aA
Prezidento Gitano Nausėdos atotrūkis nuo antrąją reitingų lentelės vietą užimančio advokato Igno Vėgėlės mažėja, pastarasis savo pozicijas tik stiprina. Tai rodo naujausia Delfi užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa spalio 18–28 dienomis. Politikos ekspertai svarsto, jog dabartinis prezidentinių reitingų trejetukas gana aiškus. Visgi, sutinkama, kad advokato I. Vėgėlės dabartinė pozicija yra itin palanki.
Gitanas Nausėda, Ignas Vėgėlė, Ingrida Šimonytė.
Gitanas Nausėda, Ignas Vėgėlė, Ingrida Šimonytė.
© DELFI

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.

Stiprėja Vėgėlės pozicijos

Pirmoje prezidentinių reitingų lentelėje ir toliau laikosi dabartinis šalies vadovas G. Nausėda. Rugsėjo mėnesio apklausoje už G. Nausėdą balsuotų 16,8 procento apklaustųjų, spalio apklausoje šis rezultatas siekia 15,4 procento.

Advokatas I. Vėgėlė nuo praėjusio mėnesio tik dar labiau sustiprino savo pozicijas antroje lentelės vietoje. Štai rugsėjį už jį balsavę būtų 8,9 procento apklaustųjų, spalį – 12,1 procento. Tai paklaidos ribas peržengiantis pokytis.

Trečioje pozicijoje – ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Jos rezultatas augo paklaidos ribose. Rugsėjo mėnesio apklausoje už ją balsavę būtų 7,9 procento respondentų, spalį šis skaičius jau siekė 10,8 procento.

Toliau rikiuojasi buvęs premjeras, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Jo rezultatas per mėnesį praktiškai nesikeitė. Rugsėjį už šį politiką prezidento rinkimuose balsavę būtų 4,7 procento apklaustųjų, spalį – 5,1 procento.

Penktoje prezidentinių reitingų pozicijoje – opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Už ją rugsėjo mėnesio apklausoje balsavę būtų 6,2 procento apklaustųjų, spalį – 5 procentai.

Šeštoje pozicijoje – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Už jį prezidento rinkimuose rugsėjį balsavę būtų 5,6 procento respondentų, spalį šis rezultatas siekia 3,7 procento.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen užima septintą prezidentinių reitingų lentelės poziciją. Už ją prezidento rinkimuose rugsėjo mėnesio apklausoje balsavę būtų 2 procentai apklaustųjų, spalį – 3,1 procento.

Aštuntoje lentelės vietoje – visuomenininkas Andrius Tapinas. Už jį rugsėjį balsavę būtų 3,8 procento apklaustųjų, spalį – 3 procentai.

Lentelę užbaigia partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Jis į šią apklausą yra įtrauktas pirmą kartą, spalį už jį balsavę būtų 2,9 procento.

Už kitą kandidatą balsuotų 10,7 procento apklaustųjų, nebalsuotų 8,7 procento, o nežinojo – 19,5 procento.

Į sąrašą įtraukti Aurelijus Veryga, Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis, Petras Gražulis, Gabrielius Landsbergis, Rokas Masiulis ir Ramūnas Karbauskis surinko mažiau nei 2 proc. respondentų balsų.

Patogi Vėgėlės pozicija

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis teigė, jog I. Vėgėlei dabartinės pozicijos yra itin palankios.

„Sunku labai pasakyti, ar yra kažkoks G. Nausėdos nukritimas, ar I. Vėgėlės augimas, nes viskas aplink porą procentų sukasi. Bet skirtumas tarp G. Nausėdos ir I. Vėgėlės jau faktiškai yra statistiškai nereikšmingas. Apie tai buvo ir kalbama – kad I. Vėgėlė yra kaip nepartinis kandidatas, žmogus, kuris turi distanciją nuo visų valdžios institucijų.

Pavyzdžiui, G. Nausėda oponuoja valdančiajai koalicijai, toks turbūt yra ir bendras matymas visuomenėje. Bet I. Vėgėlė oponuoja visiems. Jam tas dalykas yra palankus“, – teigė politologas.

M. Jastramskio teigimu, ypatingų pokyčių lentelėje nėra, bet faktinis skirtumo tarp prezidento G. Nausėdos ir advokato I. Vėgėlės išsilyginimas „rodo, kad tikrai tai gali būti rimtas pretendentas rinkimuose“.

