aA
Daugėja neigiamai vertinančių dabartinės Vyriausybės veiklą ir menksta palaikymas premjerei Ingridai Šimonytei, rodo naujausia Delfi užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Balandžio 19–28 dienomis atlikta apklausa taip pat parodė, kad valdančiųjų Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) ir opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pozicijos beveik susilygino, nors ir paklaidos ribose. Už ką rinkėjai baudžia premjerę ir Vyriausybę, Delfi klausė ekspertų.
Naujausi reitingai: keičiasi parama Šimonytei ir jos vadovaujamai Vyriausybei
© DELFI / Andrius Ufartas

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.

Kas geriausiai atliktų premjero pareigas?

Apklausoje respondentų buvo klausiama apie politiką ar visuomenės veikėją, kuris geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas.

Pirmoje vietoje ir toliau poziciją išlaiko dabartinė Vyriausybės vadovė I. Šimonytė. Visgi, jos rezultatas nuo praėjusios apklausos sumenko. Balandžio mėnesį ją kaip geriausią premjerę įvardijo 21,6 procentas apklaustųjų, kovo mėnesį šis skaičius siekė 26,9 procentus. Taigi, palaikymas I. Šimonytei sumažėjo daugiau nei 5 procentais.

Buvusio Vyriausybės vadovo Sauliaus Skvernelio pozicija per mėnesį nuo praėjusios apklausos mažai keitėsi. Balandžio mėnesį jį šioje pozicijoje matyti norėjo 12,1 procentas apklaustųjų, kovą – 12,4 procento.

Trečioje pozicijoje – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen. Ją balandį premjerės poste matyti norėjo 4,8 procento, o kovą tokių buvo 5,9 procento.

Per mėnesį nuo praėjusios apklausos nesikeitė palaikymas Europos Parlamento (EP) narei ir naujajai LSDP pirmininkei Vilijai Blinkevičiūtei. Tiek balandį, tiek ir kovą ją šioje pozicijoje matyti norėjo 3,7 procento respondentų.


Toliau – buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Balandį jį premjero poste matyti norėjo 2,9 procento apklaustųjų, kovą – 3,5 procento.

Pozicijas paklaidos ribose pagerino Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Balandį ją kaip tinkamiausią premjerę įvardijo 2,8 procento apklaustųjų, kovą šis skaičius siekė 2,2 procento.

Toliau lentelėje rikiuojasi Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspkaskichas. Nuo praėjusio mėnesio apklausos jis savo pozicijas pagerino, nors ir paklaidos ribose. Štai balandžio mėnesį jį šioje pozicijoje matyti norėjo 2,7 procento respondentų, kovą – 1,1 procento.

LSDP atstovas Vytenis Andriukaitis savo poziciją taip pat pagerino. Balandžio mėnesio apklausos duomenimis jį premjero poste matyti norėjo 2,7 procento apklaustųjų, kovą – 1,6 procento.

Toliau – Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Balandį jį premjero poste matyti norėjo 2,3 procento apklaustųjų, kovą – 1,2 procento.

Paskutinėje lentelės pozicijoje – eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Balandį jį premjero poste matyti norėjo 1,5 procento, kovą šis skaičius labai panašus – 1,4 procento.

Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė
© DELFI / Andrius Ufartas

Kaip vertina Vyriausybės veiklą?

Apklausoje taip pat buvo klausiama ir apie dabartinės Vyriausybės veiklą.

Per mėnesį teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertinančių asmenų dalis sumažėjo 5,7 procentinio punkto – nuo 40,8 proc. kovo mėnesį ir 35,1 procento balandį.

Atitinkamai neigiamai ir greičiau neigiamai Vyriausybės veiklą vertinančių respondentų dalis išaugo 5,8 procentinio punkto – nuo 50,2 procento kovą iki 56 procentų balandžio mėnesį.


Nežinančių, ką atsakyti į šį klausimą, kovą buvo 9 procentai, balandį – 8,9 procento.

Laikas spręsti ministrų keitimą?

