiekvienas iš mūsų prisidėjome prie skiepų kūrimo. <…>. Juk per Europos bendrą pirkimo tenderį mes iš karto skiriame pinigus ir buvo pasakyta, kad pirksime, tik sukurkite.
Tai yra viena iš priežasčių, jog nebuvo finansinių problemų tiems, kurie kūrė skiepus. Taip pat platus tarptautinis bendradarbiavimas, naujos technologijos, todėl abejoti skiepų efektyvumu ir saugumu tikrai nėra jokios prasmės.“
Nuo rugsėjo 13 d. Lietuvoje bus įvedami papildomi ribojimai neturintiems galimybių pasų (GP), tačiau S. Čaplinskas ragina pasiskiepijusius žmones neapsigauti.
„Labai svarbu neapsigauti: vis dėlto tas vadinamasis skiepų pasas arba faktas, kad pasiskiepijai, dar nereiškia, jog negali užsikrėsti ar atsidurti ligoninėje. Galų gale – užkrėsti kito žmogaus. Labai svarbu, kad būtų naudojamas visas kompleksas priemonių.
<…>. Beje, dabar vaikučiai grįš į mokyklas. Aišku, kad vėl turėsime pakilimą. Ar turime pakankamai paruoštų pediatrinių kovidinių lovų? Deja, bus neišvengiama, kad kai kurie vaikai susirgs“, – teigė specialistas.
