Valstybės saugumo departamentas stebisi viską sužinojęs iš žiniasklaidos, nors Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius tiesiogiai sakė, kad kalbama apie Valstybės saugumo departamento raštus, su žymomis „slaptai“.
Advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ advokatas Giedrius Danėlius, gynęs ir prezidentės patarėją Daivą Ulbinaitę, teigia, kad disponavimas valstybės paslaptimi nėra sunkus nusikaltimas kaip, tarkime, prekyba poveikiu. Be to, jo manymu, įtarimai disponavimu valstybės paslaptį sudarančia informacija turėtų būti pateikti jau atlikus patikrinimą, iš kurio galima spręsti, kad valstybės paslaptį tebesudaranti informacija tikrai neteisėtai atsidūrė netinkamose rankose.
Taigi šiuo atveju svarbūs du klausimai: 1) ar informacija vis dar yra valstybės paslaptis ir 2) ar ji gauta tikrai neteisėtai.
Teisininkas sako, kad, remiantis teisine logika, radus dokumentus, kuriuose yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, reikia atkurti visą įvykių grandinę. Iš dokumento paprastai matosi, kas yra valstybės arba tarnybos paslapties subjektas – tai yra kas dokumentą sukūrė. Šiuo atveju, anot prokuroro J. Lauciaus, dokumentas sukurtas Valstybės saugumo departamento.
Dokumentą sukūrusi institucija, anot G. Danėliaus, turėtų atlikti patikrinimą ir nustatyti dokumento surašymo aplinkybes, atsakyti į klausimą, ar dokumente esanti informacija tebėra slapta, ištirti galimas dokumento paviešinimo ir patekimo į kitas rankas aplinkybes.
„Ir tik tada, kai pasibaigia patikrinimas, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės. Praktikoje yra tokių atvejų, kai staiga paaiškėja, kad vienas buvęs įstaigos darbuotojas disponuoja visų darbuotojų sąrašu, o tas darbuotojų sąrašas prilygintas tarnybos paslapčiai. Tai įtarimai nebuvo pateikiami iškart. Buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą ir buvo nustatyta, kad ta informacija nesudaro tarnybos paslapties“, - sako G. Danėlius.
„Vien tai, kad ant dokumento uždėta žyma, nereiškia, kad ten yra valstybės paslapties turinį atitinkanti informacija“, - priduria teisininkas.
Teisininkas akcentuoja, kad šiuo atveju pirma turi būti atliekamas toks patikrinimas, paskui pateikiamas įtarimas asmeniui. Tačiau G. Danėlius sako, kad Lietuvos praktikoje būta įvairių atvejų.
„Iš profesinės patirties žinau, kad daroma ir taip, ir taip. Yra garsių atvejų, kai pirma pradeda ikiteisminį tyrimą ir tik po to atlieka tarnybinį patikrinimą, kas prieštarauja elementariai chronologiškai įvykių sekai. Kitose bylose, kurie vyko toje pačioje prokuratūroje, tame pačiame departamente, vyko priešingai“, - sako G. Danėlius.
Teisininkas pabrėžia, kad specialia žyma žymėtas dokumentas gali atsidurti kieno nors rankose ir teisėtai.
Klausiamas, ar įmanoma tikėtis, kad Valstybės saugumo departamento dokumentas su žyma „slaptai“ galėtų teisėtai atsidurti privataus „MG Baltic“ koncerno viceprezidento R. Kurlianskio rankose, G. Danėlius sakė, jog tokios galimybės niekada negalima atmesti.
„Aš nežinau, kuo verčiasi tas koncernas. Bet pateiksiu hipotetinį pavyzdį, jeigu įmonė verstųsi telekomunikacijų paslaugomis. Telekomunikacijų dažniai ir ryšiai dažnai yra susiję su valstybės ir tarnybos paslaptimis. Ir jeigu įmonė yra susijusi su telekomunikacijomis, ji gali gauti tokį dokumentą, taigi tai nėra kažkas labai keisto“, - aiškina advokatas.