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Virgis Valentinavičius Delfi teigė, jog „palyginus su tuo, kiek kritikos gauna Vyriausybė, dar nėra taip blogai“.

„Bet akivaizdu, kad I. Šimonytės reitingas nukritęs, pagal kritikos kiekį buvo galima ir didesnio kritimo tikėtis. Bet manau, kad publika linkusi reikalauti iš I. Šimonytės didesnio reiklumo savo ministrų atžvilgiu. Išryškėjo, kad šitoje Vyriausybėje netrūksta silpnų ministrų“, – savo poziciją dėstė MRU docentas V. Valentinavičius.

Kai kurie ministrai aiškiai nenusipelno tokio mandagumo ir tokio širdies gerumo, laikas būti tarti tvirtesnį žodį. O gal net galvoti apie kažkurių ministrų pakeitimą“.

Jis tikino, kad sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio veikla ir priimtų sprendimų tvirtumas, nuoseklumas susilaukia pagrįstos kritikos.

„Manau, kad premjerės reitingas kenčia pirmiausia todėl, kad ji vis dar bando vaizduoti, kad viskas su ministrais, tokiais kaip A. Dulkys, yra normalu. Kaip ir teisingumo ministrė, kultūros ir žemės ūkio ministrai, kurių nematome. Tai tokių ministrų, kuriuos labai lengva kritikuoti, yra daugiau nei reikia. Premjerei reikia pradėti elgtis taip, kas tas faktas būtų atpažįstamas, kol kas taip neatrodo“, – sakė politologas.

Arūnas Dulkys
Arūnas Dulkys
© DELFI / Domantas Pipas

MRU docentas V. Valentinavičius svarstė, jog I. Šimonytė pernelyg mandagi ir „per daug geros širdies“ savo ministrų atžvilgiu.

„Kai kurie ministrai aiškiai nenusipelno tokio mandagumo ir tokio širdies gerumo, laikas būti tarti tvirtesnį žodį. O gal net galvoti apie kažkurių ministrų pakeitimą“, – Delfi sakė MRU politologas V. Valentinavičius.

Vis dėlto politologas pastebėjo, jog nors I. Šimonytės reitingas krito, tačiau parama buvusiam premjerui ir antroje lentelės pozicijoje likusiam S. Skverneliui nesikeitė.

„Tai reiškia, kad I. Šimonytės populiarumas krenta, bet alternatyvų publika jai nemato“, – išvadą darė politologas.

„Šimonytė turi ruoštis pandemijos suvaldymui“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis svarstė, jog premjerės I. Šimonytės ir jos vadovaujamos Vyriausybės veikla rinkėjams atrodo „chaotiška“.

„Vyriausybės veikla vis labiau ir labiau imasi rodytis tokia chaotiška, neturinti bendro plano, nedeklaruojanti to bendro plano, kuris būtų visiems aiškus ir suprantamas, siekiamas. Rezultate matome kaip krenta I. Šimonytės reitingas, kaip ji praranda savo rinkėjus ir gerbėjus“, – sakė politologas.

„Žinia labai paprasta – Vyriausybė nesugeba išspręsti tų viešos komunikacijos klausimų minimaliai. O maksimaliai nesugeba išspręsti esminių problemų, kurios visuomenei iškyla visuomenei ir valstybei šiuo metu“.

Jis aiškino, jog prie to prisidėjo ne tik karantinas ir pandemijos valdymas, bet ir kita veikla: švietimas, ekonominiai klausimai.

„Žinia labai paprasta – Vyriausybė nesugeba išspręsti tų viešos komunikacijos klausimų minimaliai. O maksimaliai nesugeba išspręsti esminių problemų, kurios visuomenei iškyla visuomenei ir valstybei šiuo metu. Pirmoje eilėje – pandeminiai klausimai. Nepasitenkinimas, vakcinų distribucijos sutvarkymas. Visa tai iš karto atsiliepia“, – aiškina VDU politologas.

Naujausi reitingai: keičiasi parama Šimonytei ir jos vadovaujamai Vyriausybei
© DELFI / Tomas Vinickas

L. Bielinis tikino, kad I. Šimonytė turi „labai aiškiai pademonstruoti savęs kaip atskiro politinio vieneto galimybes, valią“.

„Nes dabar ji kalba Vyriausybės vardu, sieja save su valdančiaisiais, pirmoje eilėje su konservatoriais. Arba ji diskutuoja labai bendrais klausimais, kurie neišryškina jos asmenybės vertės. Dabar jai svarbiausia akcentuoti save kaip politikę, atskirtą nuo valdančiųjų, savarankišką politikę, veikiančią valingai“, – sakė politologas L. Bielinis.

VDU politologas kalbėjo, kad laikotarpis po pandemijos turės savų problemų – ekonomikos atgaivinimo klausimai, jų prioritetai.

„Tai irgi sukels įvairiausių pretenzijų. Ir iš tikrųjų I. Šimonytė turi ruoštis tam“, – Delfi sakė L. Bielinis.

Kas nepalaiko Vyriausybės?

„Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas svarstė, kad I. Šimonytės vertinimas jau kelis mėnesius gana panašus – krenta.

„Tai nėra naujas dalykas, jau keli mėnesiai iš eilės ta kryptis yra panaši. Čia turbūt susideda keli dalykai – praėjo tas medaus laikotarpis. Nes dalis visuomenės, kėlusi didesnius lūkesčius, gal pamatė, kad gyvenimas vyksta įprastai. Ir pasikeitus Vyriausybei kažkokie dalykai iš esmės ir nepasikeitė. Kitas dalykas – yra karantino nuovargis.

Ir apklausa buvo vykdoma balandžio mėnesį, kai jau buvo tam tikri karantino atlaisvinimai, tai buvo dalis, kurie džiaugėsi tais atlaisvinimais, dalis jaučiasi nuskriausti“, – apie galimas I. Šimonytės reitingo kritimo žemyn priežastis kalbėjo sociologas I. Zokas.

„Kartais susidaro toks įspūdis, kad (I. Šimonytė ir Vyriausybė, aut. p.) yra patekę į tokį neigiamą suktuką. Iš visų pusių įvairios jėgos neigiamai talžo. Tą laivelį reikia išvairuoti“.

Jis darė prielaidą, kad Vyriausybė ir premjerė I. Šimonytė pateko „į neigiamą suktuką“.

„Kartais susidaro toks įspūdis, kad (I. Šimonytė ir Vyriausybė, aut. p.) yra patekę į tokį neigiamą suktuką. Iš visų pusių įvairios jėgos neigiamai talžo. Tą laivelį reikia išvairuoti. Tikėtina, kad jeigu situacija su COVID–19 stabilizuosis, tai kažkuriame lygmenyje ir reitingai stabilizuosis“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis priminė, kad tradiciškai Lietuvoje Vyriausybės itin mylimos nebūna.

„Dažniausiai tie pozityvūs reitingai jei yra, tai paskui vis tiek linkę kristi“, – tendencijas priminė jis.

Pašnekovo teigimu, tradiciškai labiausiai tiek konservatorius, tiek ir Vyriausybę palaiko gyvenantys didmiesčiuose, turintys aukštesnį išsilavinimą, gaunantys didesnes pajamas.

„Tai ta atrama, kuri visą laiką buvo. Bet tose grupėse (palaikymo, aut. p.) pradėjo šiek tiek mažėti. O I. Šimonytės vertinimas kaip premjerės šiai dienai yra gerokai aukštesnis nei pačių konservatorių. Daug didesnė žmonių dalis remia premjerę“, – teigė I. Zokas.

Naujoji intriga?

Sociologas I. Zokas taip pat įspėjo ir valstiečių atstovus. LSDP išsirinkus naują partijos pirmininkę V. Blinkevičiūtę, gali kilti naujų susirėmimų, nes jos reitingas visada stabilus.

