aA
Sušvelninus karantino sąlygas, gegužės viduryje turėtų būti aptinkamas vos vienas užsikrėtimo koronavirusu atvejis per dieną, o iš viso aptiktų sergančiųjų jau bus likę mažiau nei šimtas. Tokias prognozes pateikė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai.
Naujausia mokslininkų prognozė: gegužės pabaigoje turėtų būti vos vienas kitas naujas koronaviruso atvejis
© DELFI / Josvydas Elinskas

Jų parengtas interaktyvus matematinis modelis realią padėtį nuspėjo iki šiol tiksliausiai iš visų, skelbtų Lietuvoje.

Gegužės pabaigoje – vos vienas kitas užsikrėtimo atvejis

Pasak tikimybinį imitacinį modelį sukūrusios mokslininkų grupės vadovo, VDU Matematikos ir statistikos katedros profesoriaus, universiteto rektoriaus Juozo Augučio, labai tikslioms prognozėms reikia didelio kiekio patikimų duomenų, kurių balandžio pradžioje vis dar trūko. Vis dėlto, mokslininkų komandos pasirinktas imitacinis modelis leido efektyviai išnaudoti turimą informaciją apie pandemijos pradžią ir karantino eigą Lietuvoje.

Modeliavimo laikas buvo suskaidytas į atskirus etapus ir tai sudarė prielaidas gerai atspindėti Lietuvoje pasirinktą testavimo strategiją pagal pasireiškusius viruso simptomus ir epidemiologinius tyrimus pastoviai didinant testavimų apimtis. Tai ir nulėmė, kad modeliavimo rezultatai pakankamai artimi tikrovei.

Remiantis šio modelio duomenimis, net ir įvedus karantino sušvelninimus, nustatomų naujų užsikrėtimo atvejų skaičius ir toliau mažės, tačiau po keletą susirgimo atvejų per dieną dar bus iki gegužės pabaigos. Taip pat gali pasitaikyti ir lokalinių židinių vienoje ar kitoje bendruomenėje.

VDU Mokslininkų koronaviruso prognozės Lietuvai.
VDU Mokslininkų koronaviruso prognozės Lietuvai.
© VDU

„Dėl sumažėjusių atpažintų atvejų skaičiaus kyla pavojus prarasti budrumą ir nebesilaikyti pagrindinių karantino ir fizinio atstumo sąlygų. Tam tikras skaičius COVID–19 infekciją turinčiųjų išliks dar ilgesnį laiką. Todėl nustojus saugotis, užsikrėtimų skaičius vėl pradėtų augti“, – įspėja profesorius.

„Artimiausiu metu pasirodys testų, kurie bus atliekami atsitiktinai pakviestiems (apie 7500 testų) ir norą išreiškusiems bei atvykusiems į mobiliuosius testavimo punktus gyventojams, rezultatai. Jie tiksliau parodys, kokia užsikrėtusiųjų dalis turi besimptomę ligos eigą, koks gyventojų procentas jau yra persirgęs COVID–19 ir galbūt jau turi imunitetą. Šie duomenys bus labai svarbūs karantino nutraukimo strategijai ir kitų pandemijos bangų prognozavimui ir valdymui“, – atkreipia dėmesį prof. Juozas Augutis.

Kodėl ne visi prognozavimo modeliai buvo tikslūs?

Netikėtai užgriuvusi COVID–19 viruso pandemija iškėlė daug klausimų: kada tai baigsis? Kada bus pikas? Kada pradės mažėti? Kas bus, jei sušvelninsime karantiną? Ir dar daugybė kitų. Natūralu, kad Lietuvos, kaip ir viso pasaulio, mokslininkai ir tyrėjai ėmėsi kurti modelius, kurie atsakytų į keliamus klausimus, ne tik dėl smalsumo, bet ir dėl žymiai svarbesnių priežasčių: karantino įvedimas ir jo sąlygos, sveikatos apsaugos resursų planavimas ir pan.

„Kad būtų galima reiškinį modeliuoti, t. y. aprašyti jį formuojančius priežastinius ir pasekmių ryšius, priklausomybes tarp įvairių reiškinio charakteristikų, apskaičiuoti reiškinį nusakančių parametrų skaitines vertes, reikia apie jį turėti kiek įmanoma daugiau informacijos. COVID–19 atveju, informacijos apie viruso plitimą trūksta iki šiol. Tiksliau tariant, trūksta patikimos informacijos“, – teigia prof. Juozas Augutis.

Pasako jo, tokių reiškinių kaip virusų plitimas prognozavimui dažniausiai naudojami dviejų rūšių modeliai: deterministiniai ir tikimybiniai (stochastiniai). Pirmuoju atveju, remiantis apibendrintais duomenimis apie viruso plitimą, sudaromos lygtys ir jų sistemos, kurios aprašo viruso plitimo dėsningumus ir įvairių veiksnių įtaką galutiniam rezultatui.

VDU Mokslininkų koronaviruso prognozės Lietuvai.
VDU Mokslininkų koronaviruso prognozės Lietuvai.
© VDU

Pasirinkus pradines sąlygas ir išsprendus šias lygtis, gaunami sprendiniai arba kreivės, kurios nusako infekuotų žmonių skaičiaus kitimą, sunkių ligonių dinamiką bei kitas pandemijos charakteristikas.

Pirmasis toks deterministinio prognozavimo modelis Lietuvoje pasirodė balandžio 3 dieną, o jį sukūrę matematikai prognozavo, kad realistiniu scenarijumi vystantis pandemijai jos pabaigoje nustatytų užsikrėtusių gyventojų skaičius pasieks 4,5 tūkst., o pesimistiniu – beveik 6 tūkst.

