Daugiausiai nuo šios Seimo kadencijos pradžios nukraujavo viena partija, praradusi maždaug pusę turėtos paramos, rodo apklausos rezultatai.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
Sąstingis partijų lentelėje
Pirmoje reitingų lentelės pozicijoje ir toliau išlieka valdančioji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD). Nuo praėjusios apklausos kovo mėnesį parama šiai politinei jėgai kilo paklaidos ribose. Kovo mėnesį už šią partiją būtų balsavę 13,1 procento respondentų, balandį šis skaičius ūgtelėjo iki 13,6 procento.
Antroje vietoje opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Šios politinės jėgos rezultatas nuo praėjusios apklausos menko paklaidos ribose. Kovo mėnesį už šią partiją balsavę būtų 10,7 procentų apklaustųjų, balandį šis skaičius siekė lygiai 10 procentų.
Toliau – Seimo mažumoje veikianti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Kovo mėnesį už šią partiją balsavę būtų 10,2 procento apklaustųjų, balandį – 9,4 procento.
Ketvirtoje politinių partijų reitingų lentelėje rikiuojasi opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Parama šiai politinei jėgai per mėnesį augo paklaidos ribose. Štai kovo mėnesį už šią partiją savo balsą atidavę būtų 6,6 procento apklaustųjų, balandį rezultatas siekia 6,9 procento.
Penktoje pozicijoje – valdančiojoje daugumoje veikiantis Lietuvos liberalų sąjūdis. Už šią politinę partiją kovą savo balsą atidavę būtų 6 procento apklaustųjų, balandį – 6,3 procento.
Toliau – Seimo daugumoje veikianti Laisvės partija. Už šią politinę jėgą kovą būtų balsavę 3,7 procento apklaustųjų, balandį – 4,4 procento.
Partija „Laisvė ir teisingumas“ rikiuojasi toliau lentelėje. Parama šiai politinei jėgai nuo praėjusios apklausos menko paklaidos ribose. Štai kovo mėnesį už šią politinę jėgą balsavę būtų 4,7 procento respondentų, balandį – 4,3 procento.
Lentelę užbaigia Darbo partija. Kovo mėnesį už šią partiją balsavę būtų 4,2 procentai apklaustųjų, balandį – 4,1 procentas.
Už kitą partiją balsavę būtų 8,5 procento apklaustųjų, nebalsavę būtų 14 procentų, o nežinojo, arba į klausimą neatsakė 18,5 procento respondentų.
Stabilūs rezultatai kandidatuose į premjerus
„Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje tradiciškai buvo klausiama ir apie politiką ar visuomenės veikėją, kuris geriausiai tiktų užimti premjero pareigas.
Čia ir toliau pirmauja dabartinė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, nors rezultatas nuo praėjusio mėnesio menko paklaidos ribose. Štai kovo mėnesį ją Vyriausybės vadovės kėdėje matyti norėjo 20,9 procento apklaustųjų, balandį šis skaičius siekia 20,7 procento.
Antroje lentelės pozicijoje – buvęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Kovą jį šiame poste matyti norėjo 9,3 procento apklaustųjų, balandį šis rezultatas vos pakilo paklaidos ribose iki 9,4 procento.
Trečioje lentelės vietoje – LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė. Ją ministrės pirmininkės pareigose kovo mėnesį matyti norėjo 6,3 procento apklaustųjų, balandžio mėnesio apklausos duomenys rodo, jog šis skaičius siekia 5,5 procento.
Toliau – eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Norinčių būtent jį matyti premjero kėdė skaičius nuo praėjusio mėnesio apklausos paaugo paklaidos ribose. Kovo mėnesį V. Sinkevičių šiose pareigose matyti norėjo 2,9 procento apklaustųjų, balandį šis skaičius jau siekia 3,8 procento.
Penktoje lentelės vietoje – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen. Kovo mėnesį ją Vyriausybės vadovės kėdėje matyti norėjo 4,5 procento apklaustųjų, balandį – 3,6 procento.
Šeštoje pozicijoje – buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jį vadovaujantį Vyriausybei kovo mėnesį matyti norėjo 2,5 procento apklaustųjų, balandį – 2,9 procento.
Septintą ir aštuntą lentelės vietas dalijasi LSDP atstovas Vytenis Andriukaitis ir LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis, juos ministro pirmininko pozicijoje balandį matyti norėjo po 2,2 apklaustųjų.
V. Andriukaitį šiose pareigose kovą matyti norėjo 1,9 procento apklaustųjų, R. Karbauskį – 2,8 procento apklaustųjų.
Devintoje lentelės pozicijoje – Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. Jį vadovaujantį Vyriausybei kovo mėnesį matyti norėjo 1,9 procento apklaustųjų, balandį – 1,6 procento.
Lentelę užbaigia buvęs premjeras Algirdas Butkevičius. Kovo mėnesį jį premjero kėdėje matyti norėjo 1 procentas apklaustųjų, balandį – 1,5 procento.
Auga pasitikėjimas Vyriausybe
Naujausia „Spinter tyrimai“ apklausa rodo, kad ir toliau auga pasitikėjimas Vyriausybe.
Teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertinančių nuo kovo padaugėjo.
Kovą taip Vyriausybės veiklą vertino 30,9 procento apklaustųjų, balandį šis skaičius pasiekė 35,9 procento. Taigi, teigiamai vertinančių Vyriausybės veiklą padaugėjo 5 procentais.
Atitinkamai sumažėjo ir neigiamai ar greičiau neigiamų įvertinimų.
Štai kovą taip ministrų kabineto veiklą vertino 60,7 procentai respondentų, balandį – 56,4 procento. Neigiamai vertinančių Vyriausybės veiklą sumažėjo daugiau nei 4 procentais.
Delfi primena, kad dar vasario mėnesio apklausa parodė, kad teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertino 25,6 procento apklaustųjų, neigiamai ar greičiau neigiamai – 66,2 procento.
Nežinančių, kaip vertinti Vyriausybės veiklą kovą buvo 8,4 procento respondentų, balandį – 7,9 procento.
Nebalsuojantys – populiariausi
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas dr. politologas Kęstutis Girnius teigė, jog kadangi visame politiniame gyvenime dominuoja karas Ukrainoje, išsiskiriančių partijų šiame kontekste nėra.
„Žmonės ganėtinai vieningi tuo klausimu, partijos gana vieningos, tai nėra tokių momentų, kuriuose jos išsiskiria“, – svarstė Delfi pašnekovas K. Girnius.
Jis pabrėžė, jog LSDP ir toliau nuosekliai krenta, šis procesas tęsiasi jau bent kelis mėnesius.
Politologas K. Girnius dar pažymėjo, jog visos 5 partijos, kurios dabar pirmauja reitingų lentelėje, tokia pačia tvarka stovėjo ir praėjusį mėnesį.
„Pagal reitingus penkios pirmos partijos ir praėjusį mėnesį buvo tos pačios, tai čia kažkoks pastovumas.
Ir dar reikia pažymėti, kokios yra populiariausios partijos – „Nebalsuočiau“ ir „Nežino/neatsakė“. Tai tikrai nemaža dalis“, – kalbėjo VU TSPMI docentas dr. K. Girnius.
Ar pasiektas maksimumas?
Komentuodamas Vyriausybės veiklos vertinimą VU TSPMI politologas K. Girnius teigė, jog ministrų kabinetas šiuo metu daro tai, ko nori gyventojai.
„Atskiri skaičiai ne tiek daug rodo, bet kai juos sudedi, aiškiai atrodo, kad yra šioks toks Vyriausybės vertinimo pagerėjimas, ji vertinama geriau. Pokytis čia yra gana reikšmingas.
Manau, kad čia reikia grįžti prie to, kad pagrindinis klausimas dabar yra Ukraina, vienybė yra labai didelė, faktiškai Vyriausybė tenkina žmonių norus, kurie mano, kad turime labai tvirtai remti Ukrainą. Ir Vyriausybė tai daro, taip pelno tuos nuopelnus. Ir ministrai, kurie keliauja į Ukrainą, irgi gauna pliusiukų“, – svarstė VU TSPMI politologas K. Girnius.
O vidaus politikos klausimai, kur skirtumai šiuo metu yra didesni, anot Delfi pašnekovo, šiuo metu nėra diskutuojami.
„Tai dėl to Vyriausybė nenukenčia“, – kalbėjo politologas.
Paklaustas, kodėl auga Vyriausybės, bet ne atskirų valdančiosios daugumos partiją reitingai, politologas tikino, jog valdantieji iš bendro konteksto šiuo metu nelabai ir išsiskiria.
„Kai vertini Vyriausybę, tai ją vertini teigiamai, arba neigiamai, daugiau teigiamai, daugiau neigiamai. Yra visiškai nesudėtingas pasirinkimas. O kai jau kalbi apie partijas, reikia rinktis iš kokių 9 ar 10“, – teigė politologas.
VU TSPMI docentas dr. K. Girnius prognozavo, kad šis Vyriausybės vertinimo pagerėjimas gali būti pasiektos lubos ir daugiau nebekilti.
„Čia bus įdomu, tas Vyriausybės vertinimo šuolis yra nemažas. Galbūt čia pasiektas maksimumas, bet jeigu vėl pakiltų, tai reikštų, kad yra rimtas populiarumo augimas, to nelaukčiau, manau, kad tas rezultatas tiesiog stabilizuosis“, – Delfi sakė pašnekovas K. Girnius.
Didžiausi šios kadencijos praradimai
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė Delfi teigė, jog šiuo metu politiniame lauke nedaug išsiskiriančių nuomonių ar partijas skaldančių klausimų.
