Kyla chaosas ir sąmyšis – gali prasidėti krizė

Laidoje „Delfi diena“ lietuvių bendruomenės JK pirmininkė Dalia Asanavičiūtė sakė, kad pačioje JK tokie galimi pokyčiai sukėlė dideles aistras ir net chaosą.

„Tai yra tik numatoma migracijos politika, bet ne galutinis sprendimas. Kai tik ši informacija pasirodė spaudoje, iš karto sukilo profsąjungos, federacijos, maisto pramonės dalyvius jungianti federacija, taip pat – sveikatos apsaugoje dirbantys žmonės.

Europos Sąjunga

Tai yra ypač jautrios vietos, specialybės, kur reikalingi imigrantai arba tie žmonės, kurie atvažiuoja dirbti sezoninius darbus, kai reikalinga aukšta kvalifikacija, bet ganai mažai mokama ir nebeatitinka to kriterijaus, kuris dabar numatomas, – 25 600 bruto svarų į metus. Tikrai yra chaosas ir sąmyšis, grasinama krize“, – tikino pašnekovė.

Ar pokyčiai pasieks lietuvius?

Anot jos, tokie pokyčiai paliestų ir lietuvius, tačiau nėra aišku, ar tikrai didelę dalį mūsų tautiečių.

„Jeigu kalbame apie lietuvius, gyvenančius čia, tai mes jaučiamės gana saugiai ir ramiai, ypač tie, kurie susitvarkė ir gavo vadinamojo sėslumo statuso patvirtinimą. Mums suteiktas leidimas gyventi čia, turėti visas socialines garantijas. Tai tikrai mums įtakos nedaro, nors, pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, jeigu tokie patys kriterijai būtų taikomi visiems jau čia gyvenantiems ne Britanijos piliečiams, tai apie 70 proc., ko gero, ir neatitiktų tų kriterijų.

Dalia Asanavičiūtė

Tikrai yra nemaža dalis lietuvių, kurie vis dar dirba, negaliu sakyti, kad juodžiausius darbus, tiesiog nelabai gerai mokamus. Kalbant apie Londoną, ten visai kitoks atlyginimų lygis, turint omeny nutolusius regionus, kur suvažiavę nemažai lietuvių iš Lietuvos provincijų, galbūt išsilavinimas ir kalbos mokėjimas yra minimalūs ir nelabai to reikia. Jungtinėje Karalystėje yra nemažai verslų, kur dirba labai daug lietuvių, aptarnavimo sektoriuje ar fabrikuose. Jeigu jiems dabar būtų pritaikyti tie kriterijai, deja, ne visi juos atitiktų“, – tikino D. Asanavičiūtė.

„Žiūrint į dabartinio premjero B. Johnsono taktiką ir jo kraštutinius pareiškimus, galima tikėtis visko“, – sakė D. Asanavičiūtė.

Nerimo netrūksta

Visgi bendruomenės pirmininkė pripažino, kad nerimo yra.

„Taip, nerimo yra, bet negaliu sakyti, kad visi čia gyvenantys labai bijo. Tikrai yra nerimo dėl mažų vaikų, tiesiog galbūt norima grįžti į Lietuvą dėl ramesnės aplinkos, vaikų integracijos lengvesnės. Yra šiek tiek nerimo, kad vaikai gali tapti pašaipų objektu, jeigu nebus Britanijos piliečiai. Yra nerimo dėl pačios ekonominės situacijos, jeigu bus stabdomas ekonomikos vystymasis, pavyzdžiui, nebus dirbančiųjų, tai žmonėms neramu, ar nebus didelės infliacijos, ar bus įmanoma nuomotis būstą arba jį pirkti. Tokios buitiškos situacijos, ir tai daro įtaką ne tik lietuviams, bet ir britams“, – sakė ji.

Projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorė Emilija Oleškevič atsakė, kokių klausimų sulaukia iš žmonių, kurie grįžta į Lietuvą.

„Dirbame su grįžtančiaisiais, o klausimai, kurių sulaukiame, yra labai įvairūs. Dažniausiai jie susiję su dokumentais, kuriuos reikėtų parsivežti, kokie turi būti pirmieji žingsniai, kaip deklaruoti gyvenamąją vietą, sveikatos draudimą, kaip viskas vyksta su pensijomis, labai populiarus klausimas dėl vaikų leidimo į mokyklą ar darželį, dėl padidinto krepšelio – šie klausimai pagrindiniai“, – atsakė ji.

Daugiau apie pokyčius

JK vyriausybė ketina nutraukti srautą pigios darbo jėgos iš Europos Sąjungos (ES) valstybių ir gerokai sumažinti užsieniečių, dirbančių gamyklose, sandėliuose, viešbučiuose ir maitinimo įstaigose, skaičių.

Sausio 31-ąją iš ES pasitraukusi Jungtinė Karalystė (JK) pristatė naują taškais paremtą imigracijos sistemą, pagal kurią nutraukiamas laisvas žmonių judėjimas, o pirmenybė teikiama aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams.

Ši sistema pakeis ankstesnes imigracijos taisykles, kurių JK laikėsi kaip Europos Sąjungos narė.
Po 47 metų narystės JK išstojo iš ES sausio 31 d., Bendrijos įstatymų šalis galės nebesilaikyti, kai gruodį baigsis pereinamasis laikotarpis po „Brexit“.

Lietuva ir ES

„Nutraukiame laisvą judėjimą, atsiimame savo sienų kontrolę ir įgyvendiname žmonių norus“, – vėlyvą antradienio vakarą pareiškė JK vidaus reikalų sekretorė Priti Patel.

JK sienų kontrolė buvo vienas iš klausimų, privertęs rinkėjus palaikyti išstojimą iš ES 2016 m. „Brexit“ referendume.

Gruodį vykusiuose parlamento rinkimuose nugalėjo premjero Boriso Johnsono konservatoriai, todėl planas turėtų sulaukti palaikymo parlamente.

Vyriausybė siūlo, kad kiekvienas dirbti Jungtinėje Karalystėje norintis užsienietis surinktų 70 taškų, jog jo prašymas suteikti leidimą dirbti šalyje būtų svarstomas. Įvairūs imigrantų sugebėjimai ir įgūdžiai suteiktų skirtingą skaičių taškų.

Iš viso 20 taškų darbo imigrantai gali surinkti už jiems mokamą darbo užmokestį. 20 taškų gaus tie žmonės, kurių darbo užmokestis sieks mažiausiai 25 600 svarų sterlingų per metus. Gaunantys minimalų atlyginimą (20 480 svarų per metus) surinks 0 taškų turint omeny šią kategoriją.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (508)