G. Danėlius taip pat aiškina, kad atsakomybė valstybės paslaptimi neteisėtai disponuojančiam asmeniui kyla dažniausiai dėl to, kad jis siekė neteisėto disponavimo valstybės paslaptį sudarančia informacija. Kitaip tariant, jeigu pareigūnas įtariamajam pasako, kad jo pokalbių yra klausomasi, įtariamasis yra kaltas tik tuo atveju, jei jis ragino pareigūną išduoti tokią informaciją, bandė informaciją gauti už pinigus ar kaip kitaip.
„Atsakomybė kyla, kai tu tyčia sieki gauti tokią informaciją ir žinai, kad tai neteisėta“, - sako G. Danėlius.
Registrų centro duomenimis, R. Kurlianskis yra telekomunikacijų bendrovių „Mediafon Carrier Services“ ir „Mediafon Datapro“ valdybų pirmininkas, „Mediafon“ valdybos narys.
Interneto puslapyje „Mediafon“ informuoja priklausanti koncernui „MG Baltic“. Pagrindinės bendrovės veiklos kryptys – didmenines skambučių persiuntimo, fiksuoto ir mobiliojo telefono ryšio paslaugas, trumpųjų pranešimų techninio aptarnavimo, sukčiavimo prevencijos ir specializuoto numerio perkeliamumo sprendimo paslaugas.
Bendrovė teigia aptarnaujanti daugiau nei 100 Lietuvos verslo įmonių. Šiuo metu bendrovės padaliniai teikia numerio perkeliamumo centrinės duomenų bazės administravimo paslaugas Azerbaidžane ir Moldovoje bei teikia numerio perkėlimo sprendimą Rusijos, Senegalo, Salvadoro, Lietuvos bei Kazachstano centrinės duomenų bazės administratoriams.
DELFI primena, kad nauji įtarimai R. Kurlianskiui paaiškėjo pirmadienį, apie juos paskelbė prokuroras J. Laucius.
Baudžiamojo kodekso 124 straipsnyje numatoma, kad „tas, kas neteisėtai įgijo ar perleido informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba neteisėtai laikė materialius objektus, kurių turinys ar informacija apie juos yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, jeigu nebuvo šnipinėjimo požymių, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų".
Pasak prokuroro J. Lauciaus, bylos duomenimis, R. Kurlianskis neturėjo teisės dirbti su valstybės paslaptimis, o tai leidžia daryti išvadą, kad dokumentai, galbūt turintys valstybės paslapties požymių, pas R. Kurlianskį galėjo atsidurti ir būti laikomi neteisėtai.
J. Laucius nekomentavo, ar šiuos dokumentus „MG Baltic" viceprezidentui perdavė buvęs Seimo narys ir buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, kuris įtariamas didelės vertės kyšio priėmimu iš R. Kurlianskio.
„Vien neteisėto laikymo faktas dokumentų arba dalykų, kuriuose yra valstybės paslaptis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą jau yra baudžiamas", - sakė prokuroras.
Specialiųjų tyrimų tarnyba gegužės 12 d. pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu stambiu mastu.
Ikiteisminiame tyrime turimi duomenys leidžia įtarti, kad verslo koncerno „MG Baltic" atstovai už politinės partijos veikimą jų naudai galimai perdavė itin didelį kyšį tuometiniam Seimo nariui, Liberalų sąjūdžio pirmininkui E. Masiuliui.
Iš pradžių skelbta, kad galimo kyšio vertė - 106 tūkst. eurų, neoficialiais duomenimis, pas E. Masiulį iš viso rasta 250 tūkst. eurų.
Pradėjus tyrimą E. Masiulis paliko Liberalų sąjūdį ir Seimą.
R. Kurlianskis buvo suimtas 20 parų, tačiau toks sprendimas apskųstas. Jis yra kelias televizijas valdančio „Laisvo ir nepriklausomo kanalo“ grupės valdybos pirmininkas ir naujienų portalą alfa.lt valdančios „Alfa Media“ valdybos pirmininkas.