„Čia valstiečiams grėsmė, nes ji visais laikais sugeba išlaikyti reitingus. Jos procentas nedidelis, bet ji visada jį turi. Jos vertinimai ganėtinai aukšti. Tai didžiausia intriga dabar yra ne dešinėje, bet kairėje, kaip čia tos jėgos pasiskirstys“, – Delfi sakė I. Zokas.

Jis teigė, kad potencialo LVŽS ir LSDP „pasistumdyti“ tikrai yra.

Vilija Blinkevičiūtė
Vilija Blinkevičiūtė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Konservatoriai ir valstiečiai susilygino

Respondentų taip pat tradiciškai buvo klausta, už kokią partiją ar politinį judėjimą jie balsuotų, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį.

Apklausa parodė, kad pirmoje vietoje rikiuojasi valdančiosios koalicijos narė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD), už šią partiją balandį būtų balsavę 15,6 procento, kovo mėnesį – 15,8 procento apklaustųjų.

Antroje vietoje – opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Jų rezultatas, nors ir paklaidos ribose, tačiau kiek pagerėjo per mėnesį nuo praėjusios apklausos. Balandį už šią partiją balsą būtų atidavę 15,2 procento apklaustųjų, kovo mėnesį – 14,2 procento. Dabartinis šios partijos palaikymas beveik lygus TS–LKD.

Paklaidos ribose sumažėjo ir kitų dviejų valdančiųjų partijų pozicijos. Už Liberalų sąjūdį balandį būtų balsavę 7,9 procento apklaustųjų, kovo mėnesį šią partiją pasirinkę būtų 8,6 procento.

Štai Laisvės partiją pasirinkę balandžio mėnesį būtų 5,9 procento respondentų, o kovo mėnesį – 6,6 procento.


Paklaidos ribose krito ir parama Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP). Balandžio mėnesio apklausos duomenimis už šią partiją balsuotų 5,4 procento apklaustųjų, kovo mėnesį tokių buvo 5,8 procento.

Nežymiai keitėsi ir Darbo partijos vertinimas. Balandį už šią partiją balsavę būtų 4,9 procento respondentų, kovą – 5 procentai.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA–KŠS) balandžio apklausos duomenimis būtų sulaukusi 2,4 procentų apklaustųjų palaikymo, kovą šis skaičius siekė 2,6 procento.

Kitą partiją rinktųsi 8,6 procento, nebalsuotų 18,3 procento apklaustųjų, nežinojo arba į klausimą neatsakė 15,8 procento respondentų.

Naujausi reitingai: keičiasi parama Šimonytei ir jos vadovaujamai Vyriausybei
© DELFI / Domantas Pipas

Žinia konservatoriams ir valstiečiams

VDU politologas L. Bielinis teigė, jog valdančiųjų rezultatas pamažu krenta.

„Čia mes matome labai aiškią tendenciją – valdantieji ir bendrai politinės partijos šitoje pandeminėje situacijoje nesugeba aktyvuoti savęs ir pademonstruoti savo galimybių, valios ir panašiai. Valdantieji krenta po truputį, o tie, kurie opozicijoje daugiau reiškiasi, turiu galvoje LVŽS, jie savotiškai kyla į viršų, bet lėtai, paklaidos ribose“, – partijų reitingų lentelę komentavo politologas L. Bielinis.

Jis teigė, kad dviejų daugiausiai paramos sulaukiančių partijų rezultatas žymi ryškėjančias tendencijas – visos valdančiųjų partijos krenta.

„Tai yra minimalus palaikymas, taip grubiai pasakysiu“.

„O opozicija, konkrečiai LVŽS vėl ima kilti“, – teigė pašnekovas.

L. Bielinis kalbėjo, kad konservatoriams dėl tokio rezultato labai džiūgauti nereikėtų.

„Tai yra minimalus palaikymas, taip grubiai pasakysiu“, – sakė politologas.

MRU politologas V. Valentinavičius teigė, jog tikėjosi ryškesnio valdančiųjų palaikymo sumažėjimo.

