aA
Vos ne kasdien skambantys skandalai, tiek susiję su „valstiečiais“, tiek su konservatoriais, nepadarė didesnės žalos visuomenės pasitikėjimui jais. O naujoji Gedimino Kirkilo „socdarbiečių“ partija startavo su rezultatu, kuris siunčia žinią susiimti į reitingų duobę įpuolusiems Gintauto Palucko socialdemokratams.
Gabrielius Landsbergis, Ramūnas Karbauskis, Andrius Palionis
© DELFI / Domantas Pipas

Nei Ramūno Karbauskio ir jo bendražygių „valstiečių“ žemės reikalai, nei mitingas po Seimo langais, nei Mykolo Majausko „metoo“ arba Lauryno Kasčiūno istorija su „MG Baltic“ iš esmės nepajudino Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) reitingų, rodo naujausi DELFI užsakymų atliktų „Spinter tyrimų“ duomenys.

„Kiekvieną mėnesį stebėtis, kaip čia vienos ar kitos partijos reitingas nenukrito ar nepakilo, jeigu buvo tiek skandalų, darosi standartiška, nes tie skandalai vyksta nuolatos. Vienas keičia kitą, jeigu reitingas kristų po kiekvieno karto, tai seniai jau turėtume visus nulius. Galiausiai, žmonės įgavo tam tikrą imunitetą“, – sakė „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.

Pasak jo, vertinant reitingus reikėtų žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą.

„Jei žiūrėtume į šiek tiek ilgesnį laikotarpį, tai iš esmės šiandien turime tokią situaciją, kad tarsi judame dvipartinės sistemos link. Yra aiškūs du lyderiai – „valstiečiai“ ir konservatoriai. Visos kitos partijos gerokai atsilieka“, – komentavo I. Zokas.

Pasak jo, tikėtina, kad penkių procentų rinkimų į Seimą barjerą praeis ir „Tvarka ir teisingumas“ bei Liberalų sąjūdis.

„Taip pat įdomu, kaip išsispręs socialdemokratų dėlionė. Mes dažnai suplakame socialdemokratus ir nuo jų atsiskyrusius „socdarbiečius“, ir žmonės painiojasi, ir tas painiojimasis yra gana didelis. Reitinguose jie turbūt dažnai priskiriami į vieną krūvą“, – sakė I. Zokas.

Pasak jo, dabar svarbu, kiek naujoji partija, kur yra daug senų žinomų veidų, sugebės ir norės save atriboti nuo socialdemokratų.

„Panašu, kad, galbūt, idėja buvo tokia, kad mes čia truputį atsiskyrėme, pabūsime atskirai, bet paskui gal vėl prisijungsime. Jeigu pozicija bus tokia, tai tikėtina, kad rinkėjas gali ir susipainioti ir rinkimuose daugiau balsų gaus klasikiniai socialdemokratai.

Jeigu jie save pozicionuotų kaip atskira partija ir turėdami nuo seno galbūt kontraversiškai vertinamų, bet kai kam ir patinkančių politikų, žinomų, daug metų politikoje esančių politikos vilkų, tuomet klasikinė socialdemokratų partija per rinkimus nukraujuotų labiau“, – sakė I. Zokas.

„Valstiečiams“ sekasi

Pasak „vipcommunications“ valdybos pirmininko Dariaus Gudelio, visuomenė suvokia TS-LKD ir „valstiečius“ kaip realias dvi valdžios alternatyvas.

„Visuomenė kuo toliau, tuo labiau poliarizuojasi į Vilnių, aukštesnį išsilavinimą ir aukštesnes pajamas, kurių preferencija yra TS-LKD, ir visą kitą Lietuvą, įskaitant ir Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, jau nekalbant apie rajonų centrus ir kaimo vietoves, kurie mato alternatyvą – LVŽS“, – sakė D. Gudelis.

Pasak komunikacijos eksperto, praėjus pusantrų metų nuo rinkimų jau matome aiškiai įtvirtintas tendencijas.

