Nauji dokumentai lytį pasikeitusiai vilnietei – tik po teismo

Teismas priminė, jog Civiliniame kodekse numatyta galimybė pasikeisti lytį, o valstybės institucijos privalo įregistruoti šį faktą. Todėl, siekiant užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įgyvendinimą, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų formuojamą teisminę praktiką ir vadovaujantis įvairiomis teisės normomis, pareiškėjos reikalavimai patenkinti.

Kaip informavo teismo atstovas spaudai Audris Kutrevičius Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotas pakeisti atitinkamus įrašus taip, kad juose atsispindėtų dabartinė vilnietės lytis. Gyventojų registro tarnyba įpareigota pakeisti asmens kodą, kad jis atitiktų lytį. Suinteresuotu asmeniu byloje buvo ir Teisingumo ministerija.

Šių institucijų atstovai su pareiškėjos prašymu esą sutiko, bet paaiškino, kad nėra nustatyta lytį pasikeitusių asmenų dokumentų pakeitimo tvarka.

Operaciją atlikta Tailande

„Negaliu apdrausti automobilio, apsigyventi viešbutyje, turėti mobiliojo telefono su abonentinio mokėjimo planu, – taip iki šiol gyvena Raminta (vardas pakeistas – DELFI). – Atsiskaitydama kreditine kortele, kiekvieną kartą turiu aiškintis, kad ji yra mano, o ne vogta, įrodinėti priežastis ir po to patirti pažeminimus. Negaliu tinkamai išvykti iš valstybės, kadangi pasas neatitinka mano išvaizdos.“

45-erių vilnietė gimė vyru. Jau vaikystėje berniukas jausdavosi nepatogiai ir pavydėdavo mergaitėms. „Buvau uždaro būdo, švelnesnių manierų vaikas, o paauglystėje supratau, kad nenoriu būti vaikinu“, – žurnalistei Jūratei Ablačinskaitei yra pasakojusi moteris.

Bandydama save „perauklėti“, Raminta pradėjo sportuoti, vėliau netgi vedė ir susilaukė dviejų vaikų, kurie dabar yra paaugliai. „Kai vaikams draugai ėmė uždavinėti keistus klausimus apie mane, mačiau, kad jie stipriai išgyvena. Pradėjo sklisti kažkokios kalbos. Vaikai turėjo atlaikyti didelį spaudimą ir žiaurumą. Negalėjau leisti, kad taip ir toliau tęstųsi, todėl pasitraukiau nuo šeimos.“ Nors potraukį moterims jaučianti vilnietė siūlė žmonai likti pora, ši atsisakė – santuoka iširo.

Kone prieš dešimtmetį Raminta pradėjo vartoti moteriškus hormonus. Greitai moteriškėjo jos išvaizda, dingo vyriškos manieros. Jei būtų leidusios finansinės galimybės, esą jau prieš keletą metų būtų pasikeitusi lytį.

Vilnietė ne vienus metus mynė gydymo įstaigų slenksčius, atliko daugybę prichologinių testų. 2007 m. specialistai jai diagnozavo transeksualumą ir leido atlikti lyties keitimo operaciją. Tuomet Raminta pati susirado gydymo įstaigą ir reikalingų lėšų. Operacija buvo atlikta pernai Tailande, kur, kaip teigiama, dirba vieni geriausių šios srities specialistų. Lyties keitimas čia kainuoja 10-15 tūkst. JAV dolerių.

Praėjusių metų pabaigoje į Lietuvą grįžo moteris, kuri tebeturi anksčiau išduotus dokumentus su vyrišku vardu, pavarde ir asmens kodu. Nors Civilinis kodeksas įpareigoja valstybės institucijas įregistruoti asmens lyties pakeitimą, tai nebuvo padaryta. Dėl to moteris esą ne tik negali gauti gydymo paslaugų, bet ir kasdieniniame gyvenime patiria emocinių sukrėtimų, streso, nepatogumų, patyčių ir pažeminimų.

Ši byla – ne vienintelė, kurioje figūruoja Raminta. Ji taip pat kreipėsi į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo. Moteris prašo atlyginti jai 31 tūkst. Lt turtinės ir 100 tūkst. Lt neturtinės žalos. Suinteresuoti asmenys šiame procese – Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijos.

Padėti vilnietei ėmėsi Tolerantiško jaunimo asociacija, įgyvendinanti Nyderlandų Užsienio reikalų ministerijos remiamą projektą „Kovok už save – už LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų – DELFI) teises“, kurio vienas iš siekių yra ginti šių žmonių teises Lietuvoje.

Pralaimėjo bylą Strasbūre

Manoma, kad Lietuvoje gali gyventi maždaug 200 transseksualų, tačiau, anot asociacijos, dėl valstybės atstovų, politinių ir įvairių grupių interesų grupių veiksmų ar neveikimo jiems iki šiol nesudaromos sąlygos būti lygiateisiais ir pilnaverčiais šalies piliečiais.

Transseksualumas laikomas psichine liga, tačiau psichiatrinė terapija esą nepajėgi atkurti translyčio žmogaus kūno ir savimonės vienovės. Kai žmonės išgyvena fizinio kūno ir asmenybės tapatybės neatitikimą, troškimą būti priešingos lyties individu, esą nepadeda net pokalbiai su psichoanalitiku ar skiriama terapija. Vyras, trokštantis būti moterimi, ar moteris, norinti tapti vyru, gali atkurti lytinę ir asmenybės tapatybę tik padedant hormonų terapijai ir atliekant lyties keitimo operaciją.

Civilinis kodeksas numato, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę pakeisti savo lytį, jei tai mediciniškai įmanoma. Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką turi nustatyti įstatymas, kurio Seimas iki šiol nėra priėmęs. Dėl to Lietuva pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Šis prieš dvejus metus pripažino, kad Lietuva pažeidė L. – moters, norinčios tapti vyru, – teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Strasbūro teismas iš karto įpareigojo Lietuvą išmokėti 5 tūkst. eurų kompensaciją, o nepriėmus reikiamo įstatymo – aštuonis kartus didesnę sumą materialinei žalai atlyginti.

Įsiteisėjus sprendimui buvo nuspręsta ne suskubti priimti įstatymą, o sumokėti kompensaciją. Lyties pakeitimo įstatymas, parengtas prieš kelerius metus, iki šiol nėra parengtas, tačiau Civiliniame kodekse vis dar numatyta galimybė pasikeisti lytį.

Parlamentarai Antanas Matulas ir Dangutė Mikutienė yra pasiūlę išbraukti minėtą Civilinio kodekso nuostatą, kuri esą sukelia nepagrįstų lūkesčių, o lyties pakeitimo operacijas leisti darytis užsienyje.