aA
Likus vos mėnesiui iki Seimo rinkimų, smuko trijų populiariausių partijų palaikymas. Delfi užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rugpjūčio 26–rugsėjo 4 dienomis atlikta apklausa parodė, kad gerokai suprastėjo ne tik teigiamas Vyriausybės vertinimas, bet ir premjero Sauliaus Skvernelio palaikymas. Anot kalbintų politologų, ši apklausa parodė ne tik galimą centro dešinės koalicijos viltį, bet ir visuomenės nuotaikas koronaviruso pandemijos kontekste.
Naujausiuose reitingų sąrašuose – besikeičianti rinkėjų nuomonė: koronaviruso poveikis akivaizdus
© DELFI / Josvydas Elinskas

Į Seimą patektų tik 4 partijos

Naujausia visuomenės apklausa neturėtų džiuginti nė vienos iš trijų reitingų lentelių lyderių.

Pirmoje reitingų lentelės vietoje ir toliau laikosi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Nuo liepos mėnesį atliktos apklausos jų palaikymas sumenko: liepą už šią partiją būtų balsavę 16,1 proc., rugpjūčio mėnesį šis skaičius sumažėjo iki 15,3 proc. respondentų.

Praėjusį mėnesį konservatorius aplenkusi neviršydama paklaidos ribų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) dalį rėmėjų taip pat prarado: liepą už šią partiją būtų balsavę 15,6 proc. apklaustųjų, rugpjūčio mėnesio apklausos duomenimis – 13,7 proc.

Naujausiuose reitingų sąrašuose – besikeičianti rinkėjų nuomonė: koronaviruso poveikis akivaizdus
© DELFI / Domantas Pipas

Apklausos rezultatai prieš rinkimus neturėtų džiuginti ir trečioje vietoje esančios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP): liepą už šią partiją būtų balsavę 9,8 proc. respondentų, rugpjūtį – 8,9 proc.

Į ketvirtą reitingų lentelės vietą rugpjūtį išsiveržė Darbo partija. Liepos mėnesį šią partiją būtų palaikę 5,3 proc. apklaustųjų, rugpjūčio mėnesio duomenimis šis skaičius paaugo iki 6,1 proc.

Rokiruotės reitingų lentelėje

Naujausios „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, 5 proc. kartelę peržengtų tik anksčiau išvardytos keturios partijos.

Penktoje reitingų lentelės vietoje liko rezultatą pagerinusi Laisvės partija, liepą už ją būtų balsą atidavę 4 proc. respondentų, rugpjūtį šis skaičius paaugo iki 4,8 proc.

Potencialių rinkėjų paramą gerokai prarado ir įprastai 5 proc. kartelę peršokdavęs Liberalų sąjūdis. Liepą už minėtą partiją balsą būtų atidavę 6,2 proc. apklaustųjų, rugpjūtį šis skaičius susitraukė iki 4,2 proc.

Po Liberalų sąjūdžio reitingų lentelėje – nauja „Laisvės ir teisingumo“ partija, liepos apklausos duomenimis, šią partiją palaikytų 3,8 proc. apklaustųjų, rugpjūtį – 3,2 proc.

Toliau – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), kurios rezultatai visuomenės nuomonės apklausose paprastai būna gana stabilūs. Liepos mėnesį šią politinę jėgą būtų palaikę 3,3 proc., rugpjūtį – 3,2 proc. apklaustųjų.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) palaikymas per mėnesį šiek tiek paaugo. Liepą šią partiją būtų palaikę 1,7 proc., rugpjūtį – 2,6 proc. apklaustųjų.

Centro partija – tautininkai liepą sulaukė 2,4 proc. apklaustųjų palaikymo, rugpjūtį – 2,3 proc.

Apibendrinant tyrimą pateikiami rezultatai partijų ir politinių judėjimų, surinkusių daugiau nei 2 proc. respondentų atsakymų. Mažiau procentų surinkusios partijos ir politiniai judėjimai pateikiami apibendrintai eilutėje „Kita partija“.

Kitą partiją būtų pasirinkę 6,3 proc. apklaustųjų, 12,8 proc. teigė, kad nebalsuotų, dar 16,6 proc. apklaustųjų į klausimą neatsakė arba nežinojo.

Užmaršus rinkėjas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis visų pirma dėmesį atkreipė į tai, kad sumažėjo trijų pagrindinių partijų rezultatai.