„Seimo rinkimuose buvo rinkimų kampanijos, suformuoto įvaizdžio, lyderio Sauliaus Skvernelio atėjimas su LVŽS, momentinis šuolis. Praėjus jau pusantrų metų po rinkimų galime pasakyti, kad tai nebėra momentinis dalykas, bet tai yra jau įtvirtintos dvi aiškios alternatyvos“, – sakė D. Gudelis.

Jis tai sietų ne tik su tuo, kad „valstiečiai“ yra valdžioje ir dėl to gauna daugiau eterio, yra daugiau kritikuojami arba vertinami už jų darbus, bet ir su tam tikra sėkme.

„Kortų žargonų kalbant, jiems gerai krinta kortos. O gerai krintančios kortos nepriklauso nuo jų pačių valios ar pastangų. Jiems tiesiog sekasi, kad socialdemokratai skyla“, – sakė D. Gudelis.

Reitingus išmuštų nebent didelis nusivylimas

Viešųjų ryšių specialistas „Fabula Hill + Knowlton Strategies“ valdybos pirmininkas Mykolas Katkus paaiškino, kad reitingus paveikia tokie dalykai, kaip didelis nusivylimas politikais arba partija. Čia jis pateikė Ramūno Karbauskio pavyzdį, kai jis iš vieno populiariausių žmonių tapo vienu nepopuliariausių.

„Arba prisiminkime, kaip Valinsko partijos reitingas vožėsi žemyn. Tai dažniausiai būna, kai žmonės daugiau dėmesio skiria politikai, arba tai būna, pavyzdžiui, antrankiai, kaip Eligijaus Masiulio atveju“, – sakė M. Katkus.

Dabartiniai „politiniai pasišpilkavimai“, pasak viešųjų ryšių specialisto, retai kada turi greitos įtakos. Apibendrindamas jis konstatavo, kad mes esame įžengę į tą Seimo politinio ciklo laikotarpį, kada reitingai išlieka panašiose paklaidos ribose pakankamai ilgą laiką.

Nusivylę „valstiečiais“ nubyrėjo jau anksčiau

Naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kovo 21-29 dienomis atlikta apklausa parodė, kad TS-LKD lieka pirmoje vietoje. Jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį už šią partiją kovą būtų balsavę 18,6 proc., o vasarį – 17,3 proc. rinkėjų.

„Valstiečių-žaliųjų“ reitingas kovą siekė 16,9 proc., o vasarį – 15,4 procento. Žiūrint abiejų partijų reitingus nuo praėjusių metų rugsėjo matyti tik nedideli jų svyravimai.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 procento. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytojas Mažvydas Jastramskis net nesileidžia į kalbas apie tai, ką galėtų reikšti svyravimai paklaidos ribose.

„Kaip mokslininkas negaliu apie tai kalbėti, nes tai būtų klaida. Iš tokio lygio duomenų negali kalbėti apie žmones, nes to tiesiog nematyti“, – sakė M. Jastramskis.

Vis dėlto politologas neneigia, kad „valstiečių“ reitingas per ilgesnę laiko perspektyvą smuko. Dabartinis, pasak jo, yra panašus į tą, kuris buvo prieš rinkimus.

Po rinkimų jis labai išsipūtė ir buvo apie 30 procentų. VU TSPMI politologų atliekamoje porinkiminėje studijoje daroma prielaida, kad jis išsipūtė dėl antrojo turo rezultato, kada žmonės balsavo už vienmandatininkus. Po to, pasak M. Jastramskio, jis sumažėjo ir laikosi apie 16-17 procentų.

Politologui nepanašu, kad „valstiečių“ rinkėjai „urmu kažkur nuėjo“.

„Iš ankstesnių studijų žinau, kad Lietuvoje rinkėjai migruoja ne vien tarp partijų, bet ir tarp nebalsavimo ir balsavimo už kažką. Gali būti, kad dalis žmonių, kurie buvo tame išsipūtusiame „valstiečių“ reitinge, dabar išvis neturi partijos, kurią palaikytų“, – sakė M. Jastramskis.

