Atžalos vaikų teisių tarnybos buvo padalinti tėvams po vieną: vyresnysis su tėvu, jauniausias su mama. Vėliau kilus konfliktui abu vaikai iš šeimos buvo paimti. Trečiadienį atvejo vadyba nutarė abu vaikus tėvams grąžinti, tik atvirkštine tvarka. Nutarta, kad vyresnysis gyvens su mama, o jauniausias su tėvu. Beje, tėvui dėl smurto prieš vyresnįjį pradėtas ikiteisminis tyrimas. Artimiausiu metu vyks vaikų pasirengimo grąžinimui procesas.
Vykstant skyryboms vaikus padalino
DELFI primena, kad praeitų metų spalio 15 dieną poros Kauno vaikų teisių apsaugos tarnyba iš sutuoktinių Lauros ir Nerijaus Spūdžių paėmė 4 ir 10 metų vaikus. Vaikai iš šeimos buvo paimti nustačius, kad jiems šeimoje nesaugu. Vaikų mama teigė, kad grėsmę jiems kėlė agresyvus ir alkoholiu piktnaudžiaujantis tėvas, su kuriuo Laura Spūdienė nebegyvena. Moteris tvirtino, kad jos asmeniu jokių įtarimų dėl netinkamo vaikų auginimo nėra, todėl vaikai paimti neteisėtai. Savo sutuoktinį moters kaltino skyrybų vilkinimu, nes joms įvykus, tėvui tektų mokėti alimentus.
L. Spūdienė su sutuoktiniu jau metus nebegyvena kartu. Moteris tvirtino, kad N. Spūdys nevengdavo alkoholio ir elgėsi agresyviai tiek jos, tiek vaikų atžvilgiu. Kuomet pora pradėjo gyventi atskirai, Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai rekomendavo kol vyksta skyrybų procesas, padalinti vaikus. Teismo sprendimu, jauniausias liko gyventi su mama, o vyresnysis su tėčiu.
„Aš tam prieštaravau. Vieną savaitgalį aš nuvežiau vyresnįjį vaiką tėčiui ir radau jį išgėrusi, todėl nusprendžiau vaiko jam nepalikti. Darbuotojai man sakė, kad jei rasiu išgėrusi, vaiko nepalikti. Vaikas ir pats sakė, kad nenori grįžti pas tėtį, kad jam atsibodo kentėti“, - DELFI pasakojo Laura Spūdienė.
Kilus nesutarimams, vėl įsikišo vaikų teisių apsaugos specialistai ir galiausiai buvo nuspręsta abu vaikus iš šeimos paimti.
Šeima tarnyboms žinoma seniai
„Mes gavome pranešimą iš socialines paslaugas teikiančios įstaigos ir atitinkamai reagavome. Problemos buvo ilgalaikės, buvo teikiamos paslaugos, o situacija negerėjo. Vaikai yra paimami, kuomet jiems nėra saugu likti su nei vienu iš tėvų“, - teigia Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Neringa Martišienė.
Specialistė teigia, kad šeima vaikų teisių apsaugos darbuotojams yra žinoma nuo 2010 metų. Problemos įvairios. Šiuo metu dėl aplinkybių visumos, kurių atskleisti N. Martišienė teigia negalinti, kol kas vaikai grįžti į šeimą negali. Atvejo vadybos posėdis numatomas artimiausiu metu, bus įvertinamos naujos aplinkybės ir sprendžiamas vaikų grąžinimo klausimas.
Šiuo metu vienas vaikas yra globos namuose, kitas - pas globėją. Mamai su vaikas leidžiama matytis du kartus per savaitę. L Spūdienė teigia, kad vaikai jaučiasi blogai atskirti nuo mamos, susitikimų pabaigoje kabinasi į ją ir nenori paleisti.
Vaikai tapo skyrybų aukomis
Moteris teigia nesuprantanti, kodėl jai negrąžina vaikų, nes įtarimai smurtu yra pateikti tik tėvui.
“Mes skiriamės su vyru, tarpusavyje nesutariame, pykstamės. Kodėl jie nepagalvojo, kad reikia palikti vaikus mamai ir atriboti juos nuo tėvo, kad jis nedarytų žalos“, - sako L. Spūdienė.
Balandžio 2 dieną vyks skyrybų posėdis, moteris tikisi, kai jai pavyks oficialiai išsiskirti, vaikų atgavimo klausimas pajudės į priekį.
Moters advokatė Rūta Visočnik, kuri atstovauja panašioje byloje kaunietę Eglę Kručinskienę DELFI tikino, kad pateikiamas vaikų atėmimo motyvas. Neva vyresnysis vaikas būdamas mokykloje papasakojo, kad jam pas tėvą yra blogai, kad girtaujama ir jis nenori pas tėvą gyventi, yra agresijos požymių. Vaikų teisių apsaugos atstovai teigė, kad vaikas užsiminė, kad mama irgi mušė mažesnįjį vaiką. Čia tik jų žodžiai ir vaikas jų teisme paskui nepatvirtino. Kitas motyvas yra tėvo girtavimas.
„Šiuo du motyvus sujungus, teismas nusprendė, kad šeima yra asociali, sudarytas toks įspūdis ir teismas leido paimti vaikus. Klausimas, kodėl, kuomet vienas vaikas skundėsi dėl tėvo, jam nebuvo grįžti pas mamą. Be to, buvo paimtas ir mažasis vaikas. Dėl jo paėmimo iš viso nėra jokių argumentų“, - sakė R. Visočnik.
„Šeimai tarnyba nustatė antrą grėsmės lygį, kreiptasi į teismą ir teismas tris kartus patvirtino sprendimų ir veiksmų teisėtumą.“, - situaciją aiškino N. Martišienė.