„Gal partijų simpatikai pavargo. Rinkimų laukimas kartais nuvargina, žmogus praranda interesą. Kita vertus, visai galimas daiktas, kad ypač iš centro kairės pusės nuo valstiečių ir socialdemokratų tuos balsus galėjo pervilioti darbiečiai, nes jie labai intensyvią reklamą vykdo jau apie mėnesį“, – Delfi sakė L. Bielinis.

Politologas tvirtino, kad kol kas sunku pasakyti, kodėl žymiai krito Liberalų sąjūdis ir savo pozicijas užleido konkurentei Laisvės partijai. L. Bielinio versija – partijos užgožimas.

„Jie dingo iš mūsų akiračio. Galbūt nėra tokie aktyvūs nei pandemijos, nei Baltarusijos klausimais. Juos vienoje pusėje užgožia valstiečiai ir žalieji, kitoje – konservatoriai. Manau, kad tai yra matomumo klausimas“, – sakė pašnekovas.

Naujausiuose reitingų sąrašuose – besikeičianti rinkėjų nuomonė: koronaviruso poveikis akivaizdus
© DELFI / Domantas Pipas

VDU profesorius žinutę perdavė ir visoms rinkimuose dalyvaujančioms partijoms – stengtis reikia iki paskutinės akimirkos.

„Visoms partijoms žinutė yra viena ir labai universali – dabar ypač reikia šių partijų ir jų atstovų aktyvumo. Rinkėjas labai greitai užmiršta tuos, kurie nustoja būti aktyvūs, kurie nėra eksponuojami“, – kalbėjo politologas.

Iš dabartinių partijų reitingų rezultatų, kaip Delfi prognozavo L. Bielinis, labiausiai tikėtina centro kairės valdančioji koalicija. O joje pagrindiniu smuiku griežti turėtų LVŽS.

Gera ir bloga žinia

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Kęstutis Girnius teigė, kad ryškiausia tendencija – bene visų politinių jėgų paramos sumažėjimas.

„Ryškiausias partijų vertinimo dalykas – visų rezultatai krito, pakilo tik trys partijos: Darbo partija, Laisvės partija ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP). Manau, kad Laisvės partijos pakilimas yra bene reikšmingiausias, čia atsiranda galimybė, kad ši politinė jėga perkops 5 proc. barjerą, o tai prieš porą mėnesių atrodė neįmanoma“, – apie Laisvės partijos galimybes kalbėjo politologas.

K. Girnius pažymėjo, kad kiek nustebino ir Darbo partijos rezultatas.

„Stebina, kad pakilo Darbo partija, nes jie eina į rinkimus be V. Uspaskicho, nors jis aktyvus. Bet tai, kad taip staigiai ši jėga užima ketvirtą vietą lentelėje, irgi yra nelaukta“, – teigė jis.

Valstiečių palaikymo sumažėjimas, K. Girniaus nuomone, turėtų būti siejamas su koronaviruso valdymo padariniais.

„Manau, yra ryškus nepasitenkinimas pagrindinėmis partijomis, bet labiausiai smuko valstiečiai ir žalieji. Man nėra visiškai aišku, kodėl, bet tai gali būti susiję su galimai neskaidriais pirkimais. Esu linkęs galvoti, kad, nors viskas pavyko gerai valdant koronaviruso situaciją, bet iškilo neaiškumų, ir tai gali turėti poveikį“, – svarstė pašnekovas.

Jis sutiko, kad įtakos tam galėjo padaryti ir visuomenės nuovargis dėl koronaviruso.

„Manau, valstiečiai turi šiek tiek nusiraminti ir mėginti nuolat pabrėžti, kad koronavirusas suvaldytas gerai, palyginti su kitomis šalimis. Ir Lietuvos ūkio kritimas pats mažiausias, turėtų pabrėžti, ką jie yra gero padarę, neįsivelti į polemikas su konservatoriais“, – ragino jis.

Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Gabrielius Landsbergis
Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Gabrielius Landsbergis
© DELFI / Tomas Vinickas

K. Girnius teigė, kad Liberalų sąjūdžio kritimas yra nelauktas.

„Bet čia gali būti persiskirstymas – dalis tų, kurie ketino balsuoti už Liberalų sąjūdį, staiga pastebėjo, jog Laisvės partija aktyvesnė, jos lyderė Aušrinė Armonaitė taip pat aktyviau veikia, gal net geriau atstovauja. Kartu tai yra naudingos žinios dešiniosioms jėgoms, nes buvo galima manyti, kad į Seimą pateks tik konservatoriai ir Liberalų sąjūdis, dabar yra galimybė, jog bus trys partijos centro dešinės.