Buvo prognozuojama, kad mirčių skaičius sieks 200–250, o pandemija savo piką pasieks gegužės viduryje. Kaip žinia, šios prognozės nepasitvirtino ir balandžio 14 dieną jos buvo pakeistos, iš esmės prognozuojant, kad nustatytų susirgimų skaičius sieks 2344, pandemijos pikas bus gegužės pradžioje, o užsikrėtusiųjų skaičius per šeštąją pandemijos savaitę (balandžio 13–19 d.) pasieks beveik 500.

Realybė parodė, kad ir šios, iš esmės pakeistos, prognozės vis tiek liko tolimos nuo tikrovės ir jas vėl reikia tikslinti.

Dar vienas deterministinis modelis buvo pristatytas visuomenei balandžio 8 dieną. Remiantis šio modelio rezultatais, pagal pesimistinį scenarijų buvo prognozuojama nuo 2200 iki 2700 užsikrėtusiųjų, o jei karantino sąlygos nebūtų švelninamos – 1100–1500.

Anot modelio autorių, sušvelninus karantiną, balandžio mėnesį infekuotų gyventojų skaičius galėjo siekti ir 20 tūkst. Balandžio 23 dieną prognozės buvo atnaujintos ir paskelbta, kad gegužės pirmosiomis dienomis nustatytų užsikrėtusiųjų skaičius sieks 40–50 atvejų per dieną.

Taip pat buvo numatoma, kad balandžio 25–29 dienomis Lietuvoje galimai pasireikš antroji susirgimų banga. Tačiau nei Šv. Velykų savaitgalis, nei pirmieji karantino sušvelninimai šių prognozių nepatvirtino.

Taigi, pasirodė, jog deterministiniais modeliais prognozuoti COVID–19 pandemijos eigą Lietuvoje nėra taip paprasta. Žymiai arčiau tiesos – tikimybinio imitacinio modelio rezultatai.

Balandžio 9 dieną paskelbto modelio prognozės iki šios dienos gana tiksliai nusako tiek bendrą, tiek ir vienos dienos atpažintų infekcijos atvejų skaičius. Gegužės 3 dienai modelis prognozavo, kad bendras nustatytų infekuotų žmonių skaičius bus 1462, o atpažintųjų skaičius per parą sieks 5 atvejus. Šie skaičiai buvo labai artimi tikrovei.

Gegužės 2 dieną buvo nustatyti 7 nauji atvejai, o gegužės 3–ąją – tik 4. Bendras atpažintų sergančiųjų skaičius iki gegužės 3 dienos yra 1410.

Profesoriaus ir kolegų mokslininkų sukurtas modelis, pasiekiamas internete, leidžia vartotojui interaktyviai keisti parametrus ir iškart matyti modeliuojamas prognozes. Pavyzdžiui, koreguoti karantino sąlygas ir trukmę, atsižvelgti į testavimų skaičius. Šį modelį galima išbandyti čia: https://covid19.vdu.lt/

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(24 žmonės įvertino)
2.6250

Top naujienos

Po sunkios COVID-19 ligos kelias į sanatoriją – užvertas: dėl naujo Dulkio įsakymo susiklostė absurdiška situacija

Praėjusį ketvirtadienį vilnietės Karinos tėvas po sunkios ir komplikuotos COVID-19 ligos buvo...

Lietuvė apie padėtį šalyje, kuri manė nugalėjusi koroną: situacija dramatiška, ligos atveju nebepadeda net pinigai išpardavė pasigamintas vakcinas (168)

Koronaviruso atvejų skaičiui Indijoje vis mušant rekordus, šalies valstijos skelbia atskirus,...

Andrius Užkalnis | D+

Iššifruoti Rusiją. Užkalnis apie rusų režisieriaus Riazanovo filmus: šalis, kuri bijo kvatotis ir nerangiai bando linksmintis

Kai man pasiūlė parašyti apie Eldarą Riazanovą, rusų režisierių, mirusį 2015 m. paskutinę...

Užsidariusio „Uptown Bazaar“ savininkai: mūsų verslą „suvalgė“ pandemija (98)

Nuo gegužės mėnesio pradžios duris užvėrė sostinėje įsikūręs gastronominis maisto turgus...

Atvira pamotės išpažintis: savo vyro vaikais rūpinuosi sukandusi dantis psichologės komentaras (17)

Lietuvoje kasmet išsiskiria tūkstančiai porų su vaikais. Po skyrybų kiekvienam sutuoktiniui...

Populiarus analitikas Jokubaičiui prognozuoja šaukimą NBA naujokų biržos pirmame rate lietuvį lygina su čekų žvaigžde (4)

Populiaraus JAV sporto naujienų žiniasklaidos kanalo „The Ringer“ NBA apžvalgininkas Kevinas...

Tomas Janonis | D+

Žvėryno milijonierių įžūlumui nėra ribų: iš vilniečių nutarė atimti gatvę (1)

Vilniaus Žvėryno mikrorajone susiklostė neeilinė situacija. Miesto savivaldybei net ir atsikovojus...

Galimybių pasu galės naudotis paskiepyti ar persirgę koronavirusu: instrukcija, kaip gauti tai patvirtinantį dokumentą papildyta: pats Galimybių pasas dar kuriamas (600)

Vyriausybė nusprendė, kad jau nuo gegužės 24 dienos Lietuvoje pradės veikti Galimybių pasas ....

Fausta Marija Leščiauskaitė. Neturiu vaikų ir paaiškinsiu jums, kur galima žindyti (136)

Svetimi vaikai ne visiems yra gyvenimo džiaugsmas. Net ir tiems, kas turi savų vaikų, ne visada...

Faktai ir nuomonės. Kaip vyks masinė vakcinacija? (2)

Dalyvauja Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.