Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
Pozicijas išlaiko Nausėda
Pirmoje prezidentinių reitingų lentelėje ir toliau išlieka dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda. Jo rezultatas per mėnesį nuo praėjusios apklausos augo paklaidos ribose. Štai spalį už jį balsą atiduoti buvo pasiryžę 15,4 procento respondentų, lapkritį šis skaičius siekia 17,4 procento.
Antroje pozicijoje – Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė. Nors jos rezultatas keitėsi mažai, premjerės reitingas užima antrą vietą ir aplenkė advokato I. Vėgėlės reitingą. Už I. Šimonytę spalį balsavę būtų 10,8 procento apklaustųjų, lapkritį šis rezultatas siekia 11,7 procento.
Trečioje vietoje – jau minėtas advokatas I. Vėgėlė. Už jį spalį balsavę būtų 12,1 procento respondentų, lapkritį – 10,4 procento.
Toliau rikiuojasi buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Už jį spalį savo balsą atidavę būtų 5,1 procento apklaustųjų, lapkritį – 5 procentai.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė lentelėje užima penktą poziciją. Už ją spalį balsavę būtų 5 procentai apklaustųjų, lapkričio apklausoje – 4 procentai.
Visuomenininkas Andrius Tapinas rikiuojasi toliau. Už jį spalį savo balsą atidavę būtų 3 procentai apklaustųjų, lapkritį – 3,4 procento.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas – septintoje vietoje. Balsą už jį spalį atidavę būtų 3,7 procento respondentų, lapkritį – 3,1 procento.
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen užima aštuntą lentelės vietą. Už ją spalį balsavę būtų 3,1 procento apklaustųjų, lapkritį – 2,6 procento.
Lentelę užbaigia Seimo narys, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas Remigijus Žemaitaitis. Už jį spalį balsavę būtų 2,9 procento apklaustųjų, lapkritį – 2 procentai.
Už kitą kandidatą balsavę būtų 12,7 procento apklaustųjų, nebalsuotų – 11,3 procento, nežinančių buvo 16,4 procento.
Į sąrašą įtraukti Aurelijus Veryga, Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis, Petras Gražulis, Gabrielius Landsbergis, Rokas Masiulis ir Ramūnas Karbauskis surinko mažiau nei 2 proc. simpatikų balsų.
TS–LKD rinkėjų koncentracija Šimonytės asmenyje
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis, komentuodamas naujausius reitingus teigė, jog premjerės I. Šimonytės rezultatas yra stabilus, kaip ir G. Nausėdos.
„Panašu, kad G. Nausėda išlaiko tą pirmą vietą. Aišku, tas jo reitingas, kaip ne kartą kalbėjome, nėra įspūdingas tikrai. Matyti I. Šimonytės stabilumas, ir jeigu ji prezidento rinkimuose dalyvautų, ji galėtų eiti į antrą turą. Tai yra gana akivaizdu.
Bet kita vertus, įsivaizduoju, kad bet ką, ką konservatoriai išstatytų, ir jeigu liberalai su konservatoriais sutartų dėl bendro kandidato, tai jis vis tiek apie antrą ar trečią vietą būtų kažkur“, – įžvalgomis dalijosi politologas.
VU TSPMI docentas taip pat pažymėjo, jog advokato I. Vėgėlės reitingas nustojo augti. Jis kėlė klausimą, ar tai yra galimo kandidato pasiektos paramos lubos?
„Aišku, I. Vėgėlė nebekyla. Jis buvo pakilęs iki 12 procentų, dabar – apie 10 procentų. Ir toliau nebekyla. Man kyla klausimas – ar čia jau yra lubos, ar žmonės, kurie labiausiai buvo pikti ant politikų ir labiausiai nepasitiki institucijomis – ar čia užgriebė tai ir ar gali kilti toliau. Nes tam, kad kažkaip keistųsi tas reitingas, jam reikia eiti į viešąją erdvę komunikuoti.
Kol kas ypatingų ėjimų nėra. Tai manau, kad tokiame lygyje reitingai ir laikytis. Nebent naujas žaidėjas ateitų, startuotų rinkiminė kampanija kandidato. Bet kol kas nematyčiau tam prielaidų“, – kalbėjo VU TSPMI politologas M. Jastramskis.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas Delfi teigė, kad I. Šimonytės reitingas turėtų būti vertinamas kaip ryškėjantys konservatorių rinkėjų pasirinkimas.
„I. Šimonytės pokytis nėra kažkuo jau labai ypatingas. Aš šitoje vietoje nedaryčiau kokių nors toli siekiančių išvadų. Nuo rugsėjo (tada už I. Šimonytę balsavę būtų 7,9 procento apklaustųjų, aut. p.) mes matome rimtesnį pokytį. (…) Manyčiau, kad tiesiog ryškėja, ko gero, konservatorių rinkėjų preferencijos.
Jeigu mes žiūrėtume kartu I. Šimonytė ir A. Anušauskas kartu generuoja apie 14 procentų. Tai yra labai panašus rezultatas į bendrą konservatorių partijos reitingą. Akivaizdu, kad partijos rinkėjai mato šiuos du žmones kaip pagrindinius vedlius, pagrindines figūras, galinčias dalyvauti prezidento rinkimuose.
I. Šimonytė, vis dėl to, kaip ministrė pirmininkė ir TS–LKD partijos narė, ji matoma kaip natūrali, ateinanti iš šių galimų kandidatų aukščiausios pozicijos ir tiek. Man atrodo, kad čia vyksta natūrali koncentracijos jos asmenyje“, – kalbėjo VDU politologas I. Kalpokas.