Praranda savo kozirį

VU TSPMI mokslininkų atliekama nacionalinė studija rodo, kad „valstiečiai“ stipriai išsiskyrė tuo, kad žmonės pagrindiniu motyvu, kodėl už juos balsavo, nurodė tai, kad jie buvo nauji ir jie balsuoja „už permainas“.

„Jie negalėtų pereiti į kitas partijas dėl to, kad jos nėra naujos. Aš manau, kad kažkiek (potencialių balsų) TS-LKD gavo dėl to, kad buvo nedidelis persidengimas tarp „valstiečių“ ir TS-LKD, bet nedaug. TS-LKD reitingas pakilo ir irgi stabilizavosi“, – sakė M. Jastramskis.

Politologas nespekuliuoja tema, kiek stabilus yra „valstiečių“ reitingas. Jo nuomone, dabartinį populiarumą jiems padeda palaikyti nebloga ekonominė situacija ir tokie smulkūs žingsniai kaip pensijų didinimas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu jų rinkėjai nemato jiems alternatyvų. Tai yra naujokų, kurie siūlytų jiems naują viltį.

Rinkėjai rodo, ko tikisi iš Skvernelio

Kovo reitinge 3,9 proc. pakilo Sauliaus Skvernelio reitingas, bet politologas nugesino entuziazmą tvirtinti, kad tai yra pokytis viršijantis paklaidą. Jis kovą siekė 19,2 procento.

„Paklaida yra iš abiejų pusių. Galime sakyti, kad S. Skvernelio reitingas laikosi“, – sakė M. Jastramskis.

Vis dėlto viešųjų ryšių specialistas M. Katkus atkreipė dėmesį, kad S. Skvernelio reitingas mažėja, kalbant apie jį, kaip apie kandidatą į prezidentus, tačiau auga pasitikėjimas juo, kaip premjeru.

„Politikų populiarumas nėra absoliutus. (…) S. Skvernelis yra pakankamai gerai vertinamas tose pareigose, kuriose jis dabar yra. Žmonės norėtų, kad jis ir toliau eitų tas pareigas, vis mažiau žmonių mato jį kaip būsimą prezidentą“, – sakė M. Katkus.

„Vipcommunications“ valdybos pirmininkas siūlo atskirti S. Skvernelio, kaip kandidato į prezidentus, ir kaip premjero vertinimus.

„S. Skvernelio pakilimą paaiškinčiau tuo, kad žmones pasiekė padidėjusios pensijos ir „vaiko pinigai“. Tai pasiekė didelius žmonių skaičius, ir tuos, kurie traktuojami kaip „valstiečių“ elektoratas – vyresnis amžius, žemesnės pajamos“, – sakė D. Gudelis.

Kirkilo partijos debiutas siunčia signalą Palucko socialdemokratams

Pirmą kartą reitinguose galime matyti Gedimino Kirkilo vadovaujamos Lietuvos socialdemokratų darbo partijos reitingą. Jis siekia 3,7 procento.

„Man atrodė, kad negaus jie 5 proc., bet, jei jau dabar jie tiek turi, tai tikrai Gintauto Palucko socialdemokratams reikia susirūpinti. Juo labiau, kad jų pačių reitingas yra gerokai aptirpęs“, – sakė M. Jastramskis.

Politologas teigė negalįs tiksliai pasakyti, iš kokių rinkėjų grupių „socdarbiečiai“ susižėrė tuos procentus.

„Marga ta kompanija, negali sakyti, kad jie yra visiški socialdemokratai. Manyčiau, kad – rinkiminė mišrainė, dalis – iš socialdemokratų, nes ir partijos dalis išėjo, dalis neapsisprendusių. Lietuvoje būtent neapsisprendusių rinkėjų dalis ir yra didžiausia“, – sakė M. Jastramskis.

Viešųjų ryšių specialisto M. Katkaus teigimu, 3,7 proc. populiarumas „socdarbiečiams“ nėra geras rezultatas.

„Jis yra netoli apatinės paklaidos ribos. Šiuo metu panašu, kad jie yra toje riboje, kur malasi ir kitos partijos, kurios turi potencialą, bet neišlipa iš jo vidaus. Manau, kad dabar tą reitingą reikėtų stebėti artimiausius du-tris mėnesius“, – sakė M. Katkus.

Paluckui yra ko nerimauti

„Vipcommunications“ lyderis nesutiktų su teiginiu, kad dalis „socdarbiečių“ reitingo gali būti sąlygota to, kad žmonės painiojosi tarp šių partijų.

„Jeigu būtų tik vienas skaičius ir nebūčiau matęs ankstesnio mėnesio skaičių, galėčiau sakyti, kad galėjo taip būti. Bet kadangi disponuoju šiek tiek daugiau informacijos, tai galiu sakyti, kad tai jau yra tam tikra tendencija“, – sakė D. Gudelis.

Be to, komunikacijos ekspertas nepritaria nuomonei, kad balsavimas rinkimuose yra paremtas emocijomis.

„Aš esu įsitikinęs, ir ne vienas tyrimų pjūvis parodo, kad balsavimas rinkimuose žmogui atitinka pagal sprendimų priėmimo sudėtingumą mobilaus telefono įsigijimą. Tai yra apsvarstytas, faktais paremtas, svarbus sprendimas“, – sakė B. Gudelis.

„Vipcommunications“ valdybos pirmininkui yra tekę matyti vasarį darytus tyrimus (dar neįsikūrus partijai, bet jau buvo aišku, kad ji kursis, koks bus pavadinimas, kas bus lyderis), ir ten buvo 4,5 proc. „socdarbiečių“ reitingas.

„Jiems tai yra labai geras rezultatas. Nemanau, kad daug kas, ypač G. Palucko stovykla, to tikėjosi. G. Palucko retorika buvo aiški, kad tai nebus alternatyva socialdemokratams. Dabar matyti iš reitingo, kad tai tampa tam tikra alternatyva, ir jeigu ta alternatyvą užuos skyriai, vietiniai lyderiai – merai ar tarybų nariai, tai gali atvesti iki tam tikrų poslinkių iš vienos partijos į kitą“, – sakė D. Gudelis.

Pokyčiai nežymūs

„Spinter tyrimų“ duomenimis, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį, penkių procentų barjerą peržengtų penkios partijos. TS-LKD reitingas kovą siekė 18,6 proc., LVŽS – 16,9 proc., socialdemokratų – 6,5 proc., „Tvarkos ir teisingumo“ – 7,5 proc., o Liberalų sąjūdžio – 5,8 procento.

Už brūkšnio liktų Lietuvos centro partija, kurios reitingas buvo 3,3 proc., Lenkų rinkimų akcija – 4 proc. ir „socdarbiečiai“ – 3,7 proc. Kitą partiją rinktųsi 5,8 proc. apklaustųjų, nebalsuotų 18,4 proc., o neturi nuomonės 9,5 proc. respondentų.

Labiausiai ministro pirmininko poste žmonės norėtų matyti S. Skvernelį, kurio reitingas per mėnesį pasikeitė nuo 15,3 iki 19,2 procento. Antras vietoje yra konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, kurio populiarumas pasikeitė nuo 12,1 iki 10,6 procento, trečias – „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, kurio reitingas vasarį buvo 7,1 proc., o kovą – 7 proc.

Europarlamentaro Antano Guogos kandidatūrai kovą būtų pritarę 5,2 proc., o vasarį – 2,7 proc., parlamentaro Algirdo Butkevičiaus – atitinkamai 4,3 ir 5,4 proc., europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės – 4,3 ir 5 proc., ekonomisto Gitano Nausėdos – 3,6 ir 4,7 proc., parlamentaro Andriaus Kubiliaus – 3,3 ir 3,8 proc., parlamentarės Ingridos Šimonytės – 2,8 ir 1,8 proc., Liberalų sąjūdžio lyderio Eugenijaus Gentvilo – 2 ir 2,2 procento respondentų.

