Naujausi reitingai: „valstiečiai“ vejasi Darbo partiją ^papildyta

Jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, didžiausią Lietuvos gyventojų palaikymą turėtų toliau lyderės pozicijos neužleidžianti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), parodė lapkričio mėnesį vykusios apklausos duomenys. Šiai partijai palankumą deklaravo 17,3 proc. apklausos respondentų. Tuo tarpu spalio mėnesį tokių buvo 15,6 proc.

Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ lapkričio 14-27 dienomis atliktos apklausos duomenys, partijų reitingai pastarąjį mėnesį kito nežymiai – paklaidos ribose. Kiek daugiau nei dešimtadalis apklaustų gyventojų balsuotų už Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Gintauto Palucko vadovaujamus socialdemokratus šiuo metu palaiko 13 proc. piliečių. Prieš mėnesį LSDP palaikymas siekė 12,5 proc.

Trečioje reitingų lentelės vietoje atsidūrė Darbo partija. Viktoro Uspaskicho vedamus „darbiečius“ teigia palaikantys 9,1 proc. rinkėjų. Darbo partija savo rėmėjų dalį pastarąjį mėnesį išlaikė nepakitusią – spalį už šią partiją buvo pasiryžę balsuoti 9 proc. apklaustųjų.

Ketvirtoje vietoje partijų reitingų lentelėje, paskutinių apklausų duomenimis, jau antrą mėnesį iš eilės rikiuojasi LVŽS, turinti 8,3 proc. palaikymą. Prieš mėnesį R. Karbauskio vedamai partijai paramą deklaravo 7 proc. respondentų.

Toliau rikiuojasi 3,9 proc. apklaustųjų palankiai vertinama Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (partijos palaikymas prieš mėnesį siekė 4,6 proc.), Liberalų sąjūdis (šiuo metu – 3,9 proc. palankių vertinimų, prieš mėnesį buvo 4,4 proc.), taip pat „Tvarkos ir teisingumo“ partija, už kurią balsuoti šiuo metu būtų pasiryžę 3,4 proc. apklaustųjų. Prieš mėnesį šiai partijai palankumą reiškė 3,1 proc. respondentų.

Už „tvarkiečių“ nugarų – buvusio Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai). Šiuo metu ją palankiai vertina 3 proc., o prieš mėnesį šią partiją remiančių respondentų buvo 1,5 proc.

Kiek daugiau nei 2 proc. respondentų balsuotų už „socialdarbiečius“ (palaiko 2,4 proc., prieš mėnesį buvo 1,6 proc.), parlamentarės Aušrinės Armonaitės vedamą Laisvės partiją (atitinkamai 2,2 proc. ir 1,8 proc.) bei Seimo nario Naglio Puteikio pirmininkaujamą Lietuvos centro partiją (2,1 proc. ir 2,6 proc.).

Trys iš dešimties – 31,4 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad nedalyvautų Seimo rinkimuose arba dar neapsisprendė, kam galėtų atiduoti savo balsą.

VU TSPMI profesorė A. Ramonaitė: vargu ar LVŽS bei Darbo partija sugrįš į populiarumo viršūnę

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė sako mananti, kad vargu ar „valstiečių“ populiarumas grįš į ankstesnes pozicijas. LVŽS reitingams ateityje, tvirtina ekspertė, turės įtakos ir premjero Sauliaus Skvernelio sprendimai dėl tolesnio likimo politikoje.

„Sunku įsivaizduoti, kad kažkas gali tokio teigiamo nutikti. Paprastai Lietuvos rinkėjai valdančiąsias partijas baudžia, kad ir ką jos bedarytų. Prieš pat finalą gal kažkas ir pasimirš, tačiau pagrindinis klausimas suksis apie Skvernelį“, – Eltai apklausos rezultatus komentavo profesorė.

Premjeras, pasak jos, yra labai svarbus LVŽS reitingams, tad, jam pasirinkus kitos politinės partijos paramą, „valstiečiai“ prarastų daug visuomenėje turimo palankumo.

„Valstiečių“ rėmėjai visgi susideda iš dviejų dalių: vieni yra Skvernelio gerbėjai, o kiti partijos ir Karbauskio gerbėjai. Ir tik dalis jų tarpusavyje persidengia. Jeigu Skvernelis nueitų kažkur kitur – tai gali būti didelis smūgis partijai“, – teigė A. Ramonaitė.

Vis dėlto ji priminė VU atliktą tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad daugiausia rinkėjų, susitapatinančių save su konkrečia viena politine jėga, turėjo Tėvynės sąjunga bei LVŽS. Rinkėjų tapatumas su „valstiečiais“, teigia A. Ramonaitė, gali atsispindėti ir šiuose reitinguose, kuriuose, tikėtina, matosi būtent lojalesnės LVŽS grupės rinkėjų palankumas.

„Po Europos Parlamento rinkimų darytas tyrimas atskleidė, kad yra apie 8 procentus (bent jau tuo metu buvo) žmonių, kurie tapatinasi su Valstiečių ir žaliųjų partija. Tai santykinai žiūrint nėra blogai, nes kitos partijos, tarkime, kokie nors liberalai ar „tvarkiečiai“, jie tokių skaičių žmonių, sakančių, kad ši partija yra artima, niekada neturėjo“, – sakė A. Ramonaitė, pabrėždama, kad tokia visuomenės dalis tapatybinį artumą valstiečiams jautė net po nesėkmingų EP rinkimų.

Tuo tarpu vertindama Darbo partijos sugrįžusį populiarumą bei poziciją lyderių trejetuke antrą mėnesį iš eilės, VU TSPMI profesorė vis dėlto sako netikinti, kad „darbiečiai“ pasieks geriausius partijos reitingų rezultatus, kuomet ji buvo politikos populiarumo viršūnėje.

„Į savo geriausius laikus nemanau kad jie grįš, bet jie turi potencialų elektoratą. Dalis jo persidengia „Tvarkos ir teisingumo“ partija, kuri po Pakso išėjimo prarado savo veidą. Žodžiu, į „darbiečių“ gerbėjų gretas pereina šis elektoratas, dalis „valstiečių“ ir net socialdemokratų, rusų etninės mažumos žmonės. Darbo partijos sugrįžimas kelia tam tikrą pavojų ir Lenkų rinkimų akcijai, kuriai per kartelę peržengti padėjo rusakalbių balsai. Dabar jie gali atitekti V. Uspaskichui. Kitaip tariant, jie turi natūralią bazę rėmėjų, taip pat jie turėjo plačias struktūras ir daug narių. Ir nesvarbu, kad dalis jų buvo tik popieriniai, polinkis vis tiek yra didesnis balsuoti už partiją, kuriai priklausai“, – apibendrino A. Ramonaitė.

Apklausa vyko 2019 m. lapkričio 14 - 27 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 122 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.