Situacija rudenį bus sudėtinga
Vyriausybės kanceliarijos analitikas Aistis Šimaitis padarė įvadinį pristatymą apie imunizacijos lygį šalyje.
„Svarbiausios žinutės dvi – aukštos rizikos ir vyresnio amžiaus žmonių grupėse, yra tarp 20 ir 30 procentų, kurie neturi imuniteto. Jie yra rizikoje susirgti ir mirti. Ir tikrai padėtis, kurioje esame mes, neprilygsta blogąją prasme, Anglijos ar Danijos situacijai, kur tokių grupių paskiepyta virš 80 procentų, kartais net 100 procentų. Mes tikrai turime net iki 10 kartų didesnę riziką šią žiemą“, – sakė A. Šimaitis.
O antra žinutė – vadinamos judrios populiacijos – vaikų ir darbingo amžiaus žmonių ir toliau lieka labai daug nepaskiepytų.
„Mes turime visapusiškai sudėtingą padėtį šį rudenį“, – sakė analitikas.
Jis taip pat pristatė ir galimą „blogiausią scenarijų“.
„Blogos žinios, kad jei su pirmąją atmaina mes dar turėjome kažkokių šansų turėti kolektyvinį imunitetą ir prasirgus daliai žmonių, susidarius žiedinei imunizacijai, žmonės neužsikrėstų. Panašu, kad su delta atmaina mes turime vieną plėtriausių virusų, kokius esame matę žmonėse. Ir tikimybė, kad imuniteto neturintiems žmonėms pavyks išvengti užsikrėtimo iki pandemijos pabaigos yra tikrai maža“, – teigė analitikas A. Šimaitis.
Lygino skiepytus ir neskiepytus žmones
Statistikos departamento Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos skyriaus duomenų analitikas dr .Jonas Bačelis pristatė duomenis iš Lietuvos apie „Pfizer“ gamintojo vakcinos „Comirnaty“ efektyvumą. Tai yra ta vakcina, kuria Lietuvoje vakcinuota daugiausiai žmonių, todėl ji tirta pirmoji. Tyrimas vis dar vyksta.
Tyrimo metu tiriamas vakcinos efektyvumas, ateityje bus tiriami ir vakcinos potencialūs šalutiniai poveikiai. Efektyvumas yra tiriamas prieš bet kurią kovido atmainą ir konkrečiai prieš delta atmainą. Šiuo metu aktualiausi būtent rezultatai, susiję su delta atmaina.
Tyrimo metu buvo nagrinėjami duomenys apie nevakcinuotus ir vakcinuotus asmenis. Šios dvi grupės buvo suderintos pagal septynis faktorius: jeigu vienas asmuo yra gimęs tam tikrais metais, dirba tam tikrą profesiją, ir yra tam tikros lyties, jam rastas (metaforine prasme) dvynys, kuris gimė tais pačiais metais, dirba tą patį darbą, yra vedęs/nevedęs, iš kaimo/tos pačios savivaldybės.
Tyrimo populiacija reprezentuoja visas amžiaus grupes, lytis ir kitus demografinius faktorius.
Stebėjimo periodas buvo nuo liepos 1 dienos iki rugsėjo pirmos savaitės pabaigos. Tuo laikotarpiu buvo stebimos infekcijos, hospitalizacijos ir mirtys nuo kovido. Skiepytas asmuo buvo skiepytas dviem „Pfizer“ vakcinos dozėmis, po antros dozės praėjo keturiolika dienų. Tai yra jis turėjo oficialų imunitetą iš vakcinos.
Asmenys galėjo būti vakcinuoti skirtingu metu. Buvo be kitų dalykų buvo tiriama, kaip greitai nusidėvi vakcinos efektas.
Liepos pirma diena ir delta atmaina pasirinkta todėl, kad nuo maždaug to meto didžiąją dalį kovido atvejų mūsų šalyje sudaro būtent šios atmainos atvejai.
„Nuo liepos pirmos dienos atvejų augimas praktiškai yra vien su delta“, – sakė J. Bačelis.
Pilnai vakcinuoti turi penkis kartus mažesnę riziką užsikrėsti
Iš duomenų matosi, kad užsikrėtimo lygiai, stebint skiepytus ir neskiepytus žmones, skiriasi.
„Grynai plika akimi matote, kad vakcinos efektyvumas yra apie 80 procentų. Tai reiškia, kad pilnai vakcinuoti turi penkis kartus mažesnę riziką užsikrėsti. Tai yra itin didelio efektyvumo vakcina“, – sakė J. Bačelis.
Analitikas patikslino, kad vyresniems žmonėms vakcinos efektyvumas yra žemesnis nei 80 proc., jaunesniems – didesnis nei 80 proc. (siekia ir viršija 90 proc.).
Ilgiausiai iki liepos pirmos dienos skiepyti asmenys buvo tie, kurie buvo skiepyti vasarį, jiems vakcinos efektyvumas buvo pats mažiausias. Žmonėms, kurie skiepijosi liepą vakcinos efektyvumas yra didžiausias.
„Iš duomenų matosi, kad, kuo žmogus seniau yra skiepytas, tuo vakcinos efektyvumas jam yra silpnesnis“, – sakė J. Bačelis.
Analitikas pastebėjo, kad tas pats yra stebima su amžiumi, kuo vyresnis, tuo silpniau.
Vakcinuoti turi dešimt kartų mažesnę riziką dėl COVID atsidurti ligoninėje
Taip pat buvo analizuojami hospitalizacijų duomenys. Ir čia vakcinuotų ir nevakcinuotų asmenų grupės, pagal duomenis, akivaizdžiai atsiskiria.
