Vilnietis Romuldas su dukra mėgaujasi pasakiška žiema, tačiau susidūrė su problema – septyniolikmetės Jorūnės Galimybių pasas netrukus nustos galioti. Nors dokumentą parsisiuntė naujai.

„Galiojimo laiką vis dar rodo iki gruodžio 27 dienos“, – LNK sakė mergina.

Jos tėtis žurnalistams teigė, jog tai yra neaptartas atvejis – kas vyksta su nepilnamečiais.

„Kurie jau buvo vakcinuoti anksčiau. Konkrečiai mūsų dukra antra vakcinos doze paskiepyta dar balandžio 30 dieną. Pagal tą tvarką nustoja galioti gruodžio 27 dieną. Ir trečios dozės ji dar negali gauti, nes vakcinuoja 3 doze tik nuo 18 metų“, – LNK kalbėjo merginos tėtis.

Trečio skiepo gauti tokio amžiaus asmenys negali. Tad kaip Galimybių pasą pratęsti? Šeimai buvo pateikta tokia informacija.

„Ką siūlė ir per informacinę liniją – tai darytis antikūnų testą. Taip papildomas laikas gaunamas. Pirmą kartą testas nemokamas, bet antrą – jau mokamas. O iki 18 metų jai tektų jį pasidaryti dar ne vieną ir ne du kartus“, – sakė jis.

„Kalbėjau su šeimos gydytoja, ji sakė, kad tai yra aktuali problema ir kitiems“, – teigė mergina.

Jorūnė groja orkestre, lanko ir sporto užsiėmimus. Paauglei Galimybių pasas yra reikalingas kasdien.

„Truputėlį baisu, nes esu susiplanavusi veiklų ir su mokslo būreliais, su orkestru. Tikrai nenorėčiau praleisti jų dėl šio nesusipratimo“, – kalbėjo mergina.

Jos tėtis Romualdas prognozavo, kad ko gero, su panašia problema susidurs ir Europinius sertifikatus turintys asmenys.

„Yra numatyta kelionė vasario mėnesį į Prancūziją, tad šis klausimas bus aktualus ir tada“, – teigė jis.

Visgi sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė–Motiejūnienė sako, kad nuo gruodžio 28 dienos Galimybių paso galiojimo laikas įvedamas tik suaugusiems.

„Vaikams iki 18 metų, kurie vakcinuojasi – nuo 12 metų ir 2 mėnesių iki 18 metų Galimybių pasas nėra terminuotas, jiems nėra numatyta sustiprinančioji dozė“, – kalbėjo viceministrė.

Jaunesnių vaikų tėvai turėtų nepamiršti, kad nuo gruodžio 28 dienos Galimybių pasas bus reikalingas ir 12 metų vaikams. Taip pat bus galima rodyti ir Europinį sertifikatą. Kartu gali tekti rodyti ir asmens dokumentą, tiks ir moksleivio pažymėjimas.

„Nuo 12 metų ir 2 mėnesių, tie du mėnesiai yra skirti tam, kad būtų pakankamai patogus pereinamasis laikotarpis tėveliams apsispręsti vakcinuoti vaikus. Bet kuriuo atveju tėvai renkasi kaip yra saugiau“, – sakė viceministrė.

LNK kalbinta vilnietė tikino, jog savo vaiką vakcinuoti nuo koronaviruso kol kas bijo.

Kita teigė negalinti smerkti žmonių, kurie turi baimių ir jų nepasitenkinimo, jog yra tokia situacija.

Gauti Galimybių pasą bus galima ir be vakcinos.

„Jeigu vaikai testuojasi kaupinių būdu mokyklose, tada savaitės terminui jie gauna Galimybių pasą. Bet pabrėžiu, tik kaupiniais. Arba turi galimybę pasidaryti testus mobiliuosiuose punktuose“, – teigė sveikatos apsaugos viceministrė.

Vaikų neformaliam ugdymui Galimybių paso nėra ir nebus reikalaujama.

Sveikatos apsaugos ministerija tikslina, kad reikės patį Galimybių pasą kas du mėnesius reikės atnaujinti – atsiųsti iš naujo. Ši taisyklė bendra tiems vaikams, tiek ir suaugusiems. Tėvai gali atsiųsti vaiko dokumentą iš savo esveikatos.lt paskyros, atspausdintą variantą galima gauti ir vaistinėse, pašto skyriuose, Registrų centro padaliniuose.

Nors privalomo vaikų skiepijimo vaikams nėra, visgi specialistai pasisako už skiepus, ypač omikron atmainos plitimo akivaizdoje.

„Dvylikamečiams tikrai yra grupė, kuri turi daug aktyvių veiklų. Ir dėl to yra didelė tikimybė, kad jie gali užsikrėsti. Kitas dalykas, kad mes anksčiau mažai kalbėjome apie pokovidinį sindromą. Vaikai kartais persirgę ir nesunkiomis infekcijos formomis, gali turėti tam tikras pasekmes vėliau savo brendimo laikotarpiu. Todėl tai irgi reikėtų įvertinti“, – LNK kalbėjo Santaros klinikų infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė.

Po ligos gali pasireikšti nerimas, depresija, skonio ir uoslės pokyčiai, raumenų, sąnarių ar galvos skausmai. Kai kurie vaikai ilgai jaučia bendrą silpnumą, nuovargį.

O įsivaizdavimas, kad vaikai serga tik lengva ligos forma klaidingas.

„Paaiškėjo, kad dalis yra gydyti ir reanimacijos skyriuose. Tad ir tarp vaikų pasitaiko vidutinio sunkumo, sunki ar kritiškai sunkia forma sergančių asmenų. Manau, kad visa tai ir leidžia priimti sprendimą skiepyti vaikus ir sumažinti infekcijos plitimą“, – kalbėjo L. Jančorienė.

Šiuo metu Lietuvoje nuo koronaviruso skiepijami vaikai nuo 5 metų. Tačiau ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasisako, kad vaikų vakcinavimo pradžia nėra sparti.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: