Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 procento.

Naujos pavardės ir du lyderiai

Delfi užsakymu „Spinter tyrimai“ prezidentinę apklausą daro jau antrą kartą šią vasarą, visi pokyčiai nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio apklausos – paklaidos ribose.

Pirmą lentelės vietą rugpjūčio mėnesio apklausos metu užėmė kadenciją baigusi šalies vadovė D. Grybauskaitė. Už ją birželio mėnesį balsavę būtų 15,2 procento apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – 17,2 procento. Vis dėlto D. Grybauskaitė jau yra viešai pasakiusi, kad dar kartą prezidentės posto nesieks.

Antroje pozicijoje – dabartinis šalies vadovas G. Nausėda. Birželio mėnesį jo rezultatas lenkė paramą D. Grybauskaitei paklaidos ribose. Už jį birželį balsavę būtų 16,6 procento apklaustųjų, rugpjūtį – 15,6 procento.

Toliau lentelėje – premjerė Ingrida Šimonytė. Už ją birželio mėnesį balsavę būtų 7,2 procento apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – 8,4 procento respondentų.

Po premjerės I. Šimonytės – buvęs Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Už jį prezidento rinkimuose artimiausią sekmadienį birželio apklausos metu būtų balsavę 5,8 procento apklaustųjų, rugpjūtį – 6 procentai.

Buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis – rikiuojasi toliau. Štai birželio mėnesį už jį balsavę būtų 7,6 procento, rugpjūčio mėnesio apklausoje – 5,6 procento apklaustųjų.

Po jo rikiuojasi pirmą kartą į šią apklausą įtrauktas visuomenininkas Andrius Tapinas. Už jį rugpjūčio mėnesį prezidento rinkimuose balsavę būtų 3,7 procento respondentų.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė rikiuojasi po visuomenininko A. Tapino. Už ją birželio mėnesį balsavę būtų 4,4 procento apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – 3,4 procento.

Po jos – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis taip pat į šią apklausą patenka pirmąjį kartą. Taigi rugpjūčio mėnesį už jį balsavę būtų 3,2 procento apklaustųjų.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis rikiuojasi toliau. Birželio mėnesį už jį balsavę būtų 2,1 procento respondentų, rugpjūčio mėnesį – 2,7 procento.

Toliau – buvęs sveikatos apsaugos ministras, LŽVS atstovas Aurelijus Veryga. Birželio mėnesio apklausoje jis surinko mažiau nei 2 procentus, rugpjūčio mėnesį jį prezidento kėdėje matyti norėjo 2,3 procento apklaustųjų.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen rikiuojasi toliau. Pirmąjį vasaros mėnesį už ją balsavę būtų 2,7 procento respondentų, paskutinį vasaros mėnesį – 2,2 procento.

Lentelę užbaigia užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) sąjungos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Tiek birželį, tiek ir rugpjūtį už jį balsavę būtų 2 procentai apklaustųjų.

Į sąrašą įtraukti Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis ir Petras Gražulis surinko mažiau nei 2 proc. simpatikų balsų.

Už kitą kandidatą dar birželį būtų balsavę 10 procentų apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – jau tik 5 procentai.

11,5 procento sakė nebalsuosiantys birželį, 9 procentai apklaustųjų – rugpjūtį.

Variantą „nežinau“ birželio mėnesio apklausos metu rinkosi 14,9 procento, rugpjūčio mėnesį – 13,7 procento.

„Nausėda atrodo rimčiausiai“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis Delfi sakė, kad dabartinis šalies vadovas G. Nausėda išlaiko realiausiai tvirčiausias pozicijas reitingų lentelėje.

„Pokyčio jokio reikšmingesnio per vasarą nėra. G. Nausėda tikrai išlaiko pozicijas. Jeigu D. Grybauskaitė pasakė, kad nedalyvaus rinkimuose, tai reikėtų ja patikėti. Ir klausimas – kaip tie rinkėjai persiskirstys. Nes dalis jų atitektų I. Šimonytei, gal dalis – G. Nausėdai, nežinau, kur dar galėtų pakliūti. Aišku, išbraukus D. Grybauskaitę, G. Nausėda rimčiausiai atrodo“, – Delfi sakė politologas M. Jastramskis.

Paklaustas, ar šalies vadovas G. Nausėda gali jaustis užtikrintas savo pozicija, M. Jastramskis sutiko. Bet su viena sąlyga.

„Sąlyga – mes nematome, kur nueis D. Grybauskaitės rinkėjai. Bet jei ji yra šiame reitinge – tai taip“, – sakė jis.

Kaip jau buvo minėta – šioje apklausoje lentelę papildė dvi naujos pavardės – A. Tapinas ir A. Anušauskas. VU TSPMI politologo M. Jastramskio teigimu, kol lentelėje yra kadenciją baigusi šalies vadovė D. Grybauskaitė, kiti dešinio elektorato galimi kandidatai aukštai kilti negali. O ir jie patys kol kas apie tokią galimybę nekalba.

„Nors A. Anušauskas palankiai yra vertinamas visuomenės, bet tas palankumas nebūtinai persiverčia į prezidentinius reitingus. Juo labiau, kad daug ir nekalbama apie tai, kad jis galėtų kandidatuoti. Tie žmonės, kurie galėtų balsuoti už A. Anušauską, jie vis tiek visi sueina pas I. Šimonytę, dalis pas D. Grybauskaitę.