„Dabar yra tam tikras status quo politiniame ir partiniame lauke. Ir labai rimtų turbulencijų nėra. Mes nematome kažkokių išskirtinių ar projektų, ar išskirtinės komunikacijos, kuri būtų neordinari, ar tokia, kokios anksčiau būtume nematę. Kaip ir karo kontekste visos partijos laikosi maždaug tokios pačios pozicijos. Ir vidaus politikoje mes nematome kažkokių kritinių sprendimų, kur partijos vėl galėtų išsiskirti ir poliarizuotis pagal savo tam tikras pozicijas“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Politologė R. Urbonaitė dabartinius partijų rezultatus lygino su tais, kurie buvo ką tik po Seimo rinkimų – 2020–ųjų metų gruodį. Ir daugiausiai paramos nuo to laiko išbarstė viena partija.
„Kas turbūt labiausiai krenta į akis – Tėvynės sąjunga neišbarstė nuo to laiko labai daug – nes mes faktiškai turime vos ne pusantrų metų, tai jeigu dabar mes turime 13,6 procento, tada mes turėjome 16,8 procento. Santykinai nėra didelis išbarstymas.
Bet niekas nepasižymi tokiu dideliu išbarstymu, kaip LVŽS. Skirtumas nuo 2020 metų gruodžio mėnesį buvusio 14,2 procento palaikymo iki 6,9 procento dabar“, – kalbėjo politologė.
R. Urbonaitė teigė, jog dalį buvusios LVŽS paramos „valgo“ S. Skvernelio vadovaujama partija ir LSDP. O ir pastaroji augo dėl naujos išrinktos lyderės efekto.
„Reitingą užsiaugino LSDP. Jeigu žiūrėtume 2020–ųjų metų pabaigą, jie tebuvo su 5,6 procentų parama. Dabar – 9,4 procento. Mes čia įtraukiame V. Blinkevičiūtės efektą, bet akivaizdu, kad jis nėra toks jau viską nunešantis. Jie pakilo, bet tikrai ne tiek, kad reikėtų čia labai džiaugtis. Ir matome reitingo įsibetonavimą. Ir tai nėra labai gerai. Drįsčiau teigti, kad tendencija yra silpnėjimo reitinguose“, – kalbėjo politologė.
Pozityvus Vyriausybės vertinimas dėl suvaldytų krizių
Kalbėdama apie Vyriausybės vertinimo šioje apklausoje, MRU politologė R. Urbonaitė tikino, jog čia pastebima daugiau pozityvumo.
„Čia šiek tiek daugiau pozityvumo. Bet žiūrint su 2020–ųjų metų gruodžio ar 2021–ųjų metų sausio mėnesiu, tai tas balansas Vyriausybės vertinimo buvo gerokai palankesnis. Nes tada buvo tik 28 procentai Vyriausybės veiklą vertinančių greičiau neigiamai ar neigiamai (naujausioje apklausoje tokių vertinimų yra 56,2 procento, aut. p.). natūralu, kad po tiek laiko darbo neturėtų stebinti toks rezultatas, nes turėjome eilę krizių“, – priminė MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.
Premjerės I. Šimonytės reitingas, kaip pastebėjo Delfi pašnekovė R. Urbonaitė, paskutiniais metais keitėsi mažai.
Bet jau minėtą 2020–ųjų metų gruodį ją premjerės kėdėje matyti norėjo 36 procentai apklaustųjų. Paskutinius mėnesius tai šis vertinimas beveik siekia 21 procentą.
„Manau, kad tai yra natūralūs procesai, tai buvo tik ką atėjusi nauja valdžia. O dabar ji padirbusi gerus pusantrų metų. Tik karas kol kas tų reitingų neaugina, bet šiek tiek gerėja Vyriausybės reitingai“, – įžvalgomis dalijosi MRU politologė R. Urbonaitė.
Paklausta, kodėl, pašnekovė teigė, jog Vyriausybė buvo matoma aiškiausiai karo kontekste. Bet pastebimos ir kitos galimos priežastys.
„Kitas dalykas – Vyriausybė pristatė ir tą anti–infliacinį planą, viskas labiau sukosi ne apie partijas, bet apie Vyriausybę. Ir nepamirškime, kad partijos kaip institutai yra ir apskritai labai blogai vertinamos“, – teigė politologė R. Urbonaitė.
MRU lektorė prie priežasčių, kodėl augo ministrų kabineto veiklos vertinimas, pridėjo ir pasibaigusią pandemiją ir jos suvaržymus.
„Tai duoda irgi pozityvų impulsą, nes nuo pandemijos ir reguliavimų visi buvo pavargę. Dabar matome atlaisvinimus, matome pakankamai aktyvų veikimą kalbant ir apie karo Ukrainoje kontekste“, – kalbėjo ji.
Politologė R. Urbonaitė teigė, jog pozityvumas Vyriausybės reitinguose išsilaikys iki pat pirmos rimtesnės problemos.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2022 metų balandžio 20 – 28 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
