Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
Susilygino Vėgėlė ir Šimonytė
Dabartinis šalies vadovas G. Nausėda ir toliau išlaiko lyderio pozicijas. Štai lapkričio mėnesį už jį balsą atidavę būtų 17,4 procento apklaustųjų, gruodžio mėnesio rezultatas – 17,7 procento.
Advokatas I. Vėgėlė bene susilygino su premjere I. Šimonyte ir užima antrą poziciją. Lapkritį ir gruodį jį rinkosi identiškas kiekis respondentų – 10,4 procento.
Premjerė I. Šimonytė užimą trečią lentelės poziciją. Lapkritį ją pasirinkę būtų 11,7 procento apklaustųjų, gruodį – 10,3 procento.
Toliau – opozicijoje veikiančios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė, europarlamentė Vilija Blinkevičiūtė. Lapkritį ją šioje apklausoje rinkosi 4 procentai apklaustųjų, gruodžio mėnesio rezultatas – 5,8 procento.
Penktoje pozicijoje – opozicijoje veikiančios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, buvęs premjeras Saulius Skvernelis. Lapkritį jį prezidentu matyti norėjo 5 procentai respondentų, gruodį – 5,3 procento.
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen užima šeštą poziciją. Lapkričio mėnesį ją rinkosi 2,6 procento apklaustųjų, gruodį – 4,1 procento.
Visuomenininkas Andrius Tapinas rikiuojasi toliau. Lapkritį jį prezidento poste matyti norėjo 3,4 procento apklaustųjų, gruodį – 3,7 procento.
Toliau – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Tiek lapkritį, tiek ir gruodį jį pasirinkę būtų identiškas skaičius respondentų – 3,1 procento.
Seimo narys, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas Remigijus Žemaitaitis užima devintą poziciją. Lapkritį jį pasirinkę būtų 2 procentai apklaustųjų, gruodį – 2,9 procento.
Lentelę užbaigia buvęs susisiekimo ministras, Lietuvos elektros perdavimo tinklų sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis. Jį lapkritį rinkosi 1,2 procento respondentų, gruodį – 2,4 procento.
Kitą kandidatą gruodį rinkosi 5,9 procento apklaustųjų, lapkritį tokių buvo 12,7 procento.
Nebalsuotų gruodį 13,4 procento, o nežinojo 15 procentų respondentų.
Lentelėje galite matyti ir kaip simpatijos galimiems kandidatams prezidento rinkimuose išsidėliojo laike – nuo praėjusių metų rugsėjo iki gruodžio mėnesio.
Į lentelę nepakliuvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis, rugsėjį jį rinkosi 2,6 procento apklaustųjų, kitus mėnesius 2 procentų kartelė peržengta nebuvo. Taip pat į lentelę nepateko tik gruodį 2 procentų barjerą perlipęs jau minėtas R. Masiulis.
Politologas: Nausėda neskaldo
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas Delfi komentuodamas dabartinio šalies vadovo G. Nausėdos rezultatą, teigė, jog į jį galima žvelgti iš dviejų perspektyvų.
Jis kartu pridūrė, jog dabartinį šalies vadovą aukštyn tempia ir tai, kad yra geras antrasis pasirinkimas.
„Čia jau kaip pažiūrėsi. Viena vertus, nėra kažko labai didelio atotrūkio. Kita vertus, G. Nausėda yra palankioje pozicijoje, kada jis nėra ypatingai poliarizuojantis kandidatas. Jis yra geras tiek kaip pirmas, tiek kaip ir antras pasirinkimas. Būtent ši savybė jį turėtų ir nešti toliau į priekį. Nes tikrai galime neabejoti dėl antro turo prezidento rinkimuose.
Nebent jau per tuos likusius pusantrų metų kažkokie ypatingi sukrėtimai įvyks. Na, o antrame ture viskas labai žaidžiasi ir ant to, kiek esi geras antras pasirinkimas. O G. Nausėda paprastai šioje vietoje pasirodo gana gerai“, – kalbėjo politologas I. Kalpokas.
Vėgėlės reitingas stabilizavosi
VDU politologas I. Kalpokas teigė, jog ne tik viešumas lemia tai, jog premjerės I. Šimonytės ir advokato I. Vėgėlės rezultatas gruodį lygus. VDU docentas kalbėjo, jog I. Vėgėlę toliau remia pandemijos ribojimų klausimo nepaleidžianti visuomenės grupė.
„Gruodžio mėnesį I. Vėgėlės mes iš viso beveik nematėme. Paskutinis dalykas buvo, kai jis pristatė knygą su Sveikatos teisės institutu apie pandemiją. Ta dešimt procentų kiek viršijanti parama leidžia kalbėti apie žmones, kurie tiesiog yra užsiangažavę ir vis dar nėra nusiteikę paleisti pandemijos ribojimų temos.
Kai kuriais atvejais galbūt yra linkę į sąmokslo teorijas, susijusias su tuo. Ir jiems tai vis dar yra svarbu, aktualu ir panašu, kad jie dabar yra susikoncentravę į I. Vėgėlę, kaip tą įsikūnijimą savo interesų ir problemų, kurias jie mato. Todėl tas reitingas iš esmės ir yra labai stabilus. Jau kelintą mėnesį stebime iš esmės tą patį I. Vėgėlės reitingą“, – kalbėjo Delfi pašnekovas, politologas I. Kalpokas.