Tai sudaro šiokią tokią didesnę tikimybę, jog jos galėtų ilgainiui sudaryti ir valdančiąją koaliciją“, – apie galimus valdančiosios koalicijos rėmus kalbėjo VU TSPMI politologas.

Jis teigė, kad ši apklausa siunčia dvi pagrindines žinutes politinėms jėgoms.

„Sakyčiau, kad blogą žinią iš šios apklausos turėtų gauti valstiečiai. Gera žinia – dešiniosioms partijoms“, – pagrindinę šios apklausos mintį įvardijo politologas K. Girnius.

Tyla prieš audrą

„Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas teigė, kad ši apklausa galėtų būti pavadinta tyla prieš audrą – vasaros pabaigoje užfiksuotos rinkėjų nuotaikos skirsis nuo tų, kurios bus prieš pat rinkimus.

Pašnekovas sakė, kad liberalių partijų palaikymo pokyčiai rodo, jog „stiklines lubas“ turi ne tik konservatoriai.

„Kalbame apie konservatorių „stiklines lubas“, kurių jie negali peržengti, panašu, kad liberalai Lietuvoje tokias irgi turi – tai maždaug 10 proc. Tai tas dalijimasis rinkėjais ir vyksta tame pačiame inde. Sunku pasakyti, ar tai – tendencija, bet dabar matome tam tikrą pasikeitimą“, – sakė I. Zokas.

„Spinter tyrimų“ vadovo nenustebino ir pakilęs Darbo partijos rezultatas.

„Darbo partija yra nestebinantis dalykas – ji visiškai susijusi su savo pirmininku. Kadangi V. Uspaskichas pats dalyvauja rinkimuose, yra partijos veidas, yra žmonių, kurie simpatizuoja jai, ir tas procentas gana stabilus, jo pokyčiai koreliuoja su paties partijos pirmininko aktyvumu“, – teigė „Spinter tyrimų“ vadovas.

Viktoras Uspaskichas
Viktoras Uspaskichas
© DELFI / Domantas Pipas

I. Zokas nesureikšmino trijų pagrindinių partijų kritimo.

„Tai labiau siečiau su vasara, kai žmonių įsitraukimas į politiką mažas, pats atostogų sezonas. Kokių nors didelių pokyčių neįvyko, bet tradiciškai žmonės vasarą mažiau politika domisi“, – rezultatus aiškino jis.

Sociologas stebėjosi, jog, likus mėnesiui iki Seimo rinkimų, šie reitingai gana ramūs. Tačiau per mėnesį iki spalio 11 dienos, anot pašnekovo, viskas gali dramatiškai pasikeisti.

„Kita vertus, ir pačioms partijoms naujas dalykas, kad jos bus priverstos veikti visai kitais metodais, sąlygomis, nei yra įpratusios. (…) Be to, yra gana didelis nebalsuojančiųjų ar į klausimą neatsakiusiųjų skaičius, kurie dar neapsisprendę, jų – apie 30 proc.

O mes visi suprantame, ką rinkimuose dali padaryti toks skaičius. Čia gali būti labai didelių pasikeitimų – proveržių arba kritimų. Jeigu ta žmonių dalis pasiskirstys į vieną ar kitą pusę, tai gali lemti didžiulius pasikeitimus“, – Delfi naujausią apklausą įvertino I. Zokas.

Susvyravęs pasitikėjimas Skverneliu

Visuomenės apklausoje buvo klausta ir apie tai, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų eiti ministro pirmininko pareigas.

Ir toliau daugiausia apklaustųjų palaikymo sulaukė TS-LKD sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė. Liepą ją palaikė 15 proc. apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – 16,1 proc.

Antroje vietoje – šiuo metu šias pareigas einantis Saulius Skvernelis. Jo palaikymas nuo liepos mėnesio žymiai sumažėjo, praėjusios apklausos metu jis buvo 13,5 proc., rugpjūtį – 10,5 proc.

Trečioje vietoje – socialdemokratė, Europos parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė, ją, kaip Vyriausybės vadovę, liepą matė 4,3 proc. apklaustųjų, rugpjūtį – 4,8 proc. Praėjusioje apklausoje ši politikė buvo tik penktoje lentelės vietoje.

Ketvirtoje pozicijoje – Tėvynės sąjungos lyderis Gabrielius Landsbergis. Per mėnesį sumažėjo apklaustųjų, kurie norėjo jį matyti premjero poste. Liepą šioje pozicijoje jį pageidavo matyti 5,8 proc. apklaustųjų, rugpjūtį – 4,7 proc.