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
© ELTA / Josvydas Elinskas

Politologas teigė, jog advokato I. Vėgėlės rezultatas gana stabilus. Tačiau aiškaus lyderio – nėra, kalbėjo politologas.

„Sunku jau pasakyti net kurioje jis yra vietoje, nes tie skirtumai gana nedideli. Bet faktas yra, kad jis yra tarp pirmų trijų, o gal net dviejų? Aišku, iš kitos pusės – G. Nausėda surenka 15 procentų. Mes jokio aiškaus lyderio neturime.

Ir negalime kalbėti, kad čia kažkas labai stipriai pretenduoja. Yra labai aiški fragmentacija – faktas tai, kad tikrai visuomenė nemato, jog pirmi trys lentelėje esantys žmonės tikrai yra tie, o kiti – nėra potencialūs (kandidatai, aut. p.)“, – teigė M. Jastramskis.

Politologas M. Jastramskis priminė, jog advokato I. Vėgėlės pasisakymas COVID–19 pandemijos metu pritraukė labai daug dėmesio. O ir advokato pozicijos, anot politologo, itin patogios prezidento rinkimuose.

„Ir po to jis nesitraukė iš viešosios erdvės. Ir jo pozicija, jau kaip minėjau, yra patogi, netgi sakyčiau – visiškai ideali kandidatui prezidento rinkimuose. Dėl to, kad prezidento rinkimuose žmonės siekia ieškoti to kandidato, kuris nebūtų įsipainiojęs į partinius tinklus. Dar vienas pliusas – jis dar turi distanciją nuo valdžios institucijų, jis nėra buvęs valdžioje. Ir kai dabar apie jį yra pradedama kalbėti kaip apie galimą kandidatą, tai dėmesio jam yra daugiau“, – pabrėžė Delfi pašnekovas M. Jastramskis.

Jis tikino, jog negalima sakyti, kad G. Nausėdos ir I. Vėgėlės elektoratas yra toks pats.

„Tai būtų nesąmoninga sakyti, nes kai kalbame apie G. Nausėdą, tai jis antrame ture gavo 2/3 balsų. Tai ką reiškia elektoratas? Aišku, kad bus persidengimas, bet persidengimas bus su bet kuo. Trečdalis konservatorių rinkėjų už jį balsavo“, – priminė VU TSPMI docentas, politologas M. Jastramskis.

Delfi M. Jastramskis kalbėjo, jog grubiai Lietuvos politinį lauką galėtume suskirstyti į tris blokus: valdančiuosius, oponuojančius ir kažką trečio. Dabartinis šalies vadovas G. Nausėda trečiojo žaidėjo vaidmenį, anot politologo, atliko 2019 metų pirmame prezidento rinkimų ture, panašus scenarijus vystėsi ir 2016 metų Seimo rinkimų metu, kai kilo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

„Tas trečias veikėjas dažniausiai pritraukia tų žmonių balsus, kurie vidutiniškai daugiau yra nepatenkinti tiek ekonomine padėtimi, tiek ir politinėmis institucijomis nepasitiki. Mano spėjimas, kad I. Vėgėlė gali pritraukti dar labiau visokias į labiau kraštutines pozicijas šiame spektre einančius. Kitaip tariant – pritraukti labiausiai politinėmis institucijomis nepasitikinčius žmones.

Ta padėtis pastaruosius porą metų yra palanki, turint mintyje visas krizes, politinius ir ekonominius dalykus dėl tų kainų ir taip toliau“, – teigė VU TSPMI docentas, politologas M. Jastramskis.

Nausėdai gali tekto keisti kryptį?

„Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas Delfi sakė, kad nors prezidento rinkimai dar toli – tik 2024 metais, tačiau panašėja, kad I. Vėgėlė „jau tvirtai įrašė savo pavardę būsimųjų kandidatų sąrašuose“.

„Susidarytų išties įdomi situacija, jei dabartiniam šalies vadovui antrame ture tektų susigrumti su buvusiu advokatų lyderiu – be abejo G. Nausėdos šansai nugalėti ženkliai didesni, tačiau gerokai pasikeistų jį išrinkusių žmonių demografinė struktūra.