„Vipcommunications“ valdybos pirmininkas atkreipė dėmesį į A. Guogos reitingo šoktelėjimą 2,5 proc., kas yra arti paklaidos ribos

„Manau, kad jis sąlygotas jo pasirodymo regioninėje žiniasklaidoje kaip tik panašiu metu, kai vyko apklausos“, – sakė D. Gudelis.

Pro komunikacijos eksperto akis neprasprūdo ir „dramatiškas G. Nausėdos reitingo kritimas“.

„Dar sausį jis buvo apie 8,5 proc., dabar liko 3,5 proc. Negaliu to paaiškinti“, – sakė D. Gudelis.

Jis sutiko, kad tai gali būti susiję su tuo, kad žmonės jį jau mato kaip galimą kandidatą į prezidentus.

„Bet mes žinome, kad iš prezidento žmonės tikisi dar daugiau negu iš premjero – labai konkrečių veiksmų: didėjančių pensijų, socialinių išmokų, pingančios šilumos“, – svarstė D. Gudelis.

Teigiamai ir greičiau teigiamai vertinančių Vyriausybės darbą dalis per mėnesį pasikeitė nuo 31,6 iki 33,9 proc., o neigiamai ir greičiau neigiamai – nuo 61,7 iki 61,6 proc. Nežinančių kaip vertinti dalis vasarį buvo 6,7 proc., o kovą – 4,5 procento.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2018 metų kovo 21-29 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rusijos strateginėje zonoje atsivėrė pavojingas kelias (63)

Prieš porą savaičių, kai dangus buvo ganėtinai saulėtas, o oro sąlygos buvo santykinai...

Lietuva užsienio akimis: darbuotojai emigruoja, bet pensininkai lieka (329)

Kad nepatirtų ekonominio nuosmukio, rytinėms ES narėms teks susigrąžinti išvykusius darbuotojus...

Rimvydas Valatka. Išgirsti popiežių Pranciškų pavergto proto šalyje (582)

Kodėl pavergto proto? Juk popiežius Pranciškus aiškiai pasakė, kad „ši tauta iš tiesų...

Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Kremlius prognozuoja neišvengiamą karą su Vakarais (780)

Susiskaldžiusi Europa , stagnuojančios JAV ir drąsus daugiapolis pasaulis, kuriame Kremlius...

Iš CSKA – į „Žalgirį“: Westermannas grįžta į Kauną Leo komentaras (17)

Kauno „Žalgiris“ surado ilgai ieškotą patikimą atakų organizatorių. Į Kauną po sezono...

Bastys: man reikia mandato, kad galėčiau tarnauti su nauja priesaika (110)

2017 metų gruodį prieš pat Kalėdas Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Seimo narys Mindaugas...

Velionės laidotuvės virto farsu: kur pagarba mirusiajam ir artimiesiems? (63)

Rugsėjo 9 dieną laidojome kaimynę ir daugiavaikę mamą, kuri buvo užauginusi 7 vaikus.

Finansų planavimo programėlės – išmanus būdas taupyti (7)

Finansų ekspertai sako, kad tarp turtuolio ir vargšo paprastai būna vienas esminis skirtumas –...

Baigėsi popiežiaus vizitas Lietuvoje: miniai žmonių – išskirtinis gestas linkėjo tapti vilties švyturiu, atnaujinta 19.00 (1392)

Popiežius Pranciškus sako, kad skaudžią istoriją išgyvenusi Lietuva gali tapti vilties švyturiu...

Tikrieji žmogaus teisių gynėjai nepamena Gražulio nuopelnų (267)

Petro Gražulio paskyrimas į Žmogaus teisių komitetą ne tik sulaukė 16 tūkst. parašų,...