Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 procento.
Pokyčių beveik nėra
Respondentų tradiciškai buvo klausta – už kokią partiją ar politinį judėjimą jie balsuotų, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį. Nė vienas iš pokyčių neviršija paklaidos ribų.
Pirmoje reitingų lentelės vietoje – valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Vasarį už juos balsą būtų atidavę 17,8 procentai apklaustųjų. Sausio mėnesio apklausos duomenimis šis skaičius buvo kiek didesnis – 18,9 procento.
Antroje vietoje – opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Šios partijos palaikymas per mėnesį nuo praėjusios apklausos kiek paaugo. Vasarį už šią partiją balsą atidavę būtų 12,7 procentų apklaustųjų, sausio mėnesį šis rezultatas siekė 11,2 procento.
Trečioje lentelės vietoje ir toliau laikosi Liberalų sąjūdis. Vasario mėnesio apklausos duomenimis, už šią partiją balsą būtų atidavę 9 procentai respondentų, šis skaičius nežymiai didesnis už sausio mėnesio rezultatą – 8,8 procento.
Panašiu respondentų palaikymu gali džiaugtis dar viena valdančioji jėga – Laisvės partija. Vasario mėnesio apklausos duomenimis, už šią partiją balsuotų 8,2 procento apklaustųjų, lygiai tokio paties palaikymo ši jėga būtų sulaukusi ir sausį.
Žemiau 5 procentų barjero krito opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Vasarį už šią partiją savo balsą būtų atidavę 4,5 procentų apklaustųjų, dar sausį šis rezultatas siekė 5,9 procento.
Seimo opozicijoje dirbanti Darbo partija taip pat neįveikė 5 procentų kartelės. Vasario mėnesį už šią partiją savo balsą būtų atidavę 4 procentai apklaustųjų, panašus rezultatas užfiksuotas ir sausį – 4,2 procento.
Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS), vasario mėnesio apklausos duomenimis, būtų pasirinkę 3,1 procento apklaustųjų, sausį šis rezultatas taip pat buvo panašus – 2,9 procento.
Savo rezultatą paaugino ir partija „Laisvė ir teisingumas“. Vasarį už ją balsą būtų atidavę 3 procentai apklaustųjų, sausį šis skaičius buvo bene dvigubai mažesnis – 1,7 procento.
Už kitą partiją būtų balsavę 7,2 procento respondentų. Kad nebalsuotų, deklaravo 16,5 procento, o nežinojo arba neatsakė 14 procentų apklaustųjų.
Rinkimų laimėtojai dar nenuvylė
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė teigė, kad reitingų sąrašuose užfiksuota „porinkiminė inercija“ – rinkimų laimėtojai dar nenuvylė, tad nereikia ieškoti ir naujų gelbėtojų.
„Nespėta dar kažkuo labai nusivilti ir į kažką pasižiūrėti kaip į potencialius gelbėtojus. Natūralu, kad mes dabar matome situaciją beveik be pokyčių. Iš kitos pusės, apskritai turėjome laikotarpį tarp Seimo sesijų, tai toks savotiškas štilio laikas – Seime nevyksta posėdžiai, politikus šiuo metu matome labiau epizodiškai, nėra kovų tarp politinių partijų“, – Delfi sakė pašnekovė.
Ji teigė, jog nors kritikos strėlių dabartinė Vyriausybė iš opozicijos sulaukė, tačiau kritika nebuvo itin plati ir ryški, kad užgožtų visas kitas naujienas.
„Kai prasideda Seimo sesija, politinė drama vystosi daug rimčiau, to daugiau matome ir viešojoje erdvėje. Ką galime matyti, kad net ir ta pati opozicija nelenda į reitingų aukštesnes pozicijas, kaip buvo, taip ten ir išlieka“, – tikino politologė R. Urbonaitė.
Žemiau 5 procentų ribos paklaidos nukritusi LSDP neišlipa iš reitingų „vidutiniokų pozicijos“ net ir likusi opozicijoje. Toks pats ir Darbo partijos rezultatas.
„Sėdi ten, kur ir sėdėjo. Kitaip sakant, opozicinės partijos nepradėjo šviesti kaip nors ryškiau. LVŽS kaip buvo antri, taip ir lieka. Kol kas irgi atrodo gana stabiliai. Žiūrėsime, kas vyks toliau“, – teigė politologė.
Netolimoje ateityje, anot R. Urbonaitės, reikės stebėti, kaip dirbs dabartinė valdančioji dauguma, kiek rinkėjų lūkesčių jiems liks, kokius veiksmus atliks opozicija.
„Žiūrėsime, kada žmonės pradės žvalgytis tų naujų gelbėtojų“, – sakė R. Urbonaitė.
MRU politologė teigė, kad šie reitingai ramūs ir stabilūs, nes „žemės drebėjimų“ politinėje arenoje nebuvo matyti.
Su tuo sutiko Vytauto didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis.
Jis Delfi aiškino, jog visuomenė dėmesį nukreipusi ne į politinius, bet pandemijos valdymo klausimus.
„Reikia pripažinti, kad yra gana stabilūs skaičiai, kurie rodo paskutinių nuostatų susiformavimą. Tai yra normalus, stabilus būvis. Jį galime labai paprastai paaiškinti – didžioji visuomenės dalis žiūri ne į partijas, bet į tai, kaip vystosi pandemija. Partijos ir politiniai klausimai yra nustumti į antrą planą“, – teigė L. Bielinis.
Politologas juokėsi, kad visuomenė tiesiog laukia, kada juos išleis „į laisvę“.
Paskutinėje reitingų lentelės vietoje atsirado partija „Laisvė ir teisingumas“. Tai, anot L. Bielinio, partijos lyderio ir vienintelio šios partijos atstovo Seime Remigijaus Žemaitaičio nuopelnas.
„Nors viskas neperžengia paklaidų ribų, tam tikras šoktelėjimas yra. Manau, kad tai – R. Žemaitaičio įdirbis, vienintelio partiją eksponuojančio viešumoje. Jis labai aktyviai veikia viešumoje, kalbėdamas apie galimus politinius pokyčius. Šitas jo įdirbis matomas yra“, – sakė politologas L. Bielinis.
Šimonytės vertinimas krito, augo Skvernelio
Apklausos dalyvių taip pat buvo klausta, kuris politikas ar visuomenės veikėjas, jų nuomone, geriausiai tiktų užimti Ministro Pirmininko pareigas.
Premjerę Ingridą Šimonytę rinkosi dauguma – 29,8 procento apklaustųjų. Visgi sausio mėnesį šis rezultatas buvo kiek geresnis – 34,2 procento.
Antroje lentelės vietoje – buvęs Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis. Kaip geriausią kandidatą į šį postą jį pasirinko 11,2 procento respondentų. Sausį šis rezultatas buvo prastesnis – geriausiu kandidatu jį įvardijo 7,6 procento apklaustųjų.
Į trečią lentelės poziciją pakilo Europos Parlamento (EP) narė Vilija Blinkevičiūtė. Ją, kaip tinkamiausią kandidatę į premjerės poziciją, vasarį rinkosi 4,7 procento apklaustųjų, sausį – 2,2 procento.
Žemiau lentelėje liko Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Jos rezultatas per mėnesį sumenko. Vasarį ją, kaip geriausią kandidatę premjerės kėdėje, matė 3,6 procento apklaustųjų, sausį – 6,5 procento.
Toliau – buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Vasario mėnesio apklausos duomenimis, jį rinkosi 3,4 procento respondentų, sausį – 2,3 procento.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Andriukaitis vasarį sulaukė 2,3 procento apklaustųjų palaikymo, sausį palaikymas siekė 1,5 procento.
Toliau lentelėje – eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Vasarį jį, kaip tinkamiausią kandidatą vadovauti Vyriausybei, matė 2,2 procento apklaustųjų, sausį – 1 procentas.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė vasarį sulaukė 2,1 procento apklaustųjų palaikymo, o sausį – 2,9 procento.
Paskutines dvi pozicijas lentelėje dalijasi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir EP narė Aušra Maldeikienė, abu juos vasarį, kaip geriausius kandidatus į premjero poziciją, rinkosi po 1,2 procento apklaustųjų.
G. Landsbergį sausį rinkosi 2,5 procento apklaustųjų, A. Maldeikienę – 1,9 procento respondentų.
Vertinant Vyriausybę mažėjo nuomonės neturinčių skaičius
Apklausoje buvo teiraujamasi, kaip vertinama premjerės I. Šimonytės Vyriausybės veikla.