Penktoje šios lentelės vietoje – buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Užimantį premjero poziciją ši politiką liepos mėnesį matė 4,8 proc. respondentų, rugpjūtį – 3,2 proc.

Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderį Ramūną Karbauskį rugpjūtį apklaustieji vertino vienodai – po 2,8 proc. apklaustųjų norėjo juos matyti premjero poste. Liepą R. Karbauskį šiame poste matyti norėjo 2,6 proc. apklaustųjų, V. Uspaskichą – tie patys 2,8 proc. respondentų.

Toliau sąraše – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, liepą premjero poste ministrą norėjo matyti 2,9 proc., rugpjūtį – 2,7 proc. apklaustųjų.

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis liepą 3,1 proc. apklaustųjų buvo įvardytas kaip geriausias kandidatas premjero pareigoms užimti, rugpjūtį – 2,2 proc.

Centro partijos pirmininką Naglį Puteikį, užimantį ministro pirmininko pareigas, liepą matyti norėjo 1,1 proc., rugpjūtį – 1,8 proc. respondentų.

Vyriausybės vertinimas blogėjo

Apklaustųjų nuomone, labiau neigiamai praėjusį mėnesį buvo vertinama ir Vyriausybė.

Teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertinančių žmonių dalis nuo liepos mėnesio sumažėjo – liepą ją taip vertino 38,5 proc. apklaustųjų, o rugpjūčio mėnesį – 31,4 proc.

Atitinkamai per šį laikotarpį neigiamai ir greičiau neigiamai vertinančių Vyriausybės veiklą dalis liepą taip pat padidėjo nuo 53,6 proc. iki 58,5 proc.

Nežinančių, kaip atsakyti į klausimą, arba neatsakiusiųjų dalis liepą buvo 7,9 proc., rugpjūtį – 10,1 proc.

Skabo uždėtą laurų vainiką

Kalbėdamas apie potencialių ministrų pirmininkų vertinimą, politologas L. Bielinis teigė, kad premjero vertinimo kritimą lėmė menkas jo matomumas paskutinį vasaros mėnesį.

„Man akivaizdu, kad S. Skvernelis per paskutinį mėnesį savotiškai nusiramino, nes pandemijos valdymas pavasarį ir vasaros pradžioje gana stipriai išvargino Vyriausybę, o paskui premjeras išėjo atostogauti. Manau, jog atostogų metas ir kainavo tuos kritimo procentus“, – teigė jis.

Apie TS-LKD kandidatės I. Šimonytės poziciją VDU profesorius taip pat nedaugiažodžiavo.

„Natūralu, kad vienas politikas krenta, kitas – auga. I. Šimonytė nuolat funkcionavo, dėl to šiek tiek ir užaugo jos reitingai“, – apie kandidatų į premjero postą palaikymą kalbėjo L. Bielinis.

Jis teigė, kad kritęs Vyriausybės vertinimas tiesiogiai siejamas su premjero vertinimu. O kritę ir valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) reitingai galėtų būti aiškinami visuomenės nuovargiu dėl koronaviruso pandemijos.

„Tas nuovargis pasireiškia pirmu numeriu pačioje Vyriausybėje, nes ji paskutinį mėnesį ne visai atostogavo, bet S. Skvernelio mes nematėme, jis buvo savotiškai pasislėpęs nuo mūsų“, – dabartinio Vyriausybės vadovo veiksmus vertino VDU politologas.

Saulius Skvernelis
Saulius Skvernelis
© DELFI / Domantas Pipas

K. Girnius teigė, kad Vyriausybės ir S. Skvernelio, kaip tinkamiausio kandidato ministro pirmininko postui užimti, vertinimas turėtų įspėti valstiečius, kad ne viskas jau taip gerai, kaip jie sako.

„Vyriausybės veikla irgi smarkiai nukrito. Čia toks ironiškas dalykas, nes tiek R. Karbauskis, tiek ir S. Skvernelis mėgina sakyti, kad jie veikė, nėra „sofos partija“, bet iš žmonių apklausos atsakymų susidaro vaizdas, jog tikrai Vyriausybė skirtingai vertinama, nei S. Skvernelis mėgina ją pristatyti“, – sakė jis.

Premjero S. Skvernelio vertinimo nuosmukis, anot pašnekovo, gali būti susijęs su smulkmeniškais ginčais ar korupcijos šleifu, kad ir dėl šalia jo namų išasfaltuoto kelio aspektais.