Gitanas Nausėda

A. Anušauskas negali kilti labai aukštai, jeigu yra I. Šimonytės ir D. Grybauskaitės geri reitingai, tiesiog natūraliai. Manau, kad ir A. Tapinui tas pats galioja, jis, aišku, nėra niekur kandidatavęs, iš rinkiminių studijų negaliu pasakyti, bet mano toks spėjimas, kad jo elektoratas vis tiek daugiau dešinys. Ir jeigu išimtume D. Grybauskaitę, tai ta lentelė dar kitaip atrodys.

Ir dar kitas dalykas – nėra, kad nei A. Anušauskas, nei A. Tapinas kalbėtų apie prezidentines ambicijas, tai papildomai normalu, kad mažai juos kas ir mini“, – sakė politologas M. Jastramskis.

Antrasis ratas

Žvelgiant į paklaidos ribas, po D. Grybauskaitės ir G. Nausėdos, bene identišką paramos kiekį surinktų I. Šimonytė, I. Vėgėlė ir S. Skvernelis. VU TSPMI politologas M. Jastramskis teigė, jog gyventojai nujaučia, kad politinėmis kalbomis kalbantis „ne politikas“ kažkuriuose rinkimuose laimę bandys.

„Na, aišku, I. Vėgėlė šiuo metu yra tikrai ryškus žmogus bendrame viešame lauke. Ir nors jis nėra politikas, bet jis kalba visiškai politinėmis temomis. Ir manau, kad netiesiogiai tikrai daug žmonių supranta, kad jis gali kandidatuoti ar į Seimą, ar į prezidentus. Mano spėjimas, kad jis traukia labiausiai tuos, kurie nepasitiki institucijomis“, – teigė politologas M. Jastramskis.

Atotrūkis nuo kitų – didelis

„Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas Delfi teigė, kad prezidento rinkimai dar gana toli, kandidatų sąrašas dar nėra aiškus, bet dabar išsiskiria du lyderiai.

„Lyderiai pagal dabartines nuotaikas, kas daugiausiai simpatijų turi, aiškūs – dabartinis prezidentas G. Nausėda ir buvusi šalies vadovė D. Grybauskaitė. Atotrūkis jų nuo kitų likusių yra pakankamai didelis.

Ir iš naujų veidų yra I. Vėgėlė, jis turi tokį patį palaikymą kaip ir S. Skvernelis, kuris yra šiandieninės politikos sunkiasvoris. Tai galima sakyti, kad jis yra stambus naujokas“, – sakė sociologas I. Zokas.

Jis dar pridūrė, kad žvelgiant į I. Vėgėlės rinkėją, pastebima ir tendencija.

„Vyresnio amžiaus, mažų ir mažesnių nei vidutinių pajamų atstovai ir neturintys aukštojo išsimokslinimo trendas“, – sakė I. Zokas.

Ignas Vėgėlė

Žvelgdamas į naujas pavardes reitingų lentelėje, Delfi pašnekovas I. Zokas užsiminė ir apie krašto apsaugos ministrą A. Anušauską. Jis visuomenėje vertinamas kaip politikas, bet visuomenėje, anot jo, jis dar nėra matomas kaip galimas kandidatas į prezidentus.

„Gal jis suspindėjo kaip nauja žvaigždė politikoje, bet dar nėra siejamas su aukščiausiu valstybės postu. Dar tam tikras įdirbis yra reikalingas, kryptis, matyt, bus į viršų. Bet šiai dienai taip ir yra“, – sakė „Spinter tyrimai“ vadovas.

O kalbėdamas apie visuomenininką A. Tapiną, I. Zokas priminė ir itin aukštą jo įvertinimą „Lietuvos įtakingiausieji 2022“.

„Šiuo aspektu šis reitingas nėra labai aukštas šiai dienai“, – sakė I. Zokas.

Kas rinkosi G. Nausėdą, o kas D. Grybauskaitę?

Sociologas I. Zokas Delfi taip pat teigė, jog žvelgiant į G. Nausėdos ir D. Grybauskaitės rėmėjus aiškėja, kad dabartinį šalies vadovą labiau palaiko kairiojo elektorato rinkėjai.

„G. Nausėdos atėjimas į prezidentus, tarsi pradžioje buvo kalbėta apie tokį bendrą telkimą. Paskui, tarsi, daugiau jis pasirodė kaip kairesnis kandidatas. Ir tas profilis dabar formuojasi toks, kad jeigu jiems kartu tektų dalyvauti, tai panašu, G. Nausėdai daugiau paramos ieškoti reikėtų kairėje, o D. Grybauskaitei – dešinėje (pusėje, aut. p.).

Tam tikros indikacijos yra, tų apsisprendusių dalis nėra didelė, bet aukštesnis išsimokslinimas, didesnės pajamos – šie žmonės dažniau palaiko D. Grybauskaitę. O kiti – labiau palaiko G. Nausėdą. Bet tie procentai nėra dideli, didelių išvadų padaryti kol kas negalima. Bet tokios yra tendencijos“, – sakė sociologas I. Zokas.

„Spinter tyrimai“ vadovas I. Zokas teigė, jog jei turime mintyje, kad D. Grybauskaitė prezidento rinkimuose nedalyvaus, „atsirastų daugiau erdvės ir kitiems galimiems kandidatams augti, aiškiau reikšti savo pozicijas“.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2022 metų rugpjūčio 25 – rugsėjo 2 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo metu buvo apklausta 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)