Teigiamai ar greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertinančių dalis nuo sausio augo – vasarį taip ministrų kabineto veiklą vertino 45,1 procento apklaustųjų, sausį jis siekė 42,4 procento.
Greičiau neigiamai ir neigiamai vertinančių ministro kabineto veiklą nuo praėjusio mėnesio nežymiai padidėjo. Vasario mėnesį neigiamai ar greičiau neigiamai Vyriausybę vertino 43,5 procento respondentų, sausį – 42,2 procento.
Nuo sausio mėnesio mažėjo dalis nežinančių ar į klausimą neatsakiusių – vasarį tai padarė 11,4 procento, sausį – 15,4 procento.
Šimonytę kaltina dėl užsitęsusio karantino
MRU politologė R. Urbonaitė Delfi pabrėžė, kad nors krenta I. Šimonytės vertinimas, tačiau ne Vyriausybės.
„Premjerės reitingo kritimo nedramatizuočiau tame kontekste, kad bendras ministrų kabineto darbas vertinamas panašiai. Kas gali būti? Manau, kad į asmenį gali būti nukreiptas neigiamas emocinis krūvis, kurį paskutiniu metu žmones patiria. Dėl besitęsiančio karantino situacija šalyje tikrai negerėja. Ir paprastai tas neigiamas emocijas žmonės yra linkę personifikuoti bei ieškoti kalto“, – premjerės I. Šimonytės reitingą vertino politologė.
R. Urbonaitė teigė, jog Ministrė Pirmininkė šiuo metu yra tapusi „neigiamų emocijų sugertuku“.
„Nieko šiuo metu geresnio šia prasme, kaip I. Šimonytė, kuri eina premjerės pareigas, nėra. (…) Nepasitenkinimo dėl ribojimų ir gal dėl vėluojančių atlaisvinimų labai nemažai. Net nustebčiau, jei I. Šimonytės reitingas nepakristų, nes ji tampa neigiamų emocijų sugertuku. Niekas kitaip tų emocijų nesugeria kaip ji“, – aiškino Delfi pašnekovė.
Politologė teigė, kad Ministrės Pirmininkės reitingas priklausys ir nuo būsimų sprendimų.
Reitingų lentelėse paaugusi LSDP atstovė V. Blinkevičiūtė, anot R. Urbonaitės ir L. Bielinio, yra didesnio žiniasklaidos dėmesio jai išraiška.
Nors krito I. Šimonytės vertinimas, nelabai keitėsi pačios Vyriausybės. Tai, anot R. Urbonaitės, lėmė, kad didesnių skandalų ir nebuvo.
„Vyriausybės politika pernelyg nesikeitė, toliau turime panašų veikimo modelį. Natūralu, kad kitose ministerijose, ne tose, kurios sulaukia dabar didžiausio dėmesio, kaip Sveikatos apsaugos ministerija, didesnių klaidų išvengti pavyko. Nėra kokių nors labai rimtų skandalų, neįvyko kažko tokio“, – sakė politologė.
R. Urbonaitė kalbėjo, kad ateityje taps aišku, ar krentant I. Šimonytės reitingui keisis ir Vyriausybės vertinimas.
„Žmonės yra linkę ieškoti kaltų personų, tai natūralu“, – teigė MRU politologė R. Urbonaitė.
VDU politologas L. Bielinis taip pat sutiko su įžvalga, kad I. Šimonytės reitingo pokytį nulėmė kova su pandemija.
„Žmones pandemija nukankino, todėl tie, kurie atsakingi už pandemiją, tai yra Vyriausybė ir I. Šimonytė, kuri daugiausia kalba, jiems tampa „atpirkimo ožka“, jeigu norite tokio termino. I. Šimonytės reitingo kritimas turėtų būti tiesiogiai susisietas su kova su pandemija, suvaržymais“, – teigė politologas.
Pašnekovas taip pat aiškino, kad visos blogybės yra „personalizuojamos“.
„I. Šimonytė yra kovos su pandemija veidas. Jeigu kas nors blogai, kalta premjerė, ne Vyriausybė. Šiuo atveju ministrų kabineto atžvilgiu mes matome net labai stabilų požiūrį, kurį galima įvertinti daugiau teigiamai, yra mažiau nežinančių, ką atsakyti“, – Delfi sakė L. Bielinis.