„Manau, kad Tėvynės sąjunga galėtų būti patenkinta, kad tokiomis sunkiomis aplinkybėmis populiarumas nekrenta, bent jau kol kas, bet ir neauga. Bet galima buvo tikėtis šiokio tokio kritimo, bet jis neįvyko, gal atsidėjo kitam kartui. O kad neįvyko, tai jau sėkmė“, – apie paramą konservatoriams sakė V. Valentinavičius.

Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen
Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen
© DELFI / Josvydas Elinskas

Pašnekovas tikino, kad nors ir paklaidos ribose, bet visų valdančiųjų partijų pozicijos nuo praėjusio mėnesio sumenko.

„Įdomu gal tai, kad liberalių partijų minusai yra didesni nei Tėvynės sąjungos. Bet aš įtarčiau, kad didesnį minusą duoda per daug atviras ir tiesmukas verslo interesų atstovavimas. Kalbu ir apie alkoholį ir apie karantino atlaisvinimą“, – savo versiją pateikė politologas V. Valentinavičius.

Jis prognozavo, kad jei alkoholio ribojimų laisvinimas tęsis toliau, tai gali pakirsti valdančiųjų populiarumą gal net labiau „nei neįtikinamos kokybės pandemijos valdymas“.

„Valstiečiai pradėjo augti paklaidos ribose. Tai irgi gera žinia, nes kažkokiomis ypatingomis veiklomis LVŽS ir jų lyderiai nepasižymėjo“, – svarstė V. Valentinavičius.

Sociologas I. Zokas kalbėjo, jog konservatorių elektoratas itin stabilus.

„Konservatoriai turi pakankamai stabilų elektoratą. Tie 15–16 procentų yra stabiliai paremiantys rinkėjai. Tai yra jų bazė, jie lojalūs ir nesiblaško, niekur nedingo“, – aiškino jis.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2021 metų balandžio 19 –28 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo metu buvo apklausta 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(131 žmogus įvertino)
3.2901

Top naujienos

Profesorė Žvirblienė įspėjo, kas grėstų, jeigu į Lietuvą atklystų jau Europoje plintanti COVID-19 atmaina (137)

Po Europą pradėjusi plisti indiškoji delta koronaviruso atmaina , dar žinoma kaip B.1.617.2,...

Baltarusių žurnalistė per „interviu“ su Pratasevičiumi atviru tekstu pasakė: netikiu nė vienu žodžiu (13)

Pirmadienį Baltarusijos valdžios surengtoje spaudos konferencijoje netikėtai pasirodė ir...

Seimo vicepirmininkas – susirinkusiems į mitingą: linkiu visiems įkvėpti ramybės ir važiuoti namo reikalavimų įgyvendinti nežada (520)

Antradienį prie Seimo prasidėjo tris dienas truksiantis „Didžiojo Šeimos gynimo maršo“...

„Šeimų maršo“ organizatoriams – nemalonumai: policija pradėjo administracinę teiseną (7)

Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato 3-iojo policijos komisariato pareigūnai, įvertinę...

Euro 2020 pilname stadione: Vengrija – Portugalija gyvai (46)

Europos futbolo čempionate startuoja didžiausią intrigą keliančios ir „mirtininkų“ vadinamos...

Savo hobius regione pavertė gaunamomis pajamomis: pasirinko kitokią veiklą nei kiti kaime gyvenantys žmonės (34)

Liepos Julijos džiaugsmas – žirgai, o Jono – parasparniai, štai apie tokius hobius ir darbus,...

Dėl Pravieniškių pareigūnų kaltės verslininkai susikrovė įspūdingą pelną (44)

Pravieniškių pataisos namai neteisingai apskaičiavo ir taikė palyginamąsias šilumos gamybos...

Išsiaiškino, kur nukeliauja visos dingstančios kojinės: patikrinkite šią vietą

Tylos minute pagerbkime visas be žinios dingusias kojines... Tačiau jos gali daugiau niekada...

Latvija atsiveria: karantinuotis ir testuotis nereiks turintiems COVID pažymėjimą (1)

Latvijoje nuo birželio 16 dienos švelninami reikalavimai asmenims, atvykstantiems iš užsienio,...