Prezidentas G. Nausėda, nori to ar nenori, turėtų remtis dabartiniais I. Šimonytės gerbėjais, tad Prezidentūroje jau artimiausiu metu teks ruoštis planui B, kuriame greta Gerovės valstybės, atsirastų daugiau modernumo ir labiau dešinės potėpių“, – tikino sociologas I. Zokas.

Atsakymą kaip ir pateikė?

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė Delfi sakė, kad rugsėjo mėnesio apklausa ir jos suteiktas viešumas advokatui I. Vėgėlei padidino jo žinomumą. Todėl jo rezultatas ir auga.

„Todėl mes kartais ir sakome, kad tam tikras viešas kalbėjimas ir kažkuriuo metu gero reitingo pasirodymas gali kurti tam tikrą sniego gniūžtės efektą, kai besiritant ji didėja. Tai aš manau, kad po praėjusių reitingų paskelbimo mes I. Vėgėlę pamatėme antroje vietoje. Ir apie jį, kaip apie potencialų kandidatą tiesiog daugiau žmonių sužinojo. (…) Ir kitas momentas – jis pats duoda aiškų ženklą, kad jis į tuos rinkimus planuoja eiti ir juose dalyvauti kaip kandidatas“, – pabrėžė politologė R. Urbonaitė.

Nors aiškaus patvirtinimo dėl dalyvavimo rinkimuose iš I. Vėgėlės dar nėra, tačiau jo teiginiai aiškiai leidžia tai suprasti, tikino MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.

„Oficialaus nebuvo, bet jeigu mes pažiūrėsime į tai, ką jis kalba, tai jis įjungia gelbėtojo ir vienytojo mygtuką. Jis pasirenka mums jau kiek matytą leitmotyvą „aš visai nenoriu, bet politikai man nepaliko kitos išeities, tauta prašo ir aš dėl tautos esu linkęs pasiaukoti“.

Jis net leido sau apibendrinimus daryti, kad taip visa tauta mano. Jis jau beveik nepaliko abejonių“, – advokato I. Vėgėlės pasisakymus komentavo pašnekovė R. Urbonaitė.

Ignas Vėgėlė
Ignas Vėgėlė
© DELFI / Karolina Pansevič

Visgi, anot jos, šis augimas turės ribotą „galiojimo laiką“.

„Tai yra momentinė nuotaika. Nes tas I. Vėgėlės ažiotažas buvo sukeltas net ne paties jo dėka, o mūsų visų dėka. Bet pasižiūrėkime, kas bus toliau. Ar nenurims tai?

Reikia pažiūrėti daugiau ramybės stadijoje. Šio jo reitingo pakilimo aš visiškai nesureikšminčiau, tam yra techniniai veiksniai atlikti, kurie tai ir nulemia. (…) Bet kas yra su tais techniniais dalykais, tai jie, mano požiūriu, turi gana ribotą veikimo laiką.

Jeigu toliau nebebus jokių didesnių kalbų apie tai, jeigu pats I. Vėgėlė nepradės aktyvesnės kampanijos, tai mes likusius šių metų mėnesius galime matyti ir šiek tiek kitą situaciją“, – sakė MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.

Delfi pašnekovė R. Urbonaitė taip pat teigė, jog I. Vėgėlės nepriklausymas partijai taip pat veikia jo vertinimą.

Aiškus trejetukas

Komentuodamas paklaidos ribos neperžengiantį premjerės I. Šimonytės vertinimo kaip galimos kandidatės į prezidentus augimą, VU TSPMI politologas dėmesį atkreipė į jau aprašytus politinių partijų reitingus. Anot M. Jastramskio, konservatorių rezultatas paklaidos ribose irgi augo, bet to sureikšminti nereikėtų.

„Manyčiau, kad čia yra toks svyravimas, aplink stabilią ašį. Ir tikėtina, kad kitoje apklausoje gali šiek tiek ir pasileisti. Natūralu, kad I. Šimonytė yra žmogus, kuris vis tiek daugiau mažiau vienija tuos žmones, kurie balsuotų už dešiniuosius. Žinau ir iš paskutinių prezidento rinkimų, kad apie pusę liberalų rinkėjų irgi ją rinkosi. Tad nieko keisto, kad I. Šimonytė tas pozicijas išlaiko“, – pažymėjo politologas M. Jastramskis.

MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė dėmesį taip pat atkreipė į paklaidos ribose gerėjantį premjerės I. Šimonytės rezultatą.