Jis teigė, jog realų požiūrį į politikus ir Vyriausybės darbus pamatysime tik įveikę pandemiją.
Politologas teigė, kad jei karantino sąlygos greitu metu nelaisvės, premjerė I. Šimonytė bus vertinama vis prasčiau.
„Spinter tyrimų“ vadovas, sociologas Ignas Zokas Delfi teigė, kad ryškiausias šių reitingų pokytis – sumažėjęs I. Šimonytės ir padidėjęs buvusio premjero S. Skvernelio žavesys.
„Matyt, tos 100 dienų nėra vien tik šiaip sugalvotas skaičius, nes per jį Vyriausybė „apsitrina“. (...) šis ministrų kabinetas darbą pradėjo labai specifinės krizės nata. O ši krizė, pandemija niekur nesitraukia, žmonės pavargę, ir I. Šimonytei tai galėtų atsiliepti“, – sakė I. Zokas.
Jis ministrės pirmininkės reitingo rezultatą vertino kaip tikėtą.
„Tą buvo galima prognozuoti“, – sakė „Spinter“ vadovas. Pašnekovas teigė, kad I. Šimonytės lyderystė yra labai aiški, tik rezultatas kiek sumažėjo.
Vertinant Vyriausybės veiklą sumažėjo nežinančių, ką pasakyti, pastebėjo I. Zokas.
„Vis daugiau žmonių turi vienokią ar kitokią nuomonę. Tiek teigiamai vertinančių daugėja, tiek ir neigiamai vertinančių procentas padidėjo. Negalime kalbėti apie pokyčius bendrai, bet vis daugiau žmonių turi savo nuomonę, ji yra į vieną ir į kitą pusę. Pačioje pradžioje daugelis turi tokią nulinę poziciją, suteikiamas pasitikėjimo kreditas, o čia – nauja komanda dar. Dabar pozicijos išryškėjo“, – naujausius reitingus vertino I. Zokas.
Kodėl auga S. Skvernelio reitingas?
MRU politologė R. Urbonaitė svarstė, kad S. Skvernelio vertinimo pagerėjimas taip pat galėtų būti siejamas su pandemijos valdymu ir kiek laisvesniu jo Vyriausybės įvestu karantinu.
„S. Skvernelis gal kam nors asocijuojasi su kitokiu situacijos valdymu. Jis galbūt primena laisvesnį grafiką, jeigu taip galima sakyti. Puikiai prisimename, kad buvusi Vyriausybė labai neskubėjo įvesti griežtesnio karantino, rudenį buvo didesnis laisvumas. Ir natūralu, kad dabar, esant dideliam nuovargiui nuo karantino, S. Skvernelis primena laisvesnę karantino situaciją“, – svarstė MRU politologė.
Visgi, R. Urbonaitės teigimu, buvęs premjeras kiek kylančiu reitingu neturėtų džiaugtis per anksti: augimas per mažas, viskas priklausys nuo tolimesnių Vyriausybės veiksmų valdant pandemiją.
VDU politologas L. Bielinis pabrėžė, kad paskutiniu metu S. Skvernelis „su savo gana tiksliais pastebėjimais atrodė gana žavingai“.
O „Spinter tyrimų“ vadovas I. Zokas aiškino, jog gali būti net keletas šio reitingo pokyčių priežasčių.
„Galima spėlioti ir daryti kelias prielaidas. Pirma, kai kurie prisimena, kad vadovaujant S. Skverneliui kai kurie suvaržymai karantino buvo mažesni, kad ir judėjimo ribojimai tarp savivaldybių. O šita valdžia ėmėsi griežtesnių. Kita priežastis ta, kad S. Skvernelis neįtrauktas į LVŽS suformuotą šešėlinę Vyriausybę. Taigi daliai žmonių atrodo, jog jis buvo nuskriaustas, todėl ir sulaukia palaikymo“, – galimas S. Skvernelio reitingo augimo priežastis vardijo I. Zokas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2021 metų vasario 17–26 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. – telefoninės apklausos būdu, 50 proc. – internetu. Pasirinkus tiesioginio interviu apklausą ją atlieka profesionalus apklausėjas. Jis kalbasi su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Jei apklausa internetinė, respondentui nusiunčiama nuoroda į apklausą, ją respondentas užpildo savarankiškai jam / jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1014 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 procento.