„Hospitalizacijų atvejų skaičius vakcinuotųjų grupėje auga labai iš lėto, ir labai spėriai auga asmenų grupėje, kurie yra nevakcinuoti. Vakcinos efektyvumas yra 90 proc., kas reiškia, kad tie, kurie yra vakcinuoti, turi dešimt kartų mažesnę riziką atsidurti ligoninėje kovidiniame skyriuje“, – sakė J. Bačelis.
Kalbant apie mirtis nuo kovido, grupių duomenys irgi skiriasi.
„Čia vakcinos efektyvumas yra 95 proc., kas reiškia, kad vakcinuotieji turi dvidešimt kartų mažesnę riziką mirti nuo kovido“, – teigė J. Bačelis.
Vykdant tyrimą, nebuvo pašalinti asmenys, kurie yra imunosupresuoti. Tai yra žmonių, kuriuos vakcinavus, jie net teoriškai galėtų sunkiai suformuoti imunitetą.
„Jie tuos rezultatus tempia į apačią. (…) Tai reiškia, kad apskaičiuotas 95 proc. efektyvumas yra realiai didesnis paprastam žmogui, vaikštančiam gatvėje, kuris neturėjo nei inkstų transplanto prieš mėnesį, nei serga kažkuria vėžine būkle“, - sakė J. Bačelis.
Yra trijų žmonių grupių pandemija
Statistikos departamento analitikas kalbėjo, kad dabar yra trijų žmonių grupių pandemija.
„Pandemija turi savo atspalvių. Viena iš jų, neskiepytųjų pandemija, yra labai arši ir šaunanti į viršų“, - konstatavo J. Bačelis.
O VU GMC Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja, prof. Aurelija Žvirblienė įvertino tyrimą iš imunologinės pusės. Ji kalbėjo, jog šis tyrimas padės atremti spekuliacijas.
„Man tas tyrimas atrodo labai svarbus. Nes iš Lietuvos tikrai reikėjo tų duomenų apie vakcinos veiksmingumą, nes nuolat sulaukdavome klausimų, spekuliacijų, kad vakcinos neveikia. Iki šiol turėjome remtis užsienio šalyse atliktais tyrimais“, – sakė A. Žvirblienė.
Profesorė teigė, jog tyrimo dydis ir imtis yra milžiniška, o ji leidžia gauti statistiškai patikimus rezultatus.
„Kalbant apie hospitalizacijų ir mirčių atvejų skaičių, čia jokių klausimų nekyla – tai labai tikslus palyginimas. Tai labai aiškus atsakymas į klausimą – ar vakcinos veikia. Ta apsauga yra nepaprastai aukšto lygio“, – sakė profesorė.
Dvigubai didesni skaičiai
Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė spaudos konferencijoje teigė, jog klinikose paskutines dienas stebimas dvigubai išaugęs koronavirusu sergančių asmenų skaičius.
Ji kalbėjo, jog rugpjūčio mėnesį nuo koronaviruso gydytų pacientų 85 procentai nevakcinuotų asmenų.
„Tas pacientų skaičius nebuvo didelis, situacija buvo labai dinamiška. O dabar jau kalbant tuos skaičius reikėtų minėti dvigubai didesnius“, – spaudos konferencijoje sakė L. Jančiorienė.
Medikė teigė, jog šios savaitės duomenys yra tikrai padidėję.
„Trys ar keturias dienas stebime dvigubai išaugusį apsilankymų skaičių. Ir turbūt, kad tas sergamumas pagavo pagreitį didėti“, - situaciją įvertino ji.
Kas bus daroma su revakcinacija?
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė teigė, jog iš naujausio tyrimo dar sunku pasakyti, kaip ateityje vyks revakcinacija.
„Šiuo metu vyksta ilgalaikis stebėjimas. Bet kokia nauja vakcina turi ne tik saugumą ir veiksmingumą, bet žiūrima, kiek laiko vakcina veikia. Iš turimų duomenų ir darytų tyrimų matome, kad po 6 mėnesių antikūnų skaičius sumažėjęs. Jeigu vyresnio amžiaus asmenys – jis mažėja greičiau. Todėl sustiprinančioji dozė būtų reikalinga“, – sakė SAM viceministrė.
VU GMC Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja, prof. A. Žvirblienė teigė, jog tyrimas parodė, jog vyresnio amžiaus žmonėms antikūnų kiekis organizme po pilnos vakcinacijos mažėja greičiau.
„Labai apsunkina situaciją tai, kad mes neturime konkrečių duomenų iš gamintojų, labai jų laukiame. Bet šis tyrimas patvirtina ir tai, kas buvo atlikta ir Santaros klinikose. Ten buvo matuojamas antikūnų lygio mažėjimas. O čia buvo vertinamas užsikrėtimų skaičius ir buvo lyginamos amžiaus grupės. Tai atkartoja tą pačią tendenciją, kad esant vyresniam asmeniui, praėjus daugiau laiko po pilno vakcinacijos kurso, apsauga mažėja“, – sakė profesorė.
Tokio naujų atvejų skaičiaus nematėme nuo gegužės
Delfi primena, jog šiuo metu imunitetą nuo koronaviruso galimai turi 62,9 procento visų šalies gyventojų.
Praėjusią parą nustatyti 1298 nauji COVID–19 atvejai, mirė 16 žmonių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Paskutinį kartą toks aukštas naujų atvejų skaičius buvo fiksuotas šių metų gegužės 11 dieną.
13 iš 16 mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies.
4011 žmonių paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą pirmąja arba antrąja doze paskiepyti 9488 žmonės.
Ligoninėse nuo COVID–19 šiuo metu gydomi 863 žmonės, 80 iš jų – reanimacijoje. Žmonių ligoninėse, lyginant su ankstesne para, padaugėjo šešiais.
