Apklausa atlikta buvo gruodžio 13-19 dienomis, apklausta 700 Vilniaus gyventojų mišriu būdu, tyrimo rezultatų paklaida – 3,4 procento.

Kas laimėtų?

Pagal šią apklausą, daugiausiai šansų laimėti Vilniaus miesto mero rinkimus turėtų partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas Artūras Zuokas. Už jį balsą atidavę būtų 20,5 procento apklaustųjų.

Toliau rikiuojasi nepriklausomu kandidatu rinkimuose užsiregistravęs Mykolas Majauskas – už jį balsuotų 16,6 procento apklaustųjų.

Trečioje vietoje – Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) kandidatas Valdas Benkunskas. Už jį bendroje kandidatų lentelėje savo balsą atiduotų 10,5 procento respondentų.

Toliau – Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius. Už jį balsuotų 6 procentai apklaustųjų.

Naujausia apklausa dėl Vilniaus miesto mero posto.

Penktoje pozicijoje – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) atstovė Edita Tamošiūnaitė. Už šią kandidatę balsuotų 4,6 procento apklaustųjų.

Toliau rikiuojasi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatė Rasa Budbergytė. Už ją savo balsą atidavę būtų 3,9 procento apklaustųjų.

Septintoje vietoje – Liberalų sąjūdžio kandidatė Eglė Radvilė. Už ją, anot apklausos, balsavę būtų 3 procentai apklaustųjų.

Toliau – Nacionalinio susivienijimo kandidatas Vytautas Sinica. Už jį balsavę būtų 2,9 procento apklaustųjų.

Lentelę užbaigia Darbo partijos kandidatė Ieva Kačinskaitė Urbonienė. Už ją balsavę būtų 1,9 procento apklaustųjų.

Kitą kandidatą rinktųsi 6,3 procento apklaustųjų, nebalsuotų 5,9 procento, o nežinančių buvo 18 procentų.

Dvikovų scenarijai

Apklausoje taip pat buvo modeliuojami ir galimų dvikovų antrame rinkimų dėl Vilniaus miesto mero posto scenarijai.

Štai, jeigu į II turą patektų M. Majauskas ir A. Zuokas, pergalę švęstų M. Majauskas. Už jį balsuotų 39,9 procento apklaustųjų, už A. Zuoką – 33,4 procento.

O jeigu M. Majauskas susirungtų su V. Benkunsku, apklausos duomenys rodo, kad pergalę vėl švęstų M. Majauskas. Štai pastarąjį rinktųsi 41,9 procentas respondentų, o TS–LKD kandidatą V. Benkunską – 18,6 procento.


Dvikova tarp A. Zuoko ir V. Benkunsko pasibaigtų A. Zuoko pergale. Už A. Zuoką balsuotų 39,7 procento apklaustųjų, už V. Benkunską – 28,3 procento.

Jeigu II ture susikautų A. Zuokas ir T. V. Raskevičius, pergalę švęstų A. Zuokas. Už jį balsuotų 43,3 procento apklaustųjų, už Laisvės partijos kandidatą T. V. Raskevičių – 23,6 procento.

Scenarijų modeliavimus užbaigia M. Majausko ir T. V. Raskevičiaus dvikova. Jį laimėtų M. Majauskas – už jį balsą atiduotų 47,3 procento apklaustųjų, už T. V. Raskevičių – 14,5 procento.

Ryškūs pjūviai

„Baltijos tyrimų“ direktorė, sociologė R. Ališauskienė Delfi teigė, jog ryškiausia kandidatų rinkėjų skirtis – pagal amžių.

„Jau imsime tris grupes: jaunimas, vidutinis amžius ir vyresnis amžius, tai jaunesni labiau už M. Majauskas ir T. V. Raskevičius pirmauja, paskui – A. Zuokas.

Vidutinis amžius smarkiai išsilygina A. Zuokas ir M. Majauskas, čia V. Benkunskas ir T. V. Raskevičius panašią paramą turi, nes TS–LKD kandidatas visiškai jaunimui „neina“.

O vyriausioji amžiaus grupė, nuo 50 metų, pirmauja A. Zuokas, tada M. Majauskas ir V. Benkunskas panašiai, o T. V. Raskevičius prastai atrodo“, – kalbėjo sociologė.

Ji teigė, jog kiti rinkėjų pjūviai tokios aiškios skirties nenubrėžia. .

Ar padėtų viešas užtarimas?

„Baltijos tyrimai“ direktorė R. Ališauskienė kalbėdama apie įtakingų politikų paramą vienam ar kitam kandidatui, ragino pažiūrėti į ankstesnius rinkimus.

„Ne visada ištikimi konservatorių rinkėjai už savo partijos iškeltą kandidatą balsuoja. Už partiją – dažniausiai taip, bet nebūtinai kandidatą. Jie kartais mato panašių, čia ir M. Majausko situacija – partijos rinkėjai, skirtingai nuo partijos, jo neatsisako. Jis jiems nėra svetimas, matyt. Gali būti, kad pasirinkimas būtent ir bus tarp M. Majausko ir V. Benkunsko“, – Delfi sakė sociologė.

R. Ališauskienė taip pat pridūrė, jog itin ištikimais laikomi konservatorių rinkėjai daugiau balsų savivaldos rinkimuose skirdavo partijos parengtam sąrašui nei iškeltam kandidatui į merus.

„Partija paprastai gauna daugiau balsų, o kandidatas – ne“, – įžvalgomis su Delfi dalijosi „Baltijos tyrimai“ direktorė, sociologė R. Ališauskienė.

Vaizdas prieš mėnesį

Jeigu Vilniaus savivaldybės mero rinkimai būtų vykę artimiausią savaitgalį, juos laimėtų partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatas A. Zuokas. Už jį balsuotų 21 procentas apklaustųjų, antroje vietoje – TS–LKD atstovas V. Benkunskas, jis surinktų 18 procentų balsų, trečioje vietoje – Laisvės partijos narys T. V. Raskevičius, jis surinktų 11 procentų balsų.

Jeigu į antrą rinkimų turą patektų A. Zuokas ir V. Benkunskas, juos, anot apklausos rezultatų laimėti turėtų TS–LKD kandidatas. V. Benkunskas surinktų 44 procentus balsų, A. Zuokas – 37 procentus. Nebalsuotų 11 procentų, nežino – 8.

Jeigu antrame ture rungtųsi V. Benkunskas ir T. V. Raskevičius, pergalė, tikėtina, vėl atitektų į TS–LKD kandidato rankas. Už V. Benkunską balsuotų 40 procentų apklaustųjų, už T. V. Raskevičių – 24 procentai. Nebalsuotų 25 procentai, nežinančių – 11 procentų.

Paskutinis modelis – jeigu į antrą turą patektų A. Zuokas ir T. V. Raskevičius. Šiuo atveju pergalę švęstų A. Zuokas. Už jį balsuotų 46 procentai apklaustųjų, už T. V. Raskevičių – 33 procentai, nebalsuotų 14 procentų, o nežinančių – 7 procentai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (44)