Politikų profiliai – skirtingi
„Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas Delfi teigė, kad dabartinis šalies vadovas stiprina pozicijas.
„Tendencija yra tokia, kad dabartinis prezidentas lyg labiau stiprina savo pozicijas šitoje vietoje. O, sakykime, gal čia labiau psichologinis, ar moralinis dėmuo – kaip čia I. Vėgėlė yra antroje vietoje, kai buvo aplenkęs I. Šimonytę. Dabar antroje vietoje yra I. Šimonytė, bet tas pasistumdymas yra tikrai galimas“, – kalbėjo sociologas.
Jo teigimu, I. Vėgėlės ir I. Šimonytės profiliai – labai skirtingi.
„Jie abu yra tvirti antri kandidatai. Be abejo, jie vienas su kitu tikrai nėra konkurentai, nes jų profilis tikrai yra labai skirtingas. Jeigu G. Nausėdos profilis gali būti labiau dengiantis, įvairesnis, tai I. Šimonytės profilis per daug metų yra labai išsigryninęs, sutampa su konservatorių profiliu, todėl tikrai neturės įtakos tai, kad ji įstojo į TS–LKD partiją.
O I. Vėgėlės irgi aiškus profilis – tai daugiau protesto balsai. Bet tas elektoratas irgi yra išsigryninęs pamažu. Ir, panašu, kad jis užtikrina savo pozicijas ir per keletą mėnesių, pamažu, parodo tą savo potencialą, koks jis yra. Bet visko gali būti. Bet šiai dienai, matyt, jo pozicijos susikalibravo“, – Delfi sakė sociologas I. Zokas.
Ar veiks Vėgėlės pasirinkta strategija?
Kalbėdamas apie I. Vėgėlės rezultatą, Delfi pašnekovas, VDU docentas I. Kalpokas teigė, jog jis ir jo komanda atsisuka į praeitį, o tai rinkėjams nebėra taip svarbu.
„Greitai į visuomenės akiratį iššokantys asmenys turi tam tikrą galiojimo laiką. Jeigu tas populiarumas nėra kažkaip ypatingai palaikomas, buvo bandymų, sakykime, su naujų knygų apie pandemijos valdymo žalą ir užsakytomis apklausomis tai daryti. Bet greičiausiai šiuo metu vyksta tam tikras prasilenkimas.
Ta prasme, kad I. Vėgėlė ir jo komanda vis dar labai stato ant praeities – pandemijos, jos valdymas ir kiti dalykai. Bet kai gauni didesnę sąskaitą už šildymą ir elektrą šiandien, tai, kas buvo prieš metus ar dvejus su pandemijos valdymu, pasidaro šiek tiek mažiau aktualu. Todėl manau, kad vyksta toks kalbėjimas pro šoną šiuo metu“, – kalbėjo I. Kalpokas.
Politologas I. Kalpokas tikino, jog jeigu I. Vėgėlė ir jo komanda nekeis savo strategijos, gali laukti užmarštis.
„Man atrodo, kad po kurio laiko I. Vėgėlę ir jo rėmėjus gali ištikti, pavyzdžiui, partijos „Drąsos kelias“ likimas. Ji buvo ant bangos, bet kas ją dabar atsimena? Tai tiesiog nebėra aktualu“, – pabrėžė jis.
Delfi VDU docentas teigė, jog lentelėje yra vietos yra dar vienam žaidėjui – jokio kandidato nepasirinko maždaug 40 procentų apklaustųjų.
„Bet apie 50 procentų rinkimuose ir nebalsuoja. Tai labai tikėtina, kad šitie daugiau ar mažiau pakliūtų į tą rinkimuose nedalyvaujančių asmenų procentą. O kažkokios figūros, kuri iš naujo mobilizuotų, poreikis visuomet yra. Nes, panašu, kad mūsų rinkėjai visuomet mėgsta naujumą, šviežumą, nepriklausymą vadinamajam politiniam elitui.
Akivaizdžiai I. Vėgėlė bandė ir gal tebebando šį dalyką išnaudoti. Bet jis jau šiek tiek mažiau darosi šviežias. Ir tas šviežumo trūkumas atsispindi. O gal čia tiesiog vienkartinis susvyravimas“, – Delfi sakė VDU docentas, politologas I. Kalpokas.
Delfi pašnekovas VU TSPMI docentas M. Jastramskis prognozavo, kad advokatas I. Vėgėlė pereis prie kitų temų ir vien tik apie pandemijos valdymą nebekalbės.
„Nes ta (pandemijos, aut. p.) tema kaip ir yra užrišta, bet mes vėl matome, kad pasaulyje kyla skaičiai. Galbūt jis galvoja, kad gali būti vėl kažkokių apribojimų ir žiūrėdamas į priekį tos temos nenori paleisti. Gal jis taip galvoja, gali politikai turėti įvairių įsivaizdavimų apie ateitį. (…) Tas nepasitenkinimas Vyriausybe, valdžios veiksmais išlieka.
Įsivaizduoju, kad kažkoks skaudulys gali būti likęs. Ir jis vis primena apie tai, kad buvo padaryta neatleistina klaida, jam ir jo palaikytojams taip galbūt atrodo. Ir prie to grįžimas, kai neturi kitos temos, padeda tai palaikyti. Ir su ta pačia apklausa, kurią jis buvo paleidęs. Bet spėčiau tam, kad jis galėtų daugiau balsų rinkti neužteks šitos vietos temos tikrai“, – kalbėjo politologas M. Jastramskis.
VU TSPMI docentas M. Jastramskis juokavo, kad I. Vėgėlės reitingų „žvaigždė“ pakilo ir užstrigo kamine.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2022 metų lapkričio 18 – 29 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1013 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
