Apie šaltuoju metų laiku itin aktyvius virusus ir kaip nuo jų apsisaugoti onkoimunologas kalbėjo LNK televizijai. Jis atkreipė dėmesį, kad vienu metu galima skiepytis ir keliomis vakcinomis.
„Galima vienu metu pasiskiepyti net trijomis vakcinomis: nuo COVID-19, gripo ir pneumokokine vakcina. Nebent, jei anksčiau nuo kovidinės vakcinos buvo labai ryškūs šalutiniai poveikiai, tada galima padaryti dviejų savaičių pertrauką, bet tik dėl to, kad nesijaustų stipresnių šalutinių poveikių“, – sakė M. Strioga.
JAV tyrimai, kaip paaiškino medikas, aiškiai parodė – nei efektyvumas, nei saugumas nei vienos kartu skiriamos vakcinos nenukenčia.
„Pagal vakcinologijos principus, vienu metu galima įskiepyti, pavyzdžiui, kas daroma keliautojams, vykstant į tolimas šalis, net 10 ar 12 vakcinų tuo pačiu metu galima vakcinuoti, tik į skirtingas vietas“, – pasakojo M. Strioga.
Kalbėdamas apie kitą ligą – erkinį encefalitą, onkoimunologas sakė, kad, jei norima apsisaugoti rudenį, vakcina nuo šios ligos reikia skiepytis vasarą arba pavasarį.
„Dabar šiek tiek pavėluota. Yra tos pagreitintos schemos, kurios imunologiškai nėra tiek efektyvios, bet, jeigu planuoji šį savaitgalį važiuoti uogauti, grybauti, dabar gavus tik pirmąją vakciną, apsaugos jokios nebus. Imuninė sistema dar tik dirbs, erkės savo darbą dirbs, imuninis – savo“, – aiškino M. Strioga.
Nuo gripo siūlo skiepyti ir vaikus
Lietuvoje jau galima skiepytis nuo sezoninio gripo. M. Strioga LNK komentavo, kad gripo vakcinų efektyvumas yra apie 30-40 proc.
„Jomis reikėtų skiepytis, nes jeigu užsikrėsime ir kovidu, ir gripo virusu, tuomet „nuotykių“ bus daugiau“, – kalbėjo medikas.
Jo teigimu, kartu su vakcina nuo COVID-19 galbūt nereikėtų skiepytis nebent nuo meningokoko, nes po šios vakcinos pasireiškia stipresni šalutiniai poveikiai. Skiepytis šiomis vakcinomis tuomet geriau ne vienu metu.
„Tai yra saugu, efektyvu, bet tam, kad išvengtų vakcinacijos nuotykių, tuomet sau irgi nereikia ieškotis nuotykių, jei nenori to patirti“, – juokavo M. Strioga.
Visgi jis paaiškino, kad ir gripas, ir kiti virusai bando plisti.
„Virusai alkani. Virusas tam, kad jis galėtų gyvuoti, jis turi kažką infekuoti. Jeigu pernai to nebuvo, aišku, jie stengiasi keistis. Dabar mums didžiausią problemą greičiausiai kels respiracinis sincitinis virusas, kuris yra itin labai pavojingas vaikams ir kartais gali būti nemažiau už kovidą pavojingas. Jis yra viršutinių kvėpavimo liga, kuri gali baigtis ir pneumonija. Nuo jo vakcinos nėra“, – pastebėjo pašnekovas.
Todėl, pasak jo, skiepyti nuo gripo reikia ir vaikus.
„Jei ateis keli peršalimo virusai ir jų veikla sumuosis, mes tikrai galime turėti liūdnų padarinių ir tuomet gali iškilti ir gydytojų trūkumo klausimas“, – sakė M. Strioga.
Galiausiai jis pateikė savo „receptą“ saugiam rudeniui ir žiemai.
„Aš vis tik uždarose patalpose, viešajame transporte, parduotuvėse net ir vakcinuotiems žmonėms siūlyčiau – na, nenusiplėškime mes tų kaukių, pasijuskime kaip Venecijos karnavale. Gal jos ne tokios gražios, bet jei jau išbuvome tiek... Leiskime tiems virusams į mus įsiskverbti po truputį. Jei mes jiems atidarysime visas duris ir visus vartus, jie ir įeis minia“, – palygino onkoimunologas.
