Naujienų portalo Delfi užsakymu, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa buvo atlikta balandžio 20–30 dienomis.
Valstiečiai susigrąžina paramą
Pirmojoje lentelės vietoje ir toliau poziciją išlaiko opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Kovą balsą už juos atidavę būtų 19 proc. respondentų, balandį šis rezultatas sumažėjo pusantro procento – iki 17,4 proc.
Partijų reitingų lentelėje vienintelis paklaidos ribą (3,1 proc.) peržengęs pokytis – pakilę valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rezultatai.
Antroje lentelės vietoje – savo pozicijas stiprinanti valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Dar kovą jos rezultatas buvo vienženklis – šią partiją rinkimuose būtų pasirinkę 9,5 proc. respondentų. Balandį šis rezultatas pagerintas – savo balsą šiai partijai patikėtų jau 12,7 proc. apklaustųjų.
Trečiojoje lentelės vietoje – taip pat opozicijoje dirbanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Ši partija nuo kovo mėnesio, kai ją palaikė 7,7 proc. apklaustųjų, pozicijas pagerino – balandžio mėnesį šios partijos palaikymas pakilo iki 9 procentų.
Ketvirtojoje vietoje – Liberalų sąjūdis. Rinkėjų akyse ši partija nuo kovo taip pat sustiprino pozicijas. Kovą ją būtų palaikę 4,6 proc. apklaustųjų. Balandį šis skaičiuos perkopė reikalingus 5 procentus – 5,6 proc.
5 proc. kartelės neįveiktų
Tik aukščiau įvardytos keturios partijos surinktų politinės partijos sąrašui reikalingus 5 proc., kitos į Seimą nepatektų, jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį.
Už brūkšnio pirmoji liktų Darbo partija. Jos rezultatas gana stabilus – kovo mėnesį šią partiją palaikė 4,1 proc. apklaustųjų, balandį skaičius nelabai pasikeitė – pakilo iki 4,2 proc.
Toliau – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Ši partija per mėnesį savo pozicijas pastiprino – kovą ją palaikę būtų 3,2 proc. rinkėjų, balandį skaičius kiek paaugo – 3,9 proc.
Už brūkšnio liktų ir Laisvės partija, ji turėtą palaikymą nuo kovo mėnesio gana smarkiai išbarstė. Kovą šią partiją būtų palaikę 4,1 proc. apklaustųjų, balandžio mėnesis šis skaičius sumenko iki 2,8 proc.
Paskutinėje lentelės vietoje – Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP). Jos rezultatas nuo praėjusios apklausos nelabai pasikeitė. Kovo mėnesį darytos apklausos metu už šią partiją būtų balsavę 2,3 proc. apklaustųjų, balandį – dar mažiau, iki 2,1 proc.
Apibendrinus tyrimą pateikiami rezultatai partijų ir politinių judėjimų, surinkusių daugiau nei 2 proc. respondentų atsakymų. Mažiau procentų surinkusios partijos ir politiniai judėjimai pateikiami apibendrintai eilutėje „Kita partija“, šiai daliai savo balsą paskyrė 8,1 proc. respondentų.
17 proc. apklaustųjų nežinojo, už ką balsuoti, o 17,2 proc. nežinojo arba neatsakė.
Stiprėja socialdemokratai
„Sprinter tyrimų“ vadovas, sociologas Ignas Zokas Delfi sakė, kad ryškiausias partijų reitingų lentelės pokytis – stiprėjančios LVŽS pozicijos.
„Dažnai darant tyrimus galima matyti, kad ne kiekvieną mėnesį tų reikšmingų pokyčių būna. O šį kartą – yra. Todėl galima konstatuoti, kad stiprėja LVŽS pozicijos. Jų reitingas kilo statistiškai reikšmingai. Pamažu, labai silpnai yra matoma tendencija, kad stiprėja socialdemokratų partija, trečioji reitingų lentelės vieta. Tėvynės sąjungos situacija labai panaši, reitingas kiek kristelėjo, bet paklaidos ribų neperžengė“, – apklausos rezultatus vertino jis.
Pridūrė, kad šiuo metu tikrai galima sakyti, jog valdančioji partija vertinama gerai, nuostatos pozityvios, matomas politinės jėgos stiprėjimas.
I. Zokas įvardijo ir rinkėjų segmentus bei perdavė žinią LVŽS: didžiausi jų konkurentai – LSDP.
„Tendencijos išlieka gana stabilios – konservatoriai didžiausią palaikymą turi miestuose, taip pat juos palaiko jauniausios amžiaus grupės rinkėjai bei vyresnieji. Vidutinio amžiaus grupei priklausančių žmonių palaikymas kiek nukritęs. LVŽS ir LSDP elektoratas yra vidutiniuose miestuose, rajonų centruose, kaimo vietovėse. Stiprėjančios LSDP pozicijos labiausiai turėtų gąsdinti LVŽS, nes su Tėvynės sąjunga elektoratas praktiškai nesikerta“, – sakė jis.
„Spinter tyrimų“ vadovas dar pridūrė, kad Liberalų sąjūdį dažniausiai palaiko darbingo amžiaus, o ne visiškai jauni rinkėjai. Darbo partijos rezultatas kiek sumenko, tačiau aiškus šios politinės jėgos lyderis dar gali leisti šias pozicijas sustiprinti.
Šiame reitingų sąraše nebėra „Tvarkos ir teisingumo“ partijos, ji nesurinko 2 proc.
„Jų reitingas – visiškai „rūsyje“. Gana sudėtinga kalbėti apie šios partijos ateitį, nes lyderiai irgi išsiskyrė. Turbūt nebėra rinkėjams su kuo identifikuoti tos partijos, nelabai aišku, kas tai partijai atstovauja“, – Delfi sakė I. Zokas.
Gali tekti atsakyti į nemalonius klausimus
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Vyresnioji mokslo darbuotoja profesorė, politologė Jūratė Novagrockienė Delfi sakė, kad LVŽS reitingų kilimas susijęs su jų atstovų kasdieniu matomumu. Taip pat, pritardami Vyriausybės įvestoms karantino sąlygoms, rinkėjai palaiko ir pačią valdžią, sakė politologė.
„Būtent valstiečiai su jų Vyriausybe, su jų Seimo dauguma inicijuoja visas priemones, susijusias su pandemijos stabdymu Lietuvoje, ekonomikos problemų sprendimu. Normalu, kad jie visą laiką matomi. (…) Žiūrint į tai, kad Lietuvoje gana solidariai laikomasi visų taisyklių ir rekomendacijų, manau, ir Vyriausybės priemonių palaikymas galėjo prisidėti prie to, kad reitingas kyla“, – svarstė ji.
Politologė J. Novagrockienė užsiminė, kad valdančiosios daugumos planai dėl pagalbos socialiai pažeidžiamoms grupėms taip pat galėjo turėti įtakos. Beje, opozicija nelabai turi galimybių sukritikuoti valdžios sprendimus.
„Trečia pusė – opozicija neturėjo balso. Vienas dalykas – ji susiskaldžiusi, o kitas – ji nutildoma. Opozicija ne taip gerai girdėti, dabar atskilo socialdemokratai. Jau ne kartą sakiau, kad socialdemokratai už dyką gauna tuos balsus, nes jie nieko nedaro: jų niekas nebara per daug, pasiūlo kartais iš šono, bet ne visada – į dešiniųjų toną. Tai irgi priežastis, kodėl dabar Vyriausybė ir valdančioji dauguma pirmoji“, – svarstė politikos ekspertė.
Delfi pašnekovės teigimu, kol kas sunku pasakyti, ar valdančioji dauguma ir Vyriausybė sugebės iki pat rinkimų dėmesį sutelkti tik į dabartines problemas. Jei ne – teks aiškintis dėl per šią Seimo kadenciją padarytų klaidų.
„Pirmiausia šie vertinimai yra karantininiai. Viskas priklausys nuo to, kaip ekonominės problemos bus išspręstos. Iš kitos pusės – nežinau, kiek užsimirš visos tos problemos, kurias sukėlė valstiečiai, kad ir mokytojų streikas. Sunku pasakyti, ar prisimins, ar ta politinė atmintis rinkėjų bus tikrai tvirta, ar užgoš aktualijos ir neblogas tvarkymasis su aktualiomis problemomis“, – įžvalgomis dalijosi J. Novagrockienė.
Pasiteiravus, ar realu, kad būtent 5 proc. kartelę perlipusios partijos artėjančiuose Seimo rinkimuose pasirodys geriausiai, politologė priminė, kad neabejotinai atsiras ir dar viena žaidėja – LLRA-KŠS.
„Neabejotinai konservatoriai pasiims dalį, tik gal jiems reikėtų Ingridą Šimonytę į pirmas fronto linijas leisti daugiau kalbėti ekonomikos klausimais. Nereikia pamiršti ir penktojo žaidėjo – Lenkų rinkimų akcijos“, – kalbėjo ji.
„O toliau – neaišku, kaip susidėlios tie balsai. Dabar visos partijos prarado viešąją erdvę, joms labai sunku reikštis. Viešoji erdvė užgožta Vyriausybės“, – Delfi sakė politologė J. Novagrockienė.
Lūžio momentas dar artėja
Delfi Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovo Vlado Gaidžio pasiteiravo, kodėl kyla LVŽS reitingai. Sociologas teigė, kad dar nesibaigė pirmasis šios koronaviruso krizės etapas, kuris rinkėjų priimamas itin teigiamai.
„Visa ši istorija turi du etapus – pirmas etapas, kai žmonės sėdi namuose. (...) Tai yra toks laikotarpis, kuris pats savaime nėra blogas, jis toks anekdotiškas. (…) Kažkas net tokio vienijančio yra, vos ne Baltijos kelias karantino sąlygomis“, – apie pirmą šios krizės etapą kalbėjo V. Gaidys.
Tačiau antrasis bus kur kas liūdnesnis, jis pakeis visuomenės pozicijas.
„Čia – tik pirmas etapas. Bus antras, nes juk negali būti, kad žmonės ilgai nedirbtų, resursai kažkada baigsis. Ir tada prasidės pykčiai dėl to, kam duodama, o kam – ne. Situacija bus labai skausminga ir, kad ir ką valdantieji padarys, viskas bus blogai. Ar valdantieji sugebės tuo etapu prasprūsti, aš nesu tikras, tai beveik neįmanoma“, – Delfi sakė sociologas.
V. Gaidžio teigimu, būtent šis laikotarpis bus tinkamas opozicijai pasireikšti.
„Čia gal bus proga opozicijai pakilti, tada jau bus lengva jiems kalbėti. O tam, kuris pinigus valdo, kalbėti bus sunku. Jokių kitų baisesnių įvykių ir nereikia, užtenka karantino pabaigos ir pinigų pasibaigimo“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas teigė, kad lūžio momentas dar tik laukia.
„Šitie du mėnesiai yra geriausi ir linksmiausi per daugelį metų. Ir lūžio momentas dar tik laukia. Dabar jokios problemos nėra, dauguma šiuo metu karantinu yra patenkinti“, – Delfi savo įžvalgas išsakė sociologas.
„Mano pajautimas toks – išgyventas gražiausias laikotarpis, o dabar lauks psichologiškai nemalonus laikas“, – prognozavo V. Gaidys.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų balandžio 20 – 30 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1011 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.