Jo teigimu, advokatas I. Vėgėlė ir toliau „išlieka vieno klausimo kandidatu“.
„Bet į viršų kopti jam erdvės nesimato. Tačiau kažkokio brūkšnio jam dėti irgi negalima. Tačiau jeigu yra galvojama apie prezidento rinkimus, tai neišvengiamai kažkaip diversifikuotis reikės“, – kalbėjo politologas.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė Delfi sakė, jog advokato I. Vėgėlės reitingas, kaip ir buvo spėjama, stabilizavosi. Tad reitinguose matomas aiškus lyderių trejetukas.
„Pasibaigus tam tikram sumišimui, sujudimui dėl I. Vėgėlės, mes matome, kas ir buvo prognozuota, kad jo reitingai galiausiai stabilizuosis. Mes tai ir matome, iš esmės niekas labai stipriai nesikeičia. Ir matome tam tikrą lyderių trejetuką.
Bet kaip ir sakiau, mes nematome daugiau to vaizdo, kuris susiklostytų per rinkimus, kaip realiai nuo atėjusių į juos žmonių procentas pasiskirstytų yra labai sunku prognozuoti. Akivaizdu, kad bent jau šie trys kandidatai tam tikrą potencialą turi, bet iki rinkimų yra be galo daug laiko“, – kalbėjo politologė R. Urbonaitė.
Šimonytės intriga
MRU politologė R. Urbonaitė Delfi pabrėžė, jog reali situacija nuo dabartinių rezultatų gali keistis. Nes, pavyzdžiui, lentelėje yra bent keli konservatorių atstovai.
„Nes mes puikiai suprantame, kad konservatorių rinkėjai, kurie partijai yra labai lojalūs, čia ir pasidalina tarp A. Anušausko ir I. Šimonytės. Tai labai sunku pasakyti, kai nėra vieno bendro kandidato. O mes neatmetame, kad tas visas dešiniųjų blokas kels vieną kandidatą“, – teigė kalbinta MRU lektorė R. Urbonaitė, kartu pridėdama, jog taip gali ir nenutikti.
MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė teigė, jog jos pozicijos tikrai nėra geresnės nei 2019 metais. Tuomet I. Šimonytė antrame prezidento rinkimų ture pralaimėjo dabartiniam šalies vadovui G. Nausėdai.
„Nes I. Šimonytė, gal norėdama visus paerzinti, pasakė, jog nesako „ne“ kalbant apie prezidento rinkimus. Nors mes puikiai suprantame, kad jei tada mes matėme jos potencialą 2019 metais, tai dabar pasakyti, kad jis bus labai išaugęs 2024 metais labai daug argumentų neturiu. Nes net tada į rinkimus I. Šimonytė ėjo iš geresnės pozicijos, ji dar nebuvo buvusi premjere, kuri turėjo tvarkytis su viena krize po kitos.
Ir kuri gyveno tuo laikotarpiu, kai žmonių gyvenimo kokybė realiai nelipo į aukštikalnes. Natūralu, kad dalis žmonių gyvena tikrai labai gerai, bet dalies žmonių realios pajamos dėl tos pačios infliacijos yra sumažėjusios. O čia dar visas karo kontekstas. Natūralu, kad tie jos šansai, drįsčiau sakyti, nėra labai pagerėję“, – įžvalgomis dalijosi MRU politologė R. Urbonaitė.
Delfi pašnekovė dar pridūrė, jog naujų veidų lenktynėse dėl prezidento posto kol kas nematyti.
„Ir toliau mes kažkokių labai naujų veidų nematome, niekas to reitingo pernelyg daug nesiaugina, arba nepasakytume, kad jis labai stipriai krenta. Bet ir laiko dar yra labai daug, mažai, kas galvoja“, – sakė MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.
Tenka galvoti apie kandidatą?
Dėmesį VDU docentas, politologas I. Kalpokas atkreipė ir į nuo lapkričio iki gruodžio apklausų dvigubai sumažėjusi besirenkančių „kitą kandidatą“ respondentų skaičius.
„Paprastai mes tokių neapsisprendusių rinkėjų, tiek kalbant apie partijas, tiek ir apie asmenybes, turime gana nemažai. Čia, ko gero, galima gal kalbėti ir apie tai, kad vyksta procesai, kurie mums yra labai svarbūs kasdien. Tiek kalbant apie infliaciją, tiek ir saugumo klausimus, tai neišvengiamai verčia žmones galvoti – o ką mums su visu tuo daryti. Ir kas šitoje vietoje yra matomas kaip geriausiai atstovaujantis jų interesus.
Taip pat, tiesiog galima kalbėti ir apie tai, kad net jeigu ir nelabai matomi kai kurie asmenys minimi šioje apklausoje, vis tiek matome, jog jie bent po keletą procentų prisijungia. Ko gero tai irgi rodo, kad kažkoks galvojimas vyksta. Nebūtinai tai galima sieti su tuo, kad rinkimai artėja.
Juk prezidentiniai reitingai rodo pusantrų metų į priekį. Bet tiesiog su bendra situacija, bendra atmosfera tą siečiau, kad neišvengiamai reikia galvoti apie politiką“, – Delfi sakė politologas I. Kalpokas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2022 metų gruodžio 15 – 24 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1010 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