„Jeigu šita apklausa tiksliai atspindi dabartines gyventojų nuotaikas, tai tada valstiečių populiarumas smuko. Turbūt jie galvojo, kad turi užtikrintą rėmėjų skaičius, bet jis sumažėjęs, o tai reiškia, kad per paskutinį mėnesį turi pasitempti, vengti nereikalingų politinių ginčų ir pabrėžti savo gerus darbus“, – Delfi kalbėjo K. Girnius.

Apie pasitikėjimo praradimą kalbėjo ir „Spinter tyrimų“ vadovas I. Zokas.

„Tų priežasčių galima ieškoti įvairių, bet, matyt, išaugęs pasitikėjimas pavasarį, ypač Vyriausybės, buvo susijęs su koronaviruso situacijos suvaldymu. Tos magaryčios, matyt, baigėsi, situacija ėmė prastėti. (…) Ir to totalaus susitelkimo, kuris buvo, nėra, vertinimų yra skirtingų, visi turi savo viziją dėl reikalingų ribojimų“, – kalbėjo sociologas.

Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė
© DELFI / Domantas Pipas

Jis teigė pastebintis ir visuomenės nuotaikų pokytį – pirmąjį metų pusmetį jis buvo pakilus, nes virusas suvaldytas, o šį – grįžta kaukės, situacija palaipsniui prastėja.

„Natūralu, kad tos nuotaikos yra tokios. Ir kai Vyriausybė teisėtai pasiėmė laurų vainiką už viruso suvaldymą, dabar teisėtai žmonės po vieną laurų šakelę iš jos atima“, – vaizdingai Vyriausybės veiklą vertino I. Zokas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų rugpjūčio 26–rugsėjo 4 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. – tiesioginės (face to face) apklausos būdu, 50 proc. – internetu. Tiesioginę apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis kalbasi su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Atliekant apklausą internetu respondentui siunčiama nuoroda – respondentas atsako į klausimus savarankiškai jam / jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 %.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(109 žmonės įvertino)
2.6972

Top naujienos

Daiva Žeimytė-Bilienė, laida „Iš esmės“, Virginija Spurytė

Įvardijo juodžiausią konflikto Ukrainoje scenarijų: tada Rusija pradės pasaulinį karą (34)

Kremliuje įvyko lūžis, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prisijungė prie karo partijos,...

Elektros sąskaitas sumažinti norintys daugiabučių gyventojai imasi ir neleistinų veiksmų: įspėja apie baudas (13)

Kylant elektros energijos kainoms, gyventojai ima svarstyti apie žaliąją energetiką. Saulės...

Karas Ukrainoje. Ciniškas rusų išpuolis: Zaporižioje atakuota humanitarinė kolona, žuvo mažiausiai 23 žmonės raketos pataikė ir į Dniprą: degė 50 autobusų, yra aukų

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono...

Dėl Putino mobilizacijos – Ukrainos prašymas Baltijos šalims (2)

Ukrainos vicepremjerė , laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk...

Marc Champion

Ukrainiečių įbauginti nebeįmanoma: Putino laukia naujas smūgis – tai tik kelių dienų klausimas

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui gali netekti ilgai laukti pirmojo rimtesnio savo sprendimo...

Tūkstančiai rusų veržiasi į Sakartvelą ir Kazachstaną: perspėja, kad minios gali pasukti ir Lietuvos sienų link (1)

Nuo mobilizacijos sprunkančių rusų banga Lietuvos dar nepasiekė, bet valdžios žodžiais – dar...

Markas Zingeris. „A-bomba“ Ukrainoje? Įsigykime šiltų kojinių ir seno gero patriotizmo

Per karo pabėgėlių antplūdį Europa matė išblyškusius ukrainiečių, kurių šeimos pabėgo nuo...

Nustebsite sužinoję: virusai mus mato ir girdi

Kartais atrodo, kad liga užpuola iš pasalų. Tada pradedame galvoti: Kur persišaldžiau? Gal...

2008-aisiais investavo ir nudegė, o šiandien jau valdo 3 milijonų vertės fondą: krizes reikia išnaudoti

Kol ekonomistai dėlioja galimus ekonominės raidos scenarijus, žmonės neramiai stebi prognozes ir...

Apsaugos bendrovė kviečia į komandą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – laukiami ir vyrai, ir moterys

Fzinės bei techninės apsaugos paslaugas teikianti bendrovė į darbą priims beveik 30 darbuotojų.