„Pažiūrėsime dar ir kitą mėnesį. (…) Man atrodo, kad mes turime gana stabilų trejetuką, gana aiškų. Mes matome, kad, pavyzdžiui, ta pati V. Blinkevičiūtė niekur neišlipa, Seimo pirmininkė irgi. Kitaip tariant, tuose prezidentiniuose reitinguose mes neturime reikšmingesnių pokyčių, mes turime gana įsitvirtinantį trejetuką. Bet mes turime jį iš pasiūlytų kandidatų, ne visi jie bus rinkimuose, toli gražu“, – kalbėjo politologė.

Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė
© ELTA / Dainius Labutis

Ji dar pridūrė, jog nežinančių už ką balsuoti yra daugiau nei tų, kurie rinktųsi dabartinį šalies vadovė G. Nausėdą.

Politologas M. Jastramskis dėmesį atkreipė ir į pirmą kartą šiuose reitinguose pasirodžiusį partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininką, Seimo narį R. Žemaitaitį.

„Labai įdomus tas dalykas, nes žmogus nėra realiai parlamentinės partijos atstovas, jis vienas nuo partijos Seime. Bet bene garsiausiai rėkia iš opozicijos. (…) Ir panašu, kad ir toliau labai radikaliai pasisakys.

Net negalima pasakyti, kad jis „nevynioja į vatą“, jis nevengia insinuacijų. Man šis dalykas truputį liūdnokas, nes jo politikos turinys yra visiškai nekorektiškas, turinio prasme pas jį idėjų yra mažai. Bet pasirodo, kad vis dar užtenka garsiai šaukti prieš Vyriausybę ir lentelėse atsirasi“, – situaciją Delfi vertino politologas M. Jastramskis.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2022 metų spalio 18 –28 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1011 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(106 žmonės įvertino)
2.4717

Top naujienos

Verslas PliusAistė Žebrauskienė; „Mano investicija“

Investicija į NT: ar dabar geras metas pirkti ar parduoti būstą?

Ar dabar geras metas pirkti būstą sau ir investicijai, o galbūt jį parduoti? Kokie pokyčiai...

Maksimas Butčenka

Vieno šiurpiausių rusų išpuolio liudininkas: po okupantų „pažado“ – egzekucija (1)

Pokalbis su Anatolijumi Jegorovu vyko viename Kyjivo bute, kai jis vienai dienai buvo atvykęs į...

Orai bus permainingi: sulauksime mišrių kritulių

Sekmadienio dieną dangų bus aptemdę vientisi ir tankūs debesys, į Lietuvą plūs šiltesnė oro...

Elektros saugiklio keitimas gyventojui vos nekainavo 1,7 tūkst. eurų: taip ir atsisėdau ESO: žmogiška klaida (3)

Susimažinti įvestą elektros galią panoręs vilnietis nusprendė atsisakyti savo planų, nes po...

Messi vedama Argentina sušoko gražų tango – išnaudojo australų klaidas ir žais ketvirtfinalyje

Šeštadienį Katare paaiškėjo pirmoji FIFA pasaulio futbolo čempionato ketvirtfinalio pora....

Nusivylęs Zelenskis: rusiškos naftos kainų „lubos“ – nerimtos (21)

Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta rusiškos naftos kainos...

Įvertino lenkų iššūkį Vokietijai: turime skubėti, nes Rusija įpratusi gyventi pusbadžiu, o Europa – ne (8)

Lenkija prašo Vokietijos leisti jai duotą oro gynybos sistemą „Patriot“ perleisti Ukrainai. Kol...

Seksologas: labai dažnai besimylinčios poros vėliau beveik be išimčių susiduria su problemomis (1)

Turbūt ne kartą visi esame girdėję posakį, kad seksas – vienas didžiausių gyvenimo malonumų....

Vaidas Mikaitis

Keliaudamas po Poznanę lietuvis nusivylė dvigubai – nakvoti vienam brangu, o be lenkų kalbos sunku ten susirasti moterį (1)

Po kelionių po egzotines šalis, trumpam grįžkime prie kaimynų, gerai? Nes egzotika lieka egzotika...

Karas Ukrainoje. Ukraina atskleidė naują okupantų taktiką, pranešama apie numuštą Rusijos naikintuvą (2)

Rusijos pajėgos atvirai laukia progos kuo labiau įšaldyti Ukrainą ir jos